Švietimo laukia didelės permainos

Švie­ti­mo lau­kia di­de­lės per­mai­nos

Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to na­rys, pro­fe­so­rius Arū­nas Gu­mu­liaus­kas su­si­ti­ki­me su jo­niš­kie­čiais iš­dės­tė švie­ti­mo sis­te­mos lau­kian­čias per­mai­nas, ku­rios tu­rė­tų bū­ti pa­lan­kios mo­ki­niams ir jų ne­ri­mau­jan­tiems tė­vams: ža­da­ma iš­sau­go­ti pra­di­nes mo­kyk­las kai­muo­se, pa­keis­ti psi­cho­lo­gi­nę įtam­pą ke­lian­čius vals­ty­bi­nius bran­dos eg­za­mi­nus, įves­ti pa­pil­do­mą mo­ky­mo pa­ko­pą po vi­du­ri­nės mo­kyk­los, ku­ri tik­tų sie­kian­tiems la­biau kva­li­fi­kuo­to pro­fe­si­nio pa­si­ren­gi­mo.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Mo­ky­to­jas va­žiuos pas 4–5 mo­ki­nius

A. Gu­mu­liaus­kas pa­ste­bė­jęs, kad eks­pe­ri­men­tuo­ti su mū­sų atei­ti­mi – atei­nan­čia kar­ta – ne­ga­li­ma, sa­kė, kad bus to­le­ruo­ja­mos vi­sos mo­kyk­lų for­mos nuo pra­di­nių iki gim­na­zi­jų, li­cė­jų ir bus sie­kia­ma iš­lai­ky­ti pra­di­nes kai­mo mo­kyk­las.

Net jei­gu liks tik ke­tu­ri ar pen­ki vai­kai, mo­ky­to­jas tu­rės va­žiuo­ti į kai­mą, kad jie per anks­ti ne­bū­tų iš­plėš­ti iš įpras­tos na­mų ap­lin­kos. Tam ža­da­ma su­ras­ti lė­šų vals­ty­bės biu­dže­te.

Ne­ma­žai pa­si­pik­ti­ni­mo su­lau­kė švie­ti­mo re­for­mos pla­nas vai­kus į pir­mą kla­sę ves­ti nuo še­še­rių me­tų, ta­čiau Sei­mo na­rys tei­gė, kad ne­bus jo­kios prie­var­tos: tė­vai, ku­rie tam ne­pri­ta­ria, ga­lės leis­ti sa­vo at­ža­lą mo­ky­tis nuo sep­ty­ne­rių.

Vis dėl­to, jo nuo­mo­ne, gy­ve­ni­mo tem­pai da­bar tam­pa to­kie grei­ti, kad baig­ti mo­kyk­lą 19–20 me­tų, kai jau ga­li­ma bū­ti įpu­sė­jus ba­ka­lau­ro stu­di­jas – per di­de­lė pra­ban­ga.

„Vi­sas re­for­mas mes prii­ma­me la­bai įsi­tem­pę, su vi­di­niu pa­si­prie­ši­ni­mu. Taip bu­vo, kai pir­mą kar­tą pri­va­lo­mai tu­rė­jo­me draus­ti au­to­mo­bi­lius ar­ba seg­tis sau­gos dir­žus. O nau­jo­ji kar­ta da­bar ste­bi­si, kad ga­lė­jo bū­ti ki­taip“, – sa­kė Arū­nas Gu­mu­liaus­kas.

Iš­lais­vins nuo vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų siau­bo

Sei­mo na­rys pa­ste­bė­jo, kad bū­ti­na pe­rei­ti nuo kie­ky­bės prie ko­ky­bės ir iš­lais­vin­ti mo­ki­nius nuo vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų siau­bo. Ži­no­ma, abi­tū­ros eg­za­mi­nai, pa­reng­ti pa­gal praei­tą mo­ky­mo pro­gra­mą, iš­liks kaip kva­li­fi­ka­ci­jos pa­sie­ki­mų įro­dy­mas, ta­čiau jie ne­bū­tų vie­nin­te­lis svar­bus da­ly­kas, sto­jant į aukš­tą­sias mo­kyk­las.

