Naujausios
Tolerancijos geno nėra
Penktadienį, minint Europos dieną, Šiaulių Europos informacijos centras dviejose miesto mokyklose surengė susitikimą su Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro direktoriumi Tadu Leončiku. Viena iš pagrindinių temų — tolerancija ir dialogas tarp tautų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Rasizmo daugiau
Praėjusiais metais Europoje padaugėjo aktų, įvykdytų rasizmo pagrindu. Lietuva ne išimtis. Neseniai Klaipėdoje mirė sumuštas juodaodis. Per Kovo 11-ąją Gedimino prospektu pražygiavo fašistuojančių jaunuolių grupė, kuri kvietė išvyti iš Lietuvos žydus ir rusus. Visi gerai prisimena dainininkės Berneen užpuolimą.
Socialinių mokslų daktaras Tadas Leončikas susitikimuose su mokiniais kalbėjo apie tai, ar mūsų visuomenė yra pajėgi priešintis šioms nuotaikoms.
„Dar prieš dešimtmetį buvo tikima, jog mūsų visuomenė pakanti, niekas gatvėse neužpuldinėja ir nemuša svetimtaučių, nedegina mečečių ir panašiai. Mokytojai mėgdavo sakyti, prisiminkime istoriją, Lietuva nuo seno buvo tolerantiška šalis. Tačiau, kaip atsitiko, kad šiuolaikinė visuomenė visai kitokia? Vadinasi, nėra tokio tolerancijos geno. Tolerancija yra išugdoma, išmokstama sudėtingose konfliktinėse situacijose“, — teigia T. Leončikas.
Labiausiai diskriminuojami — romai
Neseniai Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis į klausimą „Su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje?“, dauguma respondentų atsakė, jog šalia romų.
T. Leončiko teigimu, didžiausią socialinę atskirtį Lietuvoje patiria būtent romų tautybės žmonės. Etninio centro tyrimų duomenimis, darbdaviai nenoriai priima romus į darbą, mano jog jie nepritaps kolektyve, vogs. Apie 40 procentų apklaustų romų sako, jog yra bedarbiai. Pagal darbo sutartis dirba tik 15 procentų.
„Romai gyvena tarsi stiklo dėžėje. Jie negali išsiveržti už savo grupės ribų“, — situaciją įvardija T. Leončikas.
Ką daryti?
„Norint pakeisti dabartinę situaciją, pirmiausiai reikia suprasti. Deja, mes neturime empatijos sugebėjimo. Nemokame suvokti, kaip kitas jaučiasi. Trūksta gebėjimo bendradarbiauti“, — įsitikinęs Etninių tyrimų centro direktorius. Jo nuomone, prie pakantumo, tolerancijos ugdymo galėtų ir turėtų prisidėti mokykla, šeima. Beveik dešimtmetį mokiniams kalama į galvas kaip prasimušti, būti aktyviems, tačiau mažai kalbama, kaip bendradarbiauti su kitais.
Mažumos dažnai visuomenėje jaučiasi nesaugios, todėl norint rasti kontaktą su jomis, reikia suvokti, kad kartais jų reakcijos gali būti nedraugiškos.
SUPRATIMAS: „Norint pakeisti dabartinę situaciją, pirmiausiai reikia suprasti, kaip jaučiasi kitas“, — išeitį siūlė Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro direktorius Tadas Leončikas.
AKCIJA: Didždvario gimnazijos mokiniai Europos dienos proga surengė parodą-akciją „Mes už toleranciją tarp žmonių ir tautų“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
