Naujausios
Trichineliozė „nelimpa“ išdykėliams medžiotojams
Šiaulių rajone, netoli Rėkyvos miško, sumedžiota šernė buvo užsikrėtusi trichinelioze. Medžiotojai, dar iki patikrinant mėsą, skerdieną išsidalijo ir išsivežiojo į namus. Ši istorija lyg siūlų kamuolys padėjo vynioti medžioklių ypatumus: klastotus dokumentus, žiaurų elgesį su gyvūnais, netinkamai dorotų gyvūnų atvejus ir baisių ligų, pavojingų ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms, plitimą.
Kodėl atsakingi pareigūnai tik atlaidžiai šypsosi dėl medžiotojų pažeidimų?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
„Išdykėliai“ užkratą išsidalijo
Liepos 27-ąją, apie 22.30 valandą, Šlepkų kaimo vietovėje prie Rėkyvos miško, Aukštelkės medžioklės plotuose, Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojų buvo sumedžiota pusantrų metų šerno patelė.
Tyrimai dėl trichineliozės buvo atlikti tik kitą dieną, kai medžiotojai jau buvo išsidaliję mėsą ir išsivežioję po namus.
Trichineliozę šernienoje rado veterinarijos gydytojas Juozas Gaižauskas.
Tik tada, kai mėsa jau buvo medžiotojų šaldytuvuose, apie rastą pavojingą ligą buvo pranešta Šiaulių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
„Išdykėliai medžiotojai, kad nesulaukia, kol mėsa bus patikrinta. Taip negalima“, – „Šiaulių kraštui“ atlaidžiai šypsojosi Juozas Kvietkus, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius, laikinai einantis viršininko pavaduotojo pareigas.
J. Kvietkus tvirtino, suradęs pavojingą užkratą perspėjo medžiotojus, kad surinktų iš namų mėsą ir išvežtų utilizuoti į atliekų tvarkymo bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Vakar J. Kvietkus „Šiaulių kraštui“ tvirtino, kad gavo iš medžiotojų būrelio dokumentus, jog Rietave utilizuota 60 kilogramų šernienos.
Kuo pareigūnai garantuoti?
J. Kvietkus tikino, kad, nustačius trichineliozę, tarnybos darbuotojai vyko į Ginkūnų medžiotojų būrelio stovyklavietę, kur yra lupykla ir atliekų duobė, surašė vietos tyrimo aktą.
Ar tarnybos darbuotojai tikri, kad visos šerno liekanos, likusios išsidalijus skerdieną, tinkamai utilizuotos, ir liga toliau neplis?
„Esame garantuoti! Utilizavimo duobėje yra visi organai, kailis, jie storu sluoksniu apipilti kalkėmis. Esame įsitikinę, kad ten visi organai!“ – tikino J. Kvietkus.
„Šiaulių kraštas“ matė atliekų duobės turinį. Suskaičiuoti organus vargiai įmanoma, nes dvokianti duobė storai užpilta kalkėmis.
„Šiaulių kraštas“ savo akimis įsitikino, kad atliekų duobės dangtis Ginkūnų medžiotojų būrelio stovyklavietėje gana nesunkiai atsidaro.
Pareigūnas J. Kvietkus tikino, kad atliekų duobė turi būti gerai uždengta.
Pagal galiojančius įstatymus sumedžioti gyvūnai turi būti dorojami specialiai įrengtoje lupykloje, o skerdienos atliekos laikomos neprieinamoje uždaroje vietoje, kad atliekų neištampytų nei laukiniai gyvūnai, nei piktavaliai, ir pavojingos ligos nebūtų platinamos.
Mėtėsi kaulas
Dar prieš pokalbį su J. Kvietkumi žurnalistai buvo Ginkūnų medžiotojų būrelio stovyklavietėje. Vos už keliolikos metrų nuo lupyklos namelio ir atliekų duobės, miškelyje, suradome besimėtantį gyvūno kaulą.
Iš kur šalia lupyklos gali mėtytis kaulas, jeigu medžiotojai tinkamai laiko atliekas ir tik lupykloje lupa sumedžiotus gyvūnus?
– Negali būti... nežinau. Medžiotojai už viską atsako, mes nepastovėsime prie kiekvieno medžiotojo. Vasarą tarnybos pareigūnai atostogauja. Reikia kažkaip pasitikėti žmonėmis, – šypsena dingo nuo J. Kvietkaus veido.
Stovyklavietėje, lupykloje nesimato, kad būtų įvesta elektra. Apsikrėtusi šernė turėjo būti dorojama naktį, nes buvo nušauta apie pusę vienuoliktos vakaro.