Abi­tu­rien­tai jau ru­de­nį tu­rė­tų ra­šy­ti mo­ty­va­ci­nius laiš­kus, ko­dėl jie no­ri vie­nur ar ki­tur stu­di­juo­ti. Pa­vyz­džiui, be­si­ren­kan­tis ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo spe­cia­ly­bę nu­ro­dy­tų, kad, tar­kim, sa­va­no­riau­ja be­na­mių gy­vū­nų prie­glau­do­je, ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas pa­ra­šy­tų re­ko­men­da­ci­ją.

A. Gu­mu­liaus­kas sa­kė pa­ts ra­šęs ne vie­ną re­ko­men­da­ci­ją už­sie­nio aukš­to­sioms mo­kyk­loms, į ku­rias ren­gė­si sto­ti lie­tu­vai­čiai, pa­si­rin­kę is­to­ri­jos ar­ba po­li­ti­kos moks­lų stu­di­jas.

Šiuo me­tu as­mens mo­ty­va­ci­ja ne­svar­bi, vis­ką le­mia eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai ir tam, ku­ris gal­būt tik­rai la­bai no­ri ir pa­si­ry­žęs stu­di­juo­ti tam tik­rą spe­cia­ly­bę, sto­jant pri­trūks­ta pu­sės kon­kur­si­nio ba­lo.

„Kar­tais žmo­gus, 12 me­tų mo­kę­sis pui­kiai, dėl išo­ri­nių psi­cho­lo­gi­nių prie­žas­čių per vals­ty­bi­nį eg­za­mi­ną su­klum­pa. Vie­na ma­no mo­ki­nė, ku­ri ge­rai mo­kė­si is­to­ri­ją, net neiš­lai­kė vals­ty­bi­nio is­to­ri­jos eg­za­mi­no – jai tuo me­tu dėl pa­ti­ria­mo di­de­lio stre­so tie­siog din­go at­min­tis. Pas­kui ji vis dėl­to bai­gė is­to­ri­ją, įgi­jo ma­gist­ro laips­nį“, – rea­lų pa­vyz­dį pa­tei­kė pro­fe­so­rius.

Taip pat svars­to­ma, kad mo­kyk­lą bū­tų ga­li­ma baig­ti ra­šant bai­gia­mą­jį dar­bą. Nors yra ma­nan­čių, kad tuos dar­bus da­lis mo­ki­nių ban­dys nu­pirk­ti, kaip da­ro kai ku­rie stu­den­tai, Sei­mo na­rys tei­gė, jog yra ga­li­my­bių su­sek­ti pla­gia­tus, nu­sta­ty­ti tik­rą­jį au­to­rių ir sis­te­ma tik to­bu­lės.

Ba­ka­lau­ro stu­di­jos ne­mo­ka­mos

Sei­mo na­rys švie­ti­mo sis­te­mo­je ma­to vie­ną spra­gą. Aš­tuo­nių pa­ko­pų mo­ky­mo sis­te­mo­je nuo pra­di­nės mo­kyk­los iki dok­to­ran­tū­ros pra­dings­ta penk­ta pa­ko­pa.

„Kur jūs ma­tė­te aš­tuo­nių aukš­tų na­mą, ku­ris ne­tu­rė­tų penk­to aukš­to?“ – re­to­riš­kai klau­sė pro­f. A. Gu­mu­liaus­kas.

Pa­sak jo, pla­nuo­ja­mas trum­pų­jų stu­di­jų cik­las. Įgi­jęs vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą žmo­gus ga­li per me­tus įgy­ti pro­fe­si­ją pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re, ta­čiau no­rė­da­mas aukš­tes­nės kva­li­fi­ka­ci­jos, jis tu­rė­tų dar me­tus pa­si­mo­ky­ti ko­le­gi­jo­je ar­ba, jei ap­si­spren­dė iš­kart po mo­kyk­los, mo­ky­tis dve­jus me­tus ko­le­gi­jo­je.

