Per trejus metus – paslaugų kompleksas žmonėms su psichine negalia

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė informavo, kad Socialinių paslaugų ir darbo ministerijos iniciatyva tokie projektai įgyvendinami 6 šalies savivaldybėse, tarp jų – ir Šiauliuose.
Šiauliuose bus plečiamos socialinės paslaugos psichikos negalią turintiems žmonėms. Per trejus metus truksiantį projektą mieste atsiras 4 nauji grupinio gyvenimo namai, bus įkurti specializuoti slaugos-globos namai, socialinės dirbtuvės, dienos užimtumo centras.

Nauji pastatai ir buvusių kūdikių namų pritaikymas

Šiaulių miesto savivaldybės politikai pritarė projektui, kuriuo bus išplėstos paslaugos psichinę negalią turintiems žmonėms.

Socialinių paslaugų skyrius konstatavo, kad Šiaulių mieste nepakanka bendruomeninių bei dienos socialinio užimtumo paslaugų žmonėms, kurie dėl proto negalios ar psichikos sutrikimų negali gyventi savarankiškai arba kuriems reikalinga specialioji nuolatinė slauga ir globa.

Pastebimas tokių asmenų skaičiaus didėjimas, kasmet jų ar jų šeimos narių vis daugiau į Savivaldybę kreipiasi pagalbos. Atitinkamų paslaugų savivaldybė negali užtikrinti, todėl dauguma tokių žmonių yra apgyvendinami kitų savivaldybių ar valstybiniuose globos namuose.

Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė miesto Tarybai pristatė projektą, kurio finansavimui teikiama paraiška.

Planuojama pastatyti keturis gyvenamuosius namus Šiaulių miesto savivaldybės valdomuose sklypuose adresais: Preilos gatvė 10, Ramunių gatvė 19, Energetikų gatvė 13A ir Šeduvos gatvė 30. Vieno pastato dydis – apie 230 kvadratinių metrų.

Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė aiškino, kad tokiuose namuose bus įsteigti grupinio gyvenimo namai 8–10 psichikos problemų turintiems žmonėms, o juos aptarnaus 5 asmenų personalas. Anot vedėjos, ten įsikurs pusiau savarankiški suaugę žmonės, kurie turės galimybę įgauti patirties ir ateityje gyventi savarankiškai.

Kita projekto dalis – pritaikyti socialinėms paslaugoms buvusių Šiaulių miesto kūdikių namų pastatą Vilniaus gatvėje 303.

Socialinių paslaugų skyriaus vedėja komentavo, kad šiame pastate atskiruose korpusuose vyktų trys veiklos rūšys. Būtų įsteigti specializuoti slaugos-globos namai vaikams iki 18 (arba 21 metų). Iki 25 vaikų bus perkelta iš Akmenės rajono Ventos socialinės globos namų, kitos vietos bus skirtos Šiaulių gyventojams.

R. Pilypienė pastebėjo, kad čia gyvens asmenys su sunkia negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Tokie centrai yra kuriami miestuose netoli gydymo įstaigų, kad prireikus galėtų gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą. Suaugę šių namų gyventojai išvyks gyventi į kitas šalies socialines įstaigas, skirtas tokių suaugusių asmenų priežiūrai.

Kituose minėto pastato korpusuose bus atidarytas dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės. Socialinėse dirbtuvėse 12 suaugusių proto ar psichikos negalią turinčių asmenų per 12–14 mėnesių įgis specialiuosius darbinius įgūdžius, ir manoma, kad taip didės jų galimybes įsidarbinti atviroje rinkoje. Dienos užimtumo centrą galės lankyti 40 suaugusiųjų.

Šio Savivaldybės projekto partneriai – Kompleksinių paslaugų namai „Alka“ ir Ventos socialinės globos namai.

Projekto vertė – beveik 2,6 milijono eurų. Savivaldybei šis sumanymas turėtų nekainuoti, nes 100 procentų lėšų skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto. Projektas bus vykdomas beveik trejus metus.

Pamokos – abiems pusėms

Tarybos nariai pritarė šiems planams, tačiau kėlė klausimą, ar jie suderinti su aplinkinėmis bendruomenėmis.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis paaiškino, kad procesas dėl šio projekto prasidėjo dar praėjusiais metais. Buvo kontaktuojama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir jau projekto pradžioje buvo reikalaujama nurodyti konkrečius adresus. Savivaldybės administracija įvertino visas galimas vietas.

„Kai atėjome į etapą, kai lėšos gali būti skirtos, mes neišvengiamai turėsime kalbėtis su bendruomenėmis. Kai kurie adresai turi kaimynystę, dėl kurios mums reikės kalbėtis“, – sakė A. Bartulis ir pridūrė, kad dar turi „5–6-tą rezervinį“ adresą ir, jei labai prireiks, kokį adresą dar galės pakeisti.

„Adreso keitimo tikimybė nėra labai didelė“, – patikino meras Artūras Visockas.

Tarybos narys Marijus Velička priminė, kad nors pastaruosius porą metų bendruomenės nepritardavo Savivaldybės sprendimams, jie vis tiek būdavo priimami.

„Manau, kad mes visi išmokstame pamokas. Taip pat tas pamokas turėtų išmokti ne tik Savivaldybė, bet ir bendruomenė. Apie ką mes kalbame? Mes ir vėl grįžtame – ar tai nėra Šiaulių miesto žmonės? Ar jie neturi teisės gyventi toje aplinkoje, kur ir visi kiti gyvena? Mes viešinsime, diskutuosime, bet pamokas turi išmokti abi pusės“, – sakė A. Bartulis.

Jis pažadėjo atvirą diskusiją su bendruomene, tačiau pridūrė, jog bendruomenės argumentai turės būti motyvuoti.