„Šiaulių kraštui“ pilietiškai nusiteikę Ginkūnų būrelio medžiotojai, nenorėję, kad būtų paviešintos jų pavardės, tvirtino, kad medžiotojai ne visada nušautus gyvūnus gali doroti būtent lupykloje, todėl ne visi organai ir kitos skerdienos atliekos gali būti saugiai laikomos.
Slaptus medžioklės ypatumus atskleidę medžiotojai tikino, kad yra buvę atvejų, jog šernai dorojami toje vietoje, kurioje nušaunami. Organai paliekami netinkamose vietose.
Pilietiškai nusiteikę medžiotojai tikino, kad žino atvejų, jog gyvūnai gali būti dorojami net garažuose, o atliekos išmetamos į šiukšlių konteinerius.
„Šiaulių kraštas“ neturi svarių įrodymų, kad taip laimikio dorojimo procesas vyksta, tik – kai kurių medžiotojų liudijimus. Jeigu tai vyksta, tada kyla didelė grėsmė visuomenei. Užsisuka užkrato ratas: konteinerių turinys išvežamas į sąvartynus, sąvartynuose laukiniai gyvūnai ištampo ir suėda atliekas, užsikrečia trichinelioze, tada užsikrėtusius graužikus suėda kiaulės ar šernai.
Gal tai provokacija?!
J. Kvietkaus teigimu, paskutinis trichineliozės atvejis Šiaulių rajone buvo nustatytas 2013 metais.
Tačiau J. Kvietkus prasitarė, kad yra neseniai buvę, jog viename apskrities rajone medžiotojai norėjo nuslėpti, kad sumedžiojo trichinelioze užsikrėtusį šerną.
„Šiaulių krašto“ šaltiniai taip pat tvirtino, kad yra pasitaikę atvejų, kai medžiotojai susitaria neviešinti, jog yra sumedžiotas trichinelioze užsikrėtęs šernas, kad nekiltų papildomų problemų medžiotojams, nereikėtų mokėti pinigų už užkrėstos skerdienos utilizavimą.
Ar taip gali būti Ginkūnų medžiotojų būrelyje?
„Jėzau, Jėzau! Provokacija! Šmeižtas!“ – piktinosi Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovas Bronius Petravičius. Vadovas viską neigė.
B. Petravičius negalėjo aiškiai atsakyti į „Šiaulių krašto“ klausimus. Iš pradžių neigė ir faktą, patvirtintą J. Kvietkaus, kad dar nepatikrinta mėsa jau yra išsidalijama ir išsivežama namo.
B. Petravičius teigė, kad yra nesutarimų tarp būrelio medžiotojų, o jis būreliui vadovaująs apie pusantrų metų.
Praeityje – baudos ir baudžiamoji byla
„Šiaulių kraštas“ turi dokumentus, kurie įrodo, jog 2014 metais Šiaulių apylinkės, o vėliau ir Šiaulių apygardos teismai nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje buvo nuteistas vienas Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojas.
Baudžiamoji byla buvo iškelta dėl to, kad buvo klastojami trichineliozės tyrimo lydraščiai.
Prie medžioklės lapų buvo prisegami suklastoti trichineliozės tyrimų lapai, kad neva sumedžiotas gyvūnas yra patikrintas dėl trichineliozės. Suklastoti dokumentai buvo naudojami ne po vienos medžioklės.
Baudžiamoji byla Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojui tąkart baigėsi tūkstantine pinigine bauda.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas teigė, kad būtent keli Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojai yra bausti solidžiomis baudomis už sumedžiotų gyvūnų netinkamą dorojimą.
Netinkamas dorojimas yra tada, kai dorojama ne lupyklose, kai gyvūno atliekos nebuvo tinkamai utilizuotos, kai kraujas nesurenkamas sorbentais.
„Šiaulių kraštui“ į rankas pateko Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojo vaizdo įrašas iš vienos medžioklės, kur užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnu.
Jauna šerniukė apstota trijų šunų, jie drasko žvėrį, o už kadro girdisi juokas, raginimai draskyti šunims šernę, bjaurūs keiksmai.
Draskant šunims, vienas medžiotojų atsisėda ant šernės nugaros ir imituoja jojimo veiksmus. Dėl šio vaizdo įrašo buvo kreiptasi į prokuratūrą.
Pavojus 10 kilometrų spinduliu
Pasak J. Kvietkaus, po nustatyto trichineliozės atvejo tarnyba siųs raštą Šiaulių rajono savivaldybei, kad ši užtikrintų „saugų buitinių atliekų tvarkymą, graužikų naikinimą“, imtųsi atitinkamų priemonių mažinant bešeimininkių gyvūnų populiaciją.
Gyventojai 10 kilometrų spinduliu apie sumedžiotą užsikrėtusio šerno vietą privalo tikrinti savo papjautų kiaulių mėsą.
