Naujausios
Jeigu ne šiauliečio verslininko Algio Petkevičiaus pasiaukojimas bei užspyrimas, tie sunkvežimiai ir toliau būtų riogsoję mašinų aikštelių užkampiuose. Algis ne tik nupirko ir gyvenimui prikėlė GAZ-66, bet suremontavo savo draugo ūkininko iš Kretingos Gintaro Liebaus mūsų misijai paaukuotą „Ural-ą“, baigė remontuoti Igno Hofmano ir Martyno Puidoko vadovaujamų Radviliškio ir Kelmės rajonų ūkininkų Ukrainos kariams padovanotą dar vieną GAZ-66.
Šiai kelionei rengėme du banderomobilius. Čia ir vėl mums labai padėjo nenuilstantis Ukrainos rėmėjas Kretingos ūkininkas Virginijus Čėsna, suremontavęs abu automobilius. Jie skirti Roberto Black vadovaujamai Nacionalinės gvardijos oro žvalgybos kuopai, kuri dabar su priešu kaunasi Donecko fronte ties Belogorovka.
Vieno automobilio dažymas ir padengimas maskuojamuoju raštu buvo patikėtas Šiaulių miesto Gegužių progimnazijai. Matėme, kiek daug nuoširdžių emocijų šis darbas sukėlė moksleiviams ir mokytojams.
Po pusantro mėnesio paruošiamųjų darbų, kovo 29 d., pajudėjome pas kovojančius draugus. Tačiau Lenkijos ir Ukrainos pasienyje mūsų ir vėl laukė jau nebestebinantis vilkinimas. Tralas su trimis gabenamais sunkvežimiais įstrigo trims paroms. Pasirodo, kad Lenkijos ir Ukrainos pasienyje neveikia joks Lietuvos paramos kovojančiai Ukrainai skirtas ,,žaliasis koridorius”. Todėl Lenkijos muitininkai iš lietuvių bet kada gali atimti dronus ir termovizorius.
Karas vyksta jau daugiau nei metai, bet Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip ir nepasirūpino, kad Lietuvos savanorių-rėmėjų organizacijos be kliūčių galėtų vežti paramą.
Pasienyje aiškinta, kad mūsų URAL ir GAZ prilygsta karinei technikai. Tai tęsėsi ir po to, kai įrodėme, kad šios krovininės mašinos tarnavo miškininkams ir ūkininkams. Visai pagrįstai pradėjome įtarinėti, kad ,,šuo pakastas” kitur – tai mūsų paramos kovojančiai Ukrainai remti akcijose plevėsuojančios raudonos ir juodos spalvų vėliavos. Su jomis 1944–1956 metais su okupantais kovėsi UPA –UNSO partizanai.
Ne paslaptis: Ukrainos ir Lenkijos santykius iki šiol temdo Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo Vakarų Ukrainoje vykusios žiaurios kovos, pareikalavusios daug ukrainiečių bei lenkų gyvybių.
Mes, lietuviai, negalime negerbti tų vėliavų, po kuriomis ir už mūsų laisvę dabar kaunasi Ukrainos kariai. Tos spalvos Ukrainos Nepriklausomybės gynėjus lydi nuo neatmenamų laikų. Jas matome ir Iljos Repino 1888 metais nutapytame paveiksle ,,Zaporožės kazokai rašo laišką turkų sultonui”.
Tik po trijų parų ignoravimo lenkų muitininkai teikėsi paaiškinti, kokio dokumento mums trūksta.
Galų gale ištrūkę iš jų spąstų nuskubėjome pas 204-osios TPO bataliono karius. Vienas iš bataliono štabo karininkų, mano draugas Ivanas, pasitiko: ,,Sveiki, mūsų bataliono logistai.“ Pasirodo, kad per metus suformavome net ketvirtadalį bataliono autoparko, jame – jau 80 automobilių. Mūsų pristatyta parama Ukrainos kariams, kurios maždaug pusę sudaro Lietuvos grūdų augintojų aukos, jau viršijo 300 tūkst. Eur.
Iškilmingos rikiuotės metu mes bataliono vadui įteikėme automobilių raktelius, o jis Algiui ir Vytautui įteikė apdovanojimus ,,Valantior Ukraini”.
Dar už paros pasiekėme Slovenske dislokuotą Nacionalinės gvardijos Roberto Black vadovaujamo oro žvalgybos dalinį, kuriam atvairavome ne tik banderomobilį, bet atvežėmė ir greičių dėžę anksčiau mūsų padovanotam pikapui, „VW Transporterį“, „Starling“ sistemas bei dronus.
Kariai pasiūlė apsilankyti ,,oranžinėje”, rusų artilerijos apšaudomoje zonoje, 8–14 km nuo fronto linijos. Ten buvo vienas iš jų slaptų operatyvių štabų. Štabo operatoriai mums parodė, ką jie „Starling“ sistemomis mato kompiuterių ekranuose, kaip jie reguliariai fiksuoja kiekvieno rusų kario žingsnį.
Jų pagrindinė užduotis – kovinių grupių veiklos koregavimas, priešo taikinių koordinačių nustatymas. Štabo funkcionavimą užtikrina mūsų gruodžio mėnesį atvežti elektros generatoriai.
Didžiausią įspūdį padarė, kaip entuziastingai dronų operatoriai reaguoja į mūsų atvežtų išpakuojamų dronų kvapą:. „Rytoj tie dronai kariaus.“
Black komanda vykdo ne tik žvalgybą, koreguoja kaimyninių dalinių minosvaidžių ir artilerijos ugnį, bet ir patys negailestingai puola priešus.
–-
Netrukus ir vėl keliausime ten, kur mūsų labai laukia. Tik nuo jūsų paramos priklauso, ar greitai įvyks jau aštuntoji „Kariai-kariams“ misija.
Grįždami iš Ukrainos mes į Lietuvą gydyti parvešime 56-osios Mariupolio brigados buvusį vadą majorą Oleksandrą Voronenko, jis buvo ne kartą sužeistas ,,Azovstalyje“ ir negailestingai kankintas rusų nelaisvėje.
Kartu su mumis iš Ukrainos Lietuvos grūdų augintojams Ignui Hofmanui, Virginijui Čėsnai, Gintarui Liebui ir Martynui Puidokui parkeliavo apdovanojimai ,,Valantior Ukraini“.
Slava Ukraini!
–-
Visiems, kurie nuspręsite mus paremti, skelbiame, kad mūsų sąskaita: LKKSS Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius LT13 7300 0101 7289 0488, su prierašu (Kariai – kariams)
Visas surinktas lėšas skirsime dronams įsigyti.
Didžiausiems optimistams sunku prognozuoti karo pabaigą, todėl drįstame pakviesti Jus visus, kurie pritariate mūsų misijai kovojančiai Ukrainai remti, skirkite mūsų asociacijai 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio.
Nustatytos formos prašymą FRO512v.5 Valstybinei mokesčių inspekcijai galima teikti tik elektroniniu būdu deklaravimas.vmi.lt iki2023 m. gegužės 2 d.
Paramos gavėjas: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius
Gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 302673685
Mokesčio dydis (procentais): 1,2
Laikotarpis: 2023
