Naujausios
Tinkluose suspurdėjo gamtos sargai
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai, saugodami saviškių mundurus, galimai įsivėlusius į brakonieriavimo skandalą, taip susivėlė pačių užmestuose tinkluose, kad iš jų išvelti pajėgs nebent Aplinkos ministerija ar apie šią istoriją sužinoję prokurorai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Atpirkimo ožys — vienas
Balandžio 8-osios vakarą, apie 18 valandą, Pakruojo rajono Laičių pirmajame tvenkinyje tinklus buvo užmetę ne šiaip kas nors, o Pakruojo rajono aplinkosaugininkai.
„Šiaulių krašto“ šaltiniai tvirtino, kad prie ežero darbavęsis ne tik ŠRAAD Pakruojo rajono agentūros neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius 60-metis Bronislovas Ragulevičius, bet ir buvęs Pakruojo rajono agentūros vedėjas, dabar pensininkas Eugenijus Gūra, pasižymėjęs, kaip labai aktyvus brakonierių gaudytojas.
Tačiau pastarojo pavardės oficialiuose ŠRAAD pareigūnų, tądien sulaukusių informacijos apie brakonieriavimą bei sulaikiusių pažeidėją, protokoluose nėra.
Esą prie Laičių tvenkinio tąsyk statantis tinklus pastebėtas tik B. Ragulevičius, todėl už šį pažeidimą tik jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta 200 litų administracinė bauda bei konfiskuoti du tinklai. Vyras neteko ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimų.
Kriminalas — už durų
Buvo ar nebuvo prie Laičių tvenkinio ilgametis Pakruojo rajono agentūros vedėjas E. Gūra? Atsakymo „Šiaulių kraštas“ suka į Šiauliuose, Čiurlionio gatvėje įsikūrusį ŠRAAD.
Valentas Vaičiūnas, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, sako, gavęs pranešimą apie brakonieriavimą tinklais prie Laičių tvenkinio, nedelsdamas išvyko į nurodytą vietą ir aptiko ten antrąjį tinklą užmetantį neetatinį inspektorių B. Ragulevičių, kuris nuoširdžiai pripažino savo kaltę.
„Automobilį ir jame sėdintį E. Gūrą pamačiau stovintį ties užtvanka. Tiesą sakant, net negaliu garantuoti ten E. Gūra ar ne E. Gūra buvo“, — net kelis kartus pakartojo V. Vaičiūnas.
Tačiau kur kas daugiau nei karšti vyriausiojo inspektoriaus tikinimai, esą E. Gūra į visą šitą brakonieriavimo skandalą neįsivėlęs, pasakė tolesni, aplinkosaugininkams nepalankia linkme pasisukę įvykiai.
Žurnalistai netikėtai tapo liudytojais, kaip gamtos sargai krūtinėmis uždenginėja kulkosvaidžių ambrazūras, t.y. stoja ginti savų.
Koridoriuje, prie ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Algimanto Lacio kabineto durų, išgirsta, kaip pats A. Lacis kalbasi telefonu. Gal su E. Gūra? Išgirsta informacija ir nuojauta sako–taip. Persimetęs keliais žodžiais, ragelį perduoda savo pavaldiniui V. Vaičiūnui.
Šis specialistas nurodo tikslias instrukcijas, kaip derėtų elgtis, jei staiga jam imtų ir paskambintų žurnalistai.
„Sakyk, nieko nežinau, nieko nemačiau ir prie tvenkinio išvis nebuvau. Ar supratai, Eugenijau?“, — pakeltas V. Vaičiūno balsas aiškiai girdėti pro uždarytas duris.
Dar akimirka, ir iš Gyvosios aplinkos apsaugos viršininko A. Lacio kabineto išeina V. Vaičiūnas. Pamačius stoviniuojančius žurnalistus vyriausiajam specialistui nepavyksta nuslėpti apstulbimo ir susinervinimo.
Paklaustas apie E. Gūrai ką tik duotus nurodymus V. Vaičiūnas nukirto „nieko nederinęs“ ir dėl visko nurodė kalbėti su viršininku (suprask, A. Laciu). Ar nemeluojate, ponas Vaičiūnai?
Inspekcijos vadovas atvėrė akis
Ne mažiau nei pavaldiniui susierzinimo nepavyksta nuslėpti ir viršininkui A. Laciui. Klausimai į kaktą.
— Jūsų pavaldinys jūsų kabinete ir jums dalyvaujant ką tik davė instrukcijas buvusiam Pakruojo rajono agentūros vedėjui E. Gūrai, kaip jam derėtų kalbėti paskambinus žurnalistams.
— Jisai davė instrukcijas, tai jo ir klauskite. Aš čia nė prie ko. Sakau jums aiškiai: man buvo pasakyta surasti E. Gūros telefoną, aš jį suradau ir daviau šnekėtis pačiam V. Vaičiūnui.