J. Kvietkus teigė, kad toks reikalavimas galioja visada, bet dabar, aptikus trichineliozės atvejį, tai turi daryti ypač atsakingai. Į 10 kilometrų spindulio teritoriją pakliūva Bubiai, Aukštelkė, kitos mažesnės gyvenvietės ir kaimai, viensėdžiai.
J. Kvietkaus teigimu, gyventojai 10 kilometrų spinduliu turėtų būti ypač atidūs, nes kiaulės gali suėsti kritusių žiurkių, kurios gali būti užsikrėtusios trichinelioze, ėsdamos užkrėstų gyvulių atliekas.
Medžiotojams po to, kai buvo nustatytas trichineliozės atvejis, jaukui draudžiama naudoti smulkių graužikų, kačių, šunų ldvėsenas. Gyventojams draudžiama kiaules šerti medžioklėje nušautų laukinių gyvūnų skerdiena, mangutų, kiaunių ir kitų plėšrūnų gaišenas.
„Jeigu metus laiko trichineliozės atvejų šioje vietovėje nepasikartos, apribojimai bus atšaukti“, – teigė J. Kvietkus.
PAVOJINGA LIGA
Trichineliozė yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga. Žmonės užsikrečia vartodami užsikrėtusių naminių ir laukinių gyvūnų mėsą. Mėsoje tūnančių trichinų neįmanoma sunaikinti – jos puikiai ištveria aukštą temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Trichinas galima sunaikinti tik sudeginus (sunaikinus) mėsą.
Trichineliozės sukėlėjas yra smulki, 2-4 milimetrų ilgio kirmėlė (Trichinella spiralis). Parazitas įvairių tarp laukinių ir naminių mėsėdžių gyvulių, kurie ėda užsikrėtusius gyvūnus ar jų gaišenas. Žmogus užsikrečia suvalgęs užkrėstos ir neteisingai paruoštos kiaulienos, šernienos, arklienos, nutrijų mėsos, kurioje yra kirmėlių lervų. Žarnyne lervos greitai lytiškai subręsta. Patekusios į limfą, kraują, jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersaruožiuose raumenyse, dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių. Po tam tikro laiko lervos apauga jungiamuoju audiniu, susiformuoja kapsulė, kuri vėliau sustorėja, kalkėja. Lervos gyvybingos išlieka iki 40-50 metų.
Trichineliozės ligos klinika gali būti labai įvairi – tai lemia į organizmą pakliuvusių trichinų kiekis, organizmo būsena iki susirgimo. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja praėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Kuo anksčiau pasireiškia trichineliozės požymiai, tuo sunkesnė ligos eiga.
Vidutiniškai arba labai sunkiai sergantys ligoniai karščiuoja, jiems patinsta veidas arba tik akių vokai, skauda raumenis, kuriuose yra trichinų. Būdingiausias trichineliozės požymis yra raumenų skausmas, kuris gali būti toks intensyvus, kad žmogus negali apsiversti lovoje, pakelti rankos ar kojos, sunku kalbėti, kramtyti maistą.
Pirmomis ligos dienomis kūno temperatūra gali pakilti net iki 39-40 laipsnių temperatūros, karščiavimas gali tęstis 2-3 savaites. Trichineliozės komplikacijos: gali išvystyti plaučių pažeidimas su skrepliavimu krauju, širdies nepakankamumas, centrinės nervų sistemos pažeidimas iki psichozės, paralyžius, koma.
Jono TAMULIO nuotr.
MEDŽIOKLĖ: Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojai sumedžiojo trichinelioze užsikrėtusią šernę.
POZICIJA: Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkas Bronius Petravičius teigė, kad informacija apie netinkamai dorojamus sumedžiotus žvėris yra šmeižtas ir provokacija.
POMĖGIAI: Ginkūnų medžiotojų būrelio stovyklavietės viename iš pastatų matosi ir kiti medžiotojų pomėgiai.
DUOBĖ: Ginkūnų medžiotojų būrelio stovyklavietėje esančios atliekų duobės dangtis nesunkiai atlekiamas. Kaip Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai galėjo tiksliai suskaičiuoti , ar visi organai sudėti į šią duobę ir niekam neprieinami?
LUPYKLA: Lupyklos namelis užrakintas, o prie jo ir atliekų duobės galima lengvai patekti pro kabliuku užkabintus vartelius.
KAULAS: Vos už keliolikos metrų nuo lupyklos mėtosi gyvūno kaulas. Kaip jis čia galėjo patekti? Medžiotojų būrelio pirmininkas B.Petravičius tegė, kad jį galėjo numesti bet kas.
PAREIGŪNAS: Juozas Kvietkus, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius, laikinai einantis viršininko pavaduotojo pareigas teisinosi, kad negali sužiūrėti visų medžiotojų, pasitiki jais.
