Naujausios
Ne 327 000, o 610 000 eurų
Šiaulių apygardos teismas draudimo bendrovei „Gjensidige“ solidariai iš Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio statybos darbų rangovės UAB „Agromena lt“ ir techninę priežiūrą vykdžiusio BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ buvo priteisęs beveik 330 tūkstančių eurų išmokėtos draudimo išmokos už draudžiamuoju įvykiu pripažintą vienuolyne ir bažnyčioje kilusį gaisrą. Draudimo bendrovė tuomet prašė priteisti beveik 900 tūkstančių eurų.
Gaisras vienuolyne kilo dėl minėtų įmonių netinkamai atliktų veiksmų projektuojant, montuojant dūmtraukį, netinkamai atliekant statybos techninę priežiūrą ir vėliau išplito į bažnyčios pastatą.
Nustatyta, jog prie nelaimės prisidėjo ir VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ vadovo Prano Jurkaičio netinkamas pareigų vykdymas – jis atjungė vienuolyne suveikusią priešgaisrinę signalizaciją, ją perkrovė ir nepatikrino, kodėl ši suveikė.
Pirmosios instancijos Šiaulių apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad statybos dalyvių ir VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ atsakomybė dėl kilusios žalos gali būti individualizuota, ją paskirstant taip: BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ ir UAB „Agromena lt“ solidariai 50 procentų bei tiek pat – VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“, nes būtent centro vadovo veiksmai, suveikus priešgaisrinei signalizacijai, teismo vertinimu, lėmė gaisro išplitimą ir žalos mastą.
Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ ir UAB „Agromena lt“ netinkamai atlikti veiksmai, tiek signalizaciją išjungusio VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ vadovo P. Jurkaičio veiksmai nulėmė, kad gaisras kilo ir vienuolyno pastate, ir bažnyčioje, tačiau šių subjektų atsakomybė dėl padarytos žalos yra skirtinga.
Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Agromena lt“ ir „Kultūros infrastruktūros centras“ turi solidariai atlyginti draudimo bendrovei „Gjensidige“ 70 procentų visos už draudžiamąjį įvykį išmokėtos sumos, o VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ – 30 procentų.
Nustatęs tokį atsakomybės santykį, Apeliacinis teismas nusprendė, kad UAB „Agromena lt“ ir BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ turės solidariai sumokėti ADB „Gjensidige“ ne 327 849,86 euro, kaip buvo nusprendęs Šiaulių apygardos teismas, o 610 351,02 euro.
Žala – milijoninė
Tytuvėnų vienuolyną ir bažnyčios ansamblį gaisras suniokojo 2012 metų sausio 26-osios rytą. Ekspertų išvadomis, gaisras kilo dėl palėpėje įrengto kietojo kuro katilų dūmtraukio.
Pirmiausia dūmtraukyje užsidegė suodžiai, dėl to buvo pažeista izoliacija. Sutrūkinėjus jai, kaminas perkaito ir dėl to užsidegė stogo medinės konstrukcijos.
Nustatyta, kad statinio kaminas buvo įrengtas ne pagal projektą.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad gaisro išvakarėse buvo suveikusi priešgaisrinė signalizacija, tačiau buvęs „Tytuvėnų piligrimų centro“ tuometinis vadovas P. Jurkaitis nepatikrino, kodėl suveikė priešgaisrinė signalizacija ir ją išjungė.
Gaisro Tytuvėnų bernardinų vienuolyne ir bažnyčioje metu buvo sugadinta 60 vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvusių eksponatų, padaryta ne mažesnė kaip 1 862 296 eurų žala, sunaikintos ir sugadintos reikšmingos kultūros vertybės.
Dėl gaisro tuomečiam vadovui P. Jurkaičiui buvo taikyta ir baudžiamoji atsakomybė – jis buvo nuteistas už tai, kad išjungė signalizaciją ir taip prisidėjo prie gaisro išplitimo. 2017 metų pabaigoje Aukščiausiasis Teismas atmetė P. Jurkaičio skundą, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl didelio gaisro vienuolyno ansamblyje, jis liko pripažintas kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo bei sugadinimo, tuo pačiu sprendimu palikta galioti anksčiau teismo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas pusantrų metų.
Kiti asmenys – statinio techninis prižiūrėtojas Vytautas Liubinas, statybų vadovas Voldemaras Motiekaitis, projekto vadovė Regina Tumpienė – baudžiamosios atsakomybės išvengė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Tytuvėnų vienuolyną buvo apdraudusi bendrovė „Gjensidige Baltic“.