— Kas jums liepė surasti E. Gūros telefoną ir su juo susisiekti?
— ŠRAAD direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Pundza liepė. Pasakė paskambinti ir pasikalbėti apie tai, ką patys girdėjote. E. Gūra dar pasiteiravo, kas tie neetatiniai inspektoriai, kurie su V. Vaičiūnu prie tvenkinio tą vakarą atvažiavo.
— Ar yra filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas brakonieriavimo prie Laičių tvenkinio atvejis? Ar medžiagoje matyti E. Gūra?
— Aš nieko nefilmavau. Medžiaga yra, reikia jo (V. Vaičiūno) prašyti. Aš nieko spręsti negaliu, visus sprendimus priiminėja inspektorius. Dabar kažkokios kalbos prasidėjo, kad ten buvo E. Gūra, dar ta filmuota medžiaga. Kiek man tą medžiagą pasuko, aš E. Gūrą mačiau stovintį prie inspektoriaus mašinos. Paskui V. Vaičiūnas greičiausiai kalbėjo su pavaduotoju A. Pundza. Aš nežinau, ką jie ten kalbėjo. Bet V. Vaičiūnas mane informavo, kad didysis kaltininkas — B. Ragulevičius.
— Ar brakonieriavimo vietoje buvo valtis ir kam ji priklauso?
— Man sakė, kad valtis buvo, variklis buvo. O užfiksuota protokole aš nieko nemačiau. Kiek supratau, ta valtis E. Gūros.
— Tai jūs, kaip vadovas, esate bejėgis kovoje su pažeidėjais?
— Dėl visko atsako pats specialistas. Jei prasidės tyrimas, aš pasakysiu viską, ką žinau.
— Kodėl E. Gūra nebuvo „apiformintas“ įvykio vietoje?
— To reikėtų klausti inspektoriaus. Aš nežinau, kas ten buvo ir kokie ten buvo pokalbiai. Nežinau, kodėl protokole tik vienas pažeidėjas.
Paprašius filmuotos medžiagos, kurioje matyti ir buvęs Pakruojo rajono agentūros vedėjas E. Gūra, A. Lacis dar kartą pasikvietė vyriausiąjį specialistą V. Vaičiūną. Šis užtikrino jokios filmuotos medžiagos nesant.
Abu aplinkosaugininkai, akivaizdu, nespėjo susitarti?
Kuris meluojat, vyrai? Vienas sako, kad jam "pasuko" ir ten matęs E. Gūrą, o antras - neigia.
Vadovas skambinti neliepė ir liepė
Po Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko A. Lacio išpažinties „Šiaulių kraštas“ kreipiasi į ŠRAAD direktoriaus pavaduotoją Alfonsą Pundzą.
— Nurodėte ar nenurodėte Gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams susisiekti su E. Gūra ir įspėti jį apie galimą žurnalistų skambutį?
— Aš daviau nurodymą!? Neįsivaizduoju, kaip galėjau tai padaryti, jei net nebuvau informuotas, kad E. Gūra prie to tvenkinio buvo. Jei sakoma, kad aš tokį nurodymą daviau ir kad Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai slepia galimą pažeidėją nedelsiant bus pradėtas tarnybinis patikrinimas.
— Bet buvo paminėta jūsų pavardė...
— Še tau, kad nori. Kartoju, man specialistas pranešė tik apie neetatinį inspektorių. Bet tiesą sakant, jau nuo pat pradžių man šiek tiek keista buvo, kad informaciją apie incidentą prie Laičių tvenkinio A. Lacis man pateikė ne tučtuojau, o tik po trijų dienų.
Vakar „Šiaulių kraštas“ dar kartą susisiekė su ŠRAAD direktoriaus pavaduotoju A. Pundza. Anot jo, dėl šio incidento ką tik pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Pastarojo pokalbio metu A. Pundza vis tik prisipažino nurodęs susisiekti su E. Gūra ir viską išsiaiškinti.
„Pasakysiu atvirai: kada pamačiau žurnalistus išeinančius iš A. Lacio kabineto, užėjau ir pasiteiravau, ko buvo atėję. Jis pasakė, kad kalbėjote apie prie Laičių tvenkinio pastebėtą E. Gūrą. Tada jam pasakiau: “Broli mielas, kuo skubiau viską išsiaiškink ir pateik man informaciją. Va, tokie buvo mano žodžiai.“
Skandalu, kilusiu ŠRAAD, susidomėjo ir Aplinkos ministerijos vadovybė.
