Naujausios
Tautinės bendrijos liko už durų
Šiaulių meras Artūras Visockas nubraukė buvusios Šiaulių miesto valdžios pažadą mieste įsikūrusioms tautinėms bendrijoms turėti savo patalpas, kuriose vyktų ir darbas, ir kultūrinė veikla. Ar tai kerštas buvusiai valdžiai – kam tesėti svetimus pažadus, ar akibrokštas tautinėms mažumoms?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Bendrijos – benamės
„Dar žiemą su buvusiu meru Justinu Sartausku visų mieste veikiančių tautinių bendrijų atstovai kalbėjomės, kad reikia tautinių mažumų centro, kad Savivaldybė suremontuos pusrūsio patalpas „Santarvės“ mokykloje ir neims iš bendrijų nuomos mokesčio. O dabar naujasis meras Artūras Visockas man tiesiai pasakė, kad tokio centro nebus“, – vakar „Šiaulių kraštui“ patvirtino Rusų kultūros centro pirmininkė Nadežda Bessarab.
Esą bendrijos gali mieste pasirinkti bet kokią laisvą patalpą, pasirašyti su Savivaldybe sutartį, įsikurti ir mokėti nuomos mokestį.
„Bendrijos neturi iš ko mokėti nuomos mokesčio. Galbūt pagal projektus gautume kažkiek pinigų įsikurti, bet mokėti kas mėnesį mokesčius – nepajėgūs. Mes – visuomeninė organizacija, nieko neužsidirbame ir jokių atlyginimų negauname“, – sakė N. Bessarab.
Šiauliuose veikia šešios tautinių mažumų bendrijos: rusų, baltarusių, ukrainiečių, armėnų, azerbaidžaniečių, žydų. Tik žydų bendrija turi patalpas, kurias patys išlaiko.
Šiuo metu „Santarvės“ mokykloje yra įregistruotos dvi tautinių mažumų bendrijos: Rusų kultūros centras ir Romų integracijos namai, tačiau patalpų bendrijos mokykloje neturi, kaskart prašo mokyklos vadovų, jeigu jų reikia renginiams.
Neseniai susikūrusioje Šiaulių ukrainiečių bendrijoje narių nuolat daugėja, Šiaulių baltarusių bendrijoje – apie 20 žmonių.
„Esame benamiai. Gaila, kad miesto valdžia mums nebepadės“, – „Šiaulių kraštui“ apgailestavo Šiaulių baltarusių bendrijos vadovas Georgij Prokopovič.
Šiaulių apskrities armėnų bendruomenei priklauso apie 30 šeimų, tačiau bendrija savo patalpų neturi. Į susirinkimus renkasi kas mėnesį ten, kur randa vietos: pas tautiečius kavinėse, kartais salę suteikia mokyklos, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka.
Armėnų bendruomenės pirmininkas Rafikas Kazarjan stebėjosi: „Įdomu, kokiu pagrindu Šiauliuose nebebus steigiamas tautinių bendrijų centras? Teks bandyti viską daryti per Vilnių. Juk jau rengiamasi atkurti net ir Tautinių mažumų departamentą. Valdžia turi rūpintis tautinėmis mažumomis. Juk mes ne kiekviena bendrija atskirai prašome, o vienų bendrų patalpų, kuriomis galėtume naudotis pagal grafiką. Rinkimai pasibaigė – ir pažadai išnyko“.
Šiaulių azerbaidžaniečių draugija vienija 27 narius. Savo patalpų azerbaidžaniečiai taip pat neturi, renkasi vieno iš narių kavinėje, įmonėje.
Motyvas – vienyti
Dar 2013 metais iškilo idėja „Santarvės“ mokykloje skirti patalpas daugiakultūriniam centrui steigti, patalpų remontui skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto.
Prieš dvejus metus tautinių mažumų bendrijų pirmininkai sutarė raštu kreiptis į Savivaldybę, kad „Santarvėje“ būtų skirtos patalpos jų veiklai. Motyvai: skirtingų tautų bendradarbiavimas, kultūros pažinimas, bendri renginiai, kitų tautų įtraukimas į veiklą.
Rusų kultūros centro pirmininkė N. Bessarab priminė, kad tokie daugiakultūriniai tautinių mažumų centrai yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose.
