Naujausios
Svyla Universiteto tarybos rinkimai
Šiaulių universitete šiandien turėjo vykti universiteto Tarybos narių rinkimai, bet jie sustabdyti. Išsigąsta, kad humanitarų balsai Taryboje gali būti lemiami. Nors keturi iš devynių Tarybos narių turi būti iš visuomenės, o ne iš universiteto, visuomenė apie rinkimus viešai ir tinkamai neinformuota. Kandidatūros buvo siūlomos tyliai. Universiteto rektorius Vidas Lauruška sakė, kad tarėsi — su verslo struktūromis.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Baimės dėl humanitarų
Aistros sukilo dėl trijų Tarybos narių, kuriuos renka pats universitetas — dėstytojų ir mokslininkų bei administracijos atstovų.
Fakultetų bendruomenės pagal kvotas išrinko rinkikus, kurie rinks Tarybą. Yra iškelti ir kandidatai — 11 mokslininkų ir dėstytojų, 8 — administracijos. Iš dėstytojų kandidatų turi būti išrinkti 2 Tarybos nariai, iš administracijos — 1.
Tarp kandidatų yra buvęs Šiaulių universiteto rektorius profesorius Vincas Laurutis, kurį iškėlė Technologijų fakultetas. Humanitarai kandidatu iškėlė ir Senato pirmininką profesorių Aloyzą Gudavičių. Vienintelį kandidatą — docentą Stasį Tumėną — iškėlė du fakultetai — Humanitarinis ir Menų.
Anot rinkimų komisijos pirmininko docento Henriko Karpavičiaus, šiandien turėjo vykti „didieji rinkimai“, bet jie sustabdyti.
Komisijai raštus parašė ir rinkimus užprotestavo Gamtos mokslų, Socialinės gerovės ir negalės, Technologijų fakultetai, Tęstinių studijų institutas. Įtarta, kad vieni kandidatai turi daugiau galimybių būti išrinktais, nei kiti. Mat pagal Senato patvirtintą rinkimų reglamentą Tarybos nariui išrinkti užtenka paprastos daugumos balsų.
Labiausiai užkliuvo Humanitarinis fakultetas, kuris turi daugiausia rinkikų — 11.
„Jeigu jie visi balsuos tik už savo kandidatus, tai jie gali užimti daugiau vietų Taryboje“, — aiškino H. Karpavičius protestuotojų argumentus.
Kiti rinkikų turi tik po 5— 8, tarp jų ir didieji fakultetai — Socialinių mokslų, Technologijų. Mažiausiai rinkikų — po 3 turi Gamtos mokslų ir Matematikos ir informatikos fakultetai.
Rinkimų komisija su protesto argumentais sutiko ir procesą sustabdė. Bus siūloma keisti rinkimų tvarką — išrinktu laikyti tą kandidatą, už kurį balsuotų vienas trečdalis ar 50 procentų rinkikų.
Gali tekti rinkimus kartoti
Senato pirmininkas A. Gudavičius pripažįsta, jog motyvas stabdyti rinkimus yra pagrįstas. Sutinkąs, jog gali pasitvirtinti Technologinio fakulteto baimės, kad Tarybos narį išrinkti užteks vieno fakulteto balsų.
„Kai tvirtinome reglamentą nenumatėme tokio masiško kandidatų kėlimo, kad gali būti išrinkti žmonės, gavę labai mažai balsų — po 10— 12, — sakė A.Gudavičius. — Manėme, bus kaip rektorių renkant, gal 2— 3, gal 5 kandidatai, o čia bumpt — vienuolika.“
A. Gudavičiaus nuomone, dabar yra pasiūlyta „gerų žmonių“, bet mažai žinomų universitete ir turinčių nedaug galimybių būti išrinktais. Fakultetai iškėlė net po du kandidatus.
Senatui siūloma taisyti tik tarybos narių rinkimų tvarką, numatyti antrąjį rinkimų turą, į kurį patektų, pavyzdžiui, pusė kandidatų. Bet ar to užteks?
„Išreikštas nepasitenkinimas dėl humanitarų, nors nemanau, kad jų balsai neperskirstytų, — sakė A. Gudavičius. — Nemanyčiau, kad išsigąsta, jog ne tie kandidatai iškelti, bet vienas kitas taip ir mąsto.“
A. Gudavičius neslepia, jog yra siūlymų visą rinkimų procedūrą kartoti iš pradžių. ŠU statutas, kaip daugelio kitų universitetų statutai, dar nėra patvirtintas. Gal Seimas nuspręs, jog reikia rinkti daugiau Tarybos narių — 11, o ne 9. Rektorių konferencija švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus jau paprašo atidėti tarybų rinkimus, kol nebus Seime patvirtinti statutai.