Pakruojo rajono agentūros vadovas Gediminas Cinkutis apie brakonieriavimo atvejį prie Laičių tvenkinio, į kurį galimai įsivėlęs ne tik neetatinis agentūros inspektorius B. Ragulevičius, bet ir buvęs vedėjas E. Gūra, nieko nežinantis — pranešimą gavę ir brakonieriavimą narplioję ŠRAAD pareigūnai.
Kieno tinklai?
„Šiaulių kraštui“ vakar pavyko susisiekti su skandalo centre atsidūrusiais Eugenijumi Gūra ir Bronislovu Ragulevičiumi.
E. Gūra:
— Gal prisimintumėte, ką veikėte balandžio 8-osios vakarą prie Laičių pirmojo tvenkinio?
— Ką aš dabar jums galiu pasakyti? Ką aš ten dariau. O ką aš turėjau daryti? Nieko ten nedariau. Nieko.
— Ne žuvį gaudėte?
— Ne, ne, nieko ten nedariau. Taip kad - ačiū.
— Kalbate lygiai taip pat, kaip jus instruktavo ŠRAAD vyriausiasis specialistas V. Vaičiūnas.
— Nu nu.
E. Gūra numetė telefono ragelį. Perrinkus numerį, pakruojiškis nebeatsiliepė.
Atpirkimo ožiu visame „mundurų skalbimo“ skandale tapęs B. Ragulevičius buvo šnekesnis.
— Ar tik neprisiėmėte daugiau kaltės nei priklauso?
— Aš papasakosiu visą teisybę, kaip ten buvo. Man užmetė tą bėdą. Ne mano tinklai ten buvo. Mane ir Pakruojo rajono agentūrą pasiekė žinios apie brakonierius, todėl nuvažiavau ir, apsimovęs aulinius batus, apėjau visus tvenkinio pakraščius. Apėjau, atsisėdau. Tada atvažiavo ŠRAAD džipas, aplinkosaugininkai prisikniso, kad tinklai mano. Mano tai mano, nusispjoviau. Jie man neprisistatė, surašė protokolą. Ką aš tiems vyrams padarysiu. Aš dirbau su rajono aplinkosaugininkų žinia.
— Tai lengva širdimi prisiėmėte svetimą kaltę?
— O ką man daryti, jei prisikniso. Sumokėsiu tą baudą ir tegu eina švilpaut. Gal eisiu su jais po teismus tąsytis? Jie gi ir taip turėjo matyti, kad aš nebrakonieriavau. Negerai vyrai daro. Bandžiau jiems aiškinti, kad neturiu tinklo, o jie net neklausė.
— Tai jei jus apkaltintų žmogžudyste irgi nuoširdžiai pripažintumėte kaltę?
— Nu ne. Čia kitas reikalas.
— Ar matėte prie tvenkinio E. Gūrą?
— Nemačiau. Bet negalėčiau garantuoti, kad ne jis leido tuos tinklus. Kaip galėčiau tai garantuoti, jei nemačiau.
— Be reikalo prisiėmėte svetimą kaltę... Ir dar, anot V. Vaičiūno, labai nuoširdžiai gailėjotės...
— Prikibo ir tiek. Ai, „načiort“... Čia tokia sistema, nesupranta, kas brakonierius, o kas - gamtos mylėtojas.
Štai kas vyksta, kai į tinklus pakliūva stambesnės žuvys.
Aplinkos ministerijos atstovas spaudai Tomas Beržinskas vakar „Šiaulių kraštą“ informavo, kad ministerijos vadovybė susidomėjo šiuo įvykiu. Anot T. Beržinsko, bus laukiama tarnybinio patikrinimo išvadų ir tada sprendžiama, kokių veiksmų imtis toliau.
ŽUVS: Tinkluose įsipainiojo žuvys iš aplinkosaugininkų šeimos.
Jono TAMULIO nuotr.
PATVIRTINIMAS: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Algimantas Lacis patvirtino turintis duomenų, kad incidento prie Laičių tvenkinio metu buvo pastebėta E. Gūrai priklausanti valtis.
PASTANGOS: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Valentas Vaičiūnas, gindamas aplinkosaugininkų mundurą, sukosi kaip įmanydamas.
TYLA: Susirėmus tyrimą atliekantiems žurnalistams ir aplinkosaugininkų mundurą atkakliai saugantiems Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, taikinyje atsiradęs Pakruojo rajono agentūros buvęs vedėjas Eugenijus Gūra sakė „tiesiog neturintis, ką pasakyti“.
PRISIPAŽINIMAS: Alfonsas Pundza, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento viršininko pavaduotojas, pirmo pokalbio su „Šiaulių kraštu“ metu išsigynė davęs nurodymą surasti buvusio Pakruojo rajono agentūros buvusio vedėjo telefono numerį, o po dviejų valandų prisipažino.
Antano ADOMAIČIO nuotr.
