Naujausios
Po elitinio renginio pritrūko lėšų
2012 metų liepą Šiauliuose vyko tarptautinės TAFISA pasaulio „Sportas visiems“ žaidynės. Jos buvo įvardintos kaip masiškiausias ir didžiausias tų metų šalies kultūros bei sporto renginys, pritraukęs apie kelis tūkstančius dalyvių iš maždaug 50 pasaulio šalių keliuose žemynuose.
Tradicinių sporto šakų varžybos, ekstremalių sporto šakų pasirodymai, nacionaliniai delegacijų prisistatymai, čempionatai, neįgaliųjų varžybos, muzikos, kultūros renginiai, mokslinės konferencijos ir seminarai vyko ne tik Šiauliuose, bet ir kitose apskrities savivaldybėse.
Renginys organizuotas plačiai. Vien ko buvo verta liepos 6 dieną „Šiaulių arenoje“ vykusi atidarymo ceremonija – specialiai žaidynėms buvo sukurta misterija su unikaliomis vaizdo projekcijomis, 500 muzikos atlikėjų, šokėjų, kaskadininkų ir oro gimnastų.
Žaidynes organizavo specialiai tam sukurta viešoji įstaiga „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“. Pasirengimas renginiui vyko net ketverius metus. Žaidynės buvo finansuojamos miesto ir valstybės biudžeto bei rėmėjų lėšomis, o renginio globėja sutiko būti tuometinė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau pasibaigus renginiui greitai paaiškėjo, kad viešoji įstaiga trūksta lėšų atsiskaityti ne tik su atlikėjais, bet ir su kitais paslaugų bei prekių tiekėjais.
Įstaigos direktorius buvęs ilgametis Kūno kultūros skyriaus vedėjas Kęstutis Petraitis bandė įtikinti Savivaldybės vadovus skirti papildomai milijoną litų atsiskaityti su atlikėjais ir paslaugų tiekėjais, tačiau to nepavyko pasiekti.
Beveik 100 apgautųjų
Į sąrašą susirikiavę beveik 100 kreditorių bandė atgauti jiems pažadėtas lėšas. Patikėję Savivaldybe ir renginio plačia reklama įmonės teikė paslaugas ir net neabejojo, kad su jomis bus atsiskaityta. Tačiau 2014 metais viešajai įstaigai „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ buvo paskelbtas bankrotas.
Politikai kaltino K. Petraitį iššvaisčius renginiui skirtas lėšas. Prasidėjo teisminiai procesas – tiek administraciniai, tiek baudžiamieji, trukę net 6 metus.
Neseniai Į Šiaulių miesto tarybą kreipėsi įmonės bankroto administratorė Sandra Gedminienė. Ji prašė priimti sprendimą skirti papildomą 285 476 eurų būtinoms „Sportas visiems“ žaidynių metu patirtoms sąnaudoms (skoloms) padengti.
Praėjusią savaitę toks sprendimo projektas Tarybai buvo pateiktas, tačiau jame jau iš karto buvo įrašyta nuostata neskirti prašomų lėšų.
Mero patarėja Virginija Mickavičienė politikams aiškino, kad visi teisminiai ginčai yra pasibaigę, teismai neįpareigojo Savivaldybė padengti renginio skolas.
Ji akcentavo, kad bankroto administratorė rėmėsi 2008 metais sudaryta sutartimi su tarptautine asociacija „Sportas visiems“ (TAFISA). Joje buvo nurodyta, kad organizatoriai padengia visas būtinas renginio išlaidas.
Aukščiausiasis Teismas (AT) 2019 nutartyje pažymėjo, kad „savo veiklos uždavinį – suorganizuoti tarptautines pasaulio sporto žaidynes ieškovė įgyvendino tinkamai, tačiau teigti, kad taip buvo patenkintas viešasis interesas nėra pagrindo, nes ieškovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais“.
Bankroto administratorės ieškinys Šiaulių miesto savivaldybei dėl žaidynių metu patirtų nuostolių atlyginimo buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 metų kovą, o AT birželį atsisakė priimti kasacinį skundą dėl minėto sprendimo peržiūrėjimo, todėl teisminiai ginčai dėl nuostolių atlyginimo teismuose nebegalimi.
Kreditorių sąrašą sudaro 99 įmonės. Kreditorinių įsiskolinimų suma su palūkanomis ir teismų išlaidomis siekė 328 tūkstančius eurų, tačiau bankroto administratorė prašė Tarybos skirti keliomis dešimtimis tūkstančių mažesnę sumą – kiek įstaiga buvo skolinga 2012 metų gruodžio 31 dieną.