„Kol statutas nėra patvirtintas, faktiškai neturėtume rinkti Tarybos, — sakė A. Gudavičius. — Kiti universitetai irgi rinkimus sustabdė. Ministras mus labai ragino — iki gegužės 12— 13 dienos turėtume jam teikti Tarybos narius. O pagal ką juos renkame? Statuto tai nėra.“
Tarybos rankose — startegija ir rektorius
Pagal naujajį Aukštojo mokslo įstatymą universtitetai tampa viešosiomis įstaigomis, iš esmės keičiasi jų valdymas. Tarybai suteikiamos didelės galios. Ji tampa universiteto aukščiausiu valdymo organu, jos rankose — universiteto veiklos strategija. Taip pat — rektoriaus rinkimai. Senatui lieka tik akademiniai klausimai.
Rektorius gali būti renkamas ir iš Tarybos narių. Tik tada turėtų Tarybą palikti.
ŠU taryba numatyta sudaryti iš 9 narių. Iš jų 4 renka pats universitetas. Vieną Tarybos narį — studentų atstovybė, du narius — dėstytojai ir mokslo darbuotojai jų konferencijos nutarimu; vieną — administracija ir kiti darbuotojai jų konferencijos nutarimu.
Vieną Tarybos narį skirs švietimo ir mokslo ministras kartu su Senatu.
Kitus keturis narius gali siūlyti fiziniai juridiniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių universiteto personalui ir studentams. Juos skirtų švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu. Beje, šioje taryboje Šiaulių atstovo nėra nė vieno.
Būtent dėl pastarųjų — visuomenės atstovų universiteto Taryboje — tvyro visiška tyla. Kas juos turi siūlyti ir kam, kas turi apie tai informuoti?
Tik pramonininkai žino
Arūnas Rupšys, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, apie ŠU naujos Tarybos rinkimus žino, nes pats yra dabartinės ŠU tarybos pirmininkas.
„Šiaulių kraštui“ jis teigė, jog asociacija svarsto teikti savo kandidatą: “Galbūt ir aš būsiu“. Tačiau, anot jo, ne pramonininkai turi garsinti visuomeninėms organizacijoms apie galimybę siūlyti kandidatūras į ŠU tarybą.
A. Rupšys įžvelgia, jog atrenkant „visuomenininkų“ kandidatūras Vilnius gali daryti spaudimą, nes būtent Vilniuje jos bus atsijojamos ir tvirtinamos.
Šiaulių miesto nevyriausybinių organizacijų konfederacijos prezidentas Alius Valys apie galimybę kelti kandidatūras į ŠU tarybą išgirdo tik iš „Šiaulių krašto“. Vytautas Giedraitis, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Šiaulių “Romuvos gimnazijos direktorius, — taip pat.
„Švietimiečių atstovus būtina turėti universiteto taryboje, — įsitikinęs V. Giedraitis. — Bet nieko apie šiuos rinkimus nežinau, gal informacija suteikiama tik kam reikia?“.
Architektų sąjungos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas taip pat stebėjosi, kad negarsinamos galimybės visuomenininkams dalyvauti rinkimuose į universiteto Tarybą. Anot jo, būtent požiūris „iš šalies“ universitetui būtų labai reikalingas.
„Neatsitiktinai įstatymu yra numatyta tokia galimybė“, — sakė Š. Sabaliauskas.
Tarėsi su kai kuriais
Šiaulių universiteto rektorius profesorius Vidas Lauruška „Šiaulių kraštui“ teigė, jog tarėsi “su kai kuriomis asocijuotomis struktūromis“. Pramonininkais, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Savivaldybe.
„Bet mes dar to dalyko negalime inicijuoti, nes pirmiausia turime kreiptis į ministrą, kad jis sudarytų Tarybą, — aiškino V. Lauruška. — Bet kadangi dar nesikreipėme, tai to ir nedarome.“
Panašu, kad nelabai universitetas tai darys, ties „asocijuotomis struktūromis“ gali ir sustoti.
Pasak rektoriaus, „tik po univesiteto kreipimosi ministras kreipsis į Aukštojo mokslo tarybą, o ši kreipsis į visuomenines organizacijas, kad siūlytų kandidatus, tenkinančius visus reikalavimus, po to atsijos ir teiks ministrui.“
INICIATYVA: ŠU rektorius Vidas Lauruška prisipažįsta, jog dėl tarybos rinkimų tarėsi tik su asocijuotomis verslo struktūromis. Kiti visuomenininkai turėtų laukti, kol į juos kreipsis Aukštojo mokslo taryba.
PRETENDENTAS: Vincas Laurutis, buvęs rektorius pretenduoja patekti į ŠU tarybą, kuri naują rektorių gali rinkti ir iš Tarybos narių.
BAIMĖS: Humanitarinis fakultetas, kuris turi daugiausia rinkikų, sukėlė technologams baimių — ar nebus per daug humanitarų išrinkta į universiteto tarybą?
SVARSTYMAI: Arūnas Rupšys, Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentas ir ŠU tarybos dabartinis pirmininkas, prisipažįsta, jog asociacija svarsto vėl jį siūlyti į ŠU tarybą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Jono TAMULIO nuotr.