Ko­le­gi­jo­se tu­rė­tų ne­lik­ti socialinių-humanitarinių moks­lų stu­di­jų, nes jų pro­gra­mos silp­nos.

„Jūs su­pran­ta­te, kad baig­ti ko­le­gi­jo­je tei­sę, reiš­kia, pra­ktiš­kai nie­ko – tie­sus ke­lias į gat­vę“, – tei­gė Sei­mo na­rys.

Anot pro­fe­so­riaus, pla­nuo­ja­ma, kad ba­ka­lau­ro stu­di­jos bus ne­mo­ka­mos, bet vals­ty­bė konk­re­čiai pa­skai­čia­vu­si tu­rė­tų nu­sta­ty­ti, kiek ko­kių spe­cia­ly­bių at­sto­vų rei­kia.

Jau da­bar aiš­ku, kad po pen­ke­rių me­tų ša­ly­je trūks pe­da­go­gų. Nors at­ro­do, kad da­bar jų per daug, bet jau au­ga che­mi­jos, ang­lų kal­bos mo­ky­to­jų po­rei­kis.

Kai ku­rie di­rek­to­riai ge­ro­kai „už­si­sė­dė­ję“

Sei­mo na­rys sa­kė, kad vyks di­rek­to­rių ro­ta­ci­ja, jie ne­ga­lės dirb­ti il­giau nei dvi ka­den­ci­jas su tam tik­ro­mis išim­ti­mis prieš­pen­si­nia­me am­žiu­je.

Mo­kyk­lų va­do­vų aso­cia­ci­ja šiuos pla­nus va­di­na di­rek­to­rių ge­no­ci­du, bet A. Gu­mu­liaus­ko tei­gi­mu, toks pa­si­pik­ti­ni­mas yra per­dė­tas.

„Aš ži­nau gy­dy­to­jo, mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bę, bet tik­rai ne­ži­nau di­rek­to­riaus spe­cia­ly­bės“, – sakė Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to na­rys.

Pa­gal sta­tis­ti­ką šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra net 338 di­rek­to­riai, ku­rie mo­kyk­loms va­do­vau­ja 20–29 me­tus, o dir­ban­čių šio­se pa­rei­go­se per 30 me­tų yra 182. Ka­dan­gi va­do­vu po stu­di­jų bai­gi­mo pa­pras­tai iš­kart ne­tam­pa­ma, reiš­kia, dau­gu­ma jų jau be­veik pa­sie­kė ar­ba yra pen­si­nio am­žiaus.

Sei­mo na­rys sa­kė, kad šis tas lau­kia ir mo­ky­to­jų. Šian­dien, jo tei­gi­mu, ne­re­tai eks­per­tais tam­pa tik vy­res­nio am­žiaus mo­ky­to­jai, o jau­nas žmo­gus tar­si ne­ga­li juo bū­ti. Atei­ty tai pa­si­keis, var­dą lems ne am­žius, bet pa­sie­ki­mai.

Mi­nė­ti švie­ti­mo sis­te­mos re­for­mos pla­nai dar nė­ra priim­ti, jie svars­to­mi. Ta­čiau su­si­ti­ki­mas su pro­f. A. Gu­mu­liaus­ku Jo­niš­kio ra­jo­no pe­da­go­gų be­veik ne­su­do­mi­no, į su­si­ti­ki­mą atė­jo vos ke­li mo­ky­to­jai ir du mo­kyk­lų di­rek­to­riai.

Au­to­rės nuo­tr.

Pro­fe­so­rius Arū­nas Gu­mu­liaus­kas (kai­rė­je) apie švie­ti­mo re­for­mą dis­ku­ta­vo su Jo­niš­kio „Auš­ros“ gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi Vid­man­tu Sut­ni­ku.

Anot pro­f. A. Gu­mu­liaus­ko, pla­nuo­ja­ma, kad ba­ka­lau­ro stu­di­jos bus ne­mo­ka­mos, bet vals­ty­bė konk­re­čiai pa­skai­čia­vu­si tu­rė­tų nu­sta­ty­ti, kiek ko­kių spe­cia­ly­bių at­sto­vų rei­kia pa­ruoš­ti.