Šventės organizatoriai daugiausiai liko skolingi ryšių įmonei „Teo“ – 30 tūkstančių eurų. Penkiaženkles sumas liko neatgavusios ne tik privačios visos šalies reklamos, viešinimo, renginių organizavimo įmonės, bet ir biudžetinės įstaigos. 20 tūkstančių už paslaugas liko nesumokėta Šiaulių apskrities policijos komisariatui, beveik 16 tūkstančių Šiaulių universitetui, liko skolos apskrities švietimo įstaigoms. Net už biotualetų nuomą neatsiskaityta daugiau nei 18 tūkstančių. Beveik 2 tūkstančių eurų skolą viešajai įstaigai pareiškė ir pati Šiaulių savivaldybė.
Taryba skolų neprisiėmė
Praėjusią savaitę į miesto Tarybos posėdį atvykusi bankroto administratorė Sandra Gedminienė paprašė Tarybos leisti jai paaiškinti visas aplinkybes ir viršyti reglamentuotą 5 minučių pasisakymą iki 15 minučių. Politikai balsavo prieš.
Bankroto administratorė pabrėžė, kad visi kelti kaltinimai buvusiam bankrutuojančios įstaigos vadovui Kęstučiui Petraičiui teismų buvo atmesti – teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
„Sąmata, kuri nebuvo patvirtinta, o jai tik buvo pritarta, buvo viršyta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo Kęstučio Petraičio“, – aiškino S. Gedminienė.
Ji priminė, kad 2008 metais šventės organizavimui buvo planuota skirti 12 milijonų litų, tačiau, 2009 metais prasidėjus pasaulinei finansų krizei, sąmata ėmė tirpti.
Tik likus trims savaitėms įstaigos taryba patvirtino sąmatą. Žaidynių programa buvo patvirtinta tik antrą dieną po žaidynių atidarymo darbo grupėje.
„Ar jūs girdite mano žodžius? Reiškia, darbo grupė pritarė toms sąnaudoms. Ne Kęstučiui Petraičiui reikėjo tų žaidynių, atidarymo, arenos, scenografijos, tų regionų kolektyvų, šokių ir dainų, ir aktorių, kurie dalyvavo atidarymo ceremonijoje, viešinimo, policijos ir medikų paslaugų, atitvarų, „Toi Toi“ tualetų ir kitų paslaugų. (...) Liko neatskaityta su kreditoriais, kitaip sakant su „žaidynių rūbu“, nes jei „nurengti“ tas žaidynes, jos būtų nepavykusios ir nebūtų pasiektas tikslas, koks buvo pasiektas“, – sakė S. Gedminienė.
Ji akcentavo, kad AT nustato, kokius veiksmus reikia atlikti, kad pažeidimas būtų pašalintas. Pasako jos, tai reiškia, kad su kreditoriais reikia atsiskaityti.
„AT konstatavo, kad Savivaldybė ne tiesiogiai, bet per tarpininką kontroliavo įstaigos projektą, derino jos veiksmus. AT pasisakė, kad specialių subjektų kūrimas negali būti valstybės ir savivaldybių institucijoms priežastimi išvengti prievolių vykdymo. Kai tokios žaidynės vykdomos iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, tai savivaldybės ir valstybė tampa garantu vykdant prievoles kreditoriams“, – tikino bankroto administratorė.
Miesto meras Artūras Visockas, nutraukęs bankroto administratorės pasisakymą, pareiškė, kad „tai atsikartojanti istorija per viešąją įstaigą kaip ir menų inkubatoriaus istorija“. Meras teigė, kad Taryba negalėtų skirti lėšų, nes taip būtų pažeistas viešasis interesas.
Po tokio „taškų sudėliojimo“ iš 28 Tarybos narių už tai, kad nebūtų skirta lėšų atsiskaityti su kreditoriais, balsavo 25 politikai, už 3 susilaikė.
Tarybos narys Gintautas Lukošaitis aiškino, kad žaidynės buvo organizuotos neatsakingai ir galimai korumpuotai, kaltino organizatorius veikla, dėl kurios teismai juos išteisino, priekaištavo tuometinei miesto valdžiai. Beje, bankrutuojančios viešosios įstaigos buvusią žaidynių rinkodaros koordinatorę Rūtą Stankuvienę jau ši valdžia paskyrė nuolatine Šiaulių turizmo centro direktore.
„Istorija baigta“, – nukirto meras po Tarybos balsavimo.
Tai šią savaitę patvirtino ir bankroto administratorė S. Gedminienė. Ji žadėjo šaukti kreditorių susirinkimą ir bankroto procedūrą užbaigti, nes ir taip ji užtruko net 6 metus.
