Naujausios
Planuotos penkios saugumo salelės
Saugumo saleles planuota įrengti B. Laucevičiaus ir Kražantės gatvių sankryžoje, prie klinikos „Vita Sana“ Raseinių gatvėje, prie „Vynotekos“ ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos pastato Laisvės gynėjų aikštėje, prie posūkio iš Vytauto Didžiojo gatvės į A.Mackevičiaus gatvę ir ties posūkiu iš Vytauto didžiojo gatvės į J. Janonio gatvę.
Bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu projektą turėjo įgyvendinti bendrovė „Kelių priežiūra“. Salelėms numatyta 129 tūkstančiai eurų.
Projekto nepalaikė nei Savivaldybės vadovai, nei ūkininkai
Viena salelių jau buvo pradėta rengti. Tačiau pradėjus darbus sukilo rajono ūkininkai.
Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas dar užpernai rašė raštus Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administraciją.
Ūkininkai tvirtino, jog įrengus saugos saleles, susiaurėja važiuojamoji gatvės dalis, ir žemdirbių technika negalės tų salelių apvažiuoti. Aplinkkelio nėra. Per Kelmės miestą tenka vežti grūdus į Pagojo priėmimo punktą. Be to, daugelio ūkininkų laukai išsidėstę keliose seniūnijose. Per Kelmę tenka važiuoti traktoriais, sėjamosiomis ir kombainais.
„Planų rengti saugumo saleles netvirtino ir rajono savivaldybė, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius. – Tačiau kelias – ne rajono, o valstybės nuosavybė. Todėl „Via Lietuva“ leido sau priimti kitokius sprendimus.
Savo tiesą įrodinėjo kombainais
Šokiruoti Kelmėje jau pradedamų darbų rajono ūkininkai pasikvietė bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovą Gytį Juknevičių. Keli ūkininkai atvažiavo su savo sėjamosiomis ir kombainais. Kombainų plotis siekė 4 ir 4,2 metro, sėjamosios – 4,3 metro. Tuo tarpu įrengus saugumo saleles, važiuojamoji kelio dalis susiaurėja iki 3,7 metro. Kaip pravažiuos ūkininkai? Važiuojamoji kelio dalis turėtų būti ne siaurenė kaip 4,7 metro.
Plano įrengti saugos saleles sumanytojai aiškino, jog ūkininkų technika gali ant tų salelių užvažiuoti. Tik ar ilgai jų betonas atlaikytų pavyzdžiui 14 tonų kombaino svorį, kuris per darbymetį per Kelmę važiuoja po kelis kartus. Taip važinėja ne vieno ūkininko technika.
Žemdirbiai siūlė rasti kitus inžinerinius sprendimus eismo saugumui numatytose vietose užtikrinti. Pavyzdžiui, vietoj salelių pakloti gumines juostas. Klausė, ar iš viso tos salelės reikalingos. Juolab, kad ūkininkai negavo jokios informacijos apie nurodytose vietose įvykusias eismo nelaimes. Gal geriau nemažą sumą pinigų paskirti žvyrkelių tvarkymui?
Rajono vadovai taip pat prašė „Via Lietuva“ planuojant saugumo priemones keliuose atsižvelgti, jog Kelmė – žemdirbių kraštas. Daugelis žmonių gyvena iš žemės ūkio. Aplinkkeliui nutiesti reikėtų labai didelių investicijų. Todėl vienintelis būdas nekiršinti ir nenervinti žmonių suderinti interesus.
G. Juknevičius pažadėjo filmuotą medžiagą nusiųsti AB „Kelių priežiūra“ vadovybei.
Pralaužė biurokratinius ledus
Žemdirbių kova nenuėjo veltui. Rajono meras I. Petkevičius informavo, jog „Via Lietuva“ atsižvelgė į ūkininkų pastabas ir pažadėjo nerengti saugos salelių. Tose vietose įrengti tik pėsčiųjų perėjas, dėl kurių tik šiek tiek susiaurėtų važiuojamoji kelio dalis. Bendras eismo juostų plotis siektų 8 metrus ir 50 centimetrų.
„Šis sprendimas tenkina rajono ūkininkus, – „Šiaulių kraštui“ sakė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos, vienijančios per 200 narių, pirmininkas Martynas Puidokas. – Gerai, kad ūkininkai suprato, jog ko nors pasiekti galime tik susivieniję. Pavieniui nieko nepadarytume.“
„Gerai, kad pagaliau pavyko pralaužti biurokratinius ledus“, – džiaugėsi meras.