Visi jie yra išlaikomi iš savivaldybių biudžetų ir nuomos mokesčio mokėti bendrijoms nereikia.
„Kodėl kiti miestai gali realiai vertinti tautinių bendrijų galimybes, o Šiauliai – ne? Pasakė, kad šiuo metu neturi lėšų. Tai ir dėmesio, ir pagarbos rodiklis tautinėms mažumoms, gyvenančioms mieste“, – sako N. Bessarab.
Miestas turi galimybių
Buvęs Šiaulių meras Justinas Sartauskas puikiai prisimena miesto vadovų pokalbius su tautinių mažumų bendrijų atstovais.
„Nežinau, negaliu pasakyti, ar čia kerštas buvusiai valdžiai – nevykdyti jos pažadų gyventojams? Aš mačiau vienaip, A. Visockas mato kitaip. Visiems aišku, kad tokio centro reikia. Logiška, kad bendrijos kurtųsi po vienu stogu, kad dingtų skaudus kai kam susipriešinimas“, – sakė buvęs meras J. Sartauskas.
Jo teigimu, yra kilusi tam tikra įtampa tarp kai kurių Rusų kultūros centro ir Ukrainiečių bendrijos narių dėl situacijos Ukrainoje.
„Dalis žmonių negalėjo sėdėti prie vieno stalo. Dėjau pastangų, kad nekreiptų dėmesio į politinius motyvus, o dirbtų kultūrinį darbą“, – sakė J. Sartauskas.
Jo nuomone, tokiam centrui steigti „miestas tikrai turi galimybių, pinigais tikrai nekainuotų daug patalpų remontas, reikia tik noro ir supratimo“.
Meras lauks iniciatyvos
Kokie argumentai lėmė mero sprendimą? Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Rauduvienė perdavė mero A. Visocko komentarą.
„Tautinių bendruomenių centro steigimo „Santarvės“ mokykloje idėja yra, matyt, likusi praėjusios kadencijos politikų kalbose. Tokio centro steigimas nėra įtrauktas į jokius Savivaldybės planus. Pradėjęs dirbti Savivaldybėje, jokio projekto dėl tautinių bendruomenių centro įkūrimo, patalpų remonto ir panašiai neradau“, – atsakė meras.
Jis pridūrė: „Jei toks poreikis yra, jei tautinės bendruomenės siekia susivienyti ir plėtoti veiklą vienoje vietoje, lauksime tokios bendruomenių atstovų iniciatyvos. Tuomet įvertinus juridiką, finansines Savivaldybės galimybes, poreikius suderinus su „Santarvės“ mokykla, būtų galima suplanuoti šio projekto įgyvendinimo konkrečius žingsnius“.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad Šiaulių meras Artūras Visockas jau buvo įsipainiojęs į tarptautinį skandalą. Ukrainiečių bendrijos „Karpatai“ pirmininkas jį apkaltino nepagarba mieste gyvenantiems ukrainiečiams ir Ukrainos ambasadoriui Lietuvoje Valerii Zhovtenko.
Meras svečio nepriėmė Savivaldybėje, o kalbėjosi su juo pakelės kavinėje, neleido centriniame parke pakelti Ukrainos ir bendrijos vėliavų, pasodinti medelio, simbolizuojančio ukrainiečių ir lietuvių vienybę. Dėl šios istorijos A. Visockui teko viešai aiškintis.
Jono TAMULIO nuotr.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POŽIŪRIS: Šiaulių rusų kultūros centro pirmininkė Nadežda Bessarab teigia, kad kiti miestai gali suteikti patalpas tautinių mažumų bendrijoms nemokamai, o Šiauliai – ne.
PATALPOS: Praėjusios kadencijos Šiaulių miesto valdžia tautinių mažumų bendrijoms pažadėjo suremontuoti ir paskirti patalpas Šiaulių „Santarvės“ gimnazijoje, kurioje mokoma rusų kalba.
SPRENDIMAS: Šiaulių meras Artūras Visockas tautinių mažumų bendrijoms nežada remontuoti ir skirti patalpų nemokamai.
BENDRIJOS: Šiauliuose veikia šešios tautinių mažumų bendrijos, tačiau tik viena iš jų turi savo patalpas, kiti – benamiai.
