Šviesuoliai apdovanoti „Šiaurės Lietuvos žvaigžde“

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Da­rius Ra­man­čio­nis.
Šiemetinė „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ nominantų apdovanojimo ceremonija tik patvirtino jau besiformuojančią tradiciją – į šį renginį yra kviečiami visi, tačiau ateina tik išrinktieji. Pastarieji ne deklaratyviai myli Lietuvą, o puošia Tėvynę konkrečia veikla arba nesavanaudiškai remia tuos talentinguosius, kurie lyderiauja savo darbų gausa šaliai.
„Už šviesų patriotizmą, tylų altruizmą, už veiklos rezultatus, garsinančius Šiaurės Lietuvą ir Tėvynę“ – toks įrašas apdovanojimą patvirtinančiuose dokumentuose byloja apie tas sąlygas, kurios būtinos, kad pretendentai patektų į dvylikos asmenų atrankos bei vertinimo komisijos posėdžių darbotvarkę.
Visus metus įvykius Lietuvoje stebi trys „Šiaurės Lietuvos Žvaigždės“ apdovanojimą įsteigusių visuomeninių organizacijų – Šiaulių Sąjūdžio pirmeivių klubo, Nevyriausybinių organizacijų ir apskrities Bendruomenių konfederacijų atstovai bei kiti komisijos nariai.

 

Susipažinkime su 2023-ųjų metų nominantais

Gytis Bernardas PADEGIMAS. Ji myli Lietuvos ir įvairių Europos valstybių žiūrovai, nuoširdžiai sutinka mėgėjiškų teatrų artistai. Profesoriaus paskaitų laukia mūsų šalies ir pasaulio universitetų studentai. Net JAV politikai dar nepamiršo, kas virš Saulės miesto teatro sovietų lėktuvams paskelbė neskraidymo zoną.

Gavęs „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ medalį G. Padegimas džiaugėsi, kad jo ilgametę kūrybinę veiklą įvertino piliečiai. Jis anonsavo spalio 14-ąją Šiaulių dramos teatre vyksiantį 2 dalių spektaklį su operiniu dainavimu „Meistriškumo pamoka“, skirta pasaulinio garso primadonos Marijos Kalas šimtmečiui ir paties režisieriaus kūrybos 50-mečiui.

Janina SKEBERDIENĖ. Kelmiškė, žurnalistė, gyvenanti vienkiemyje.

Janina jau 24 metus vadovauja visuomeninei organizacijai “Krašto informacija”, sukūrė per 500 videosiužetų apie Kelmės kraštą.

Ji – bendruomenės “Išlikimas” pirmininkė. Per kultūrą ir bendrystę skatina Lietuvos vienkiemių paveldo atgaivinimą. J. Skeberdienės gimtajame vienkiemyje jau ketvirtį amžiaus vyksta kasmetinės “Sodo teatro šventes”, įvairūs kultūriniai renginiai: poezijos skaitymai, amatų stovyklos, liaudiškų dainų vakaronės, retro muzikos koncertai, kulinarinio paveldo edukacijos ir kt. Drauge su asociacija „Muzikos galia“ rengia „Vienkiemių sąšaukas“.

Janina – ilgametė Kelmės rajono nevyriausybinių organizacijų asociacijos vadovė. Įkūrė „Idėjų banką“, pradėta nauja tradicija – „Rakandienis“. Reikšmingiausia asociacijos veikla – įsimintinos „Padėkos dienos“, krašto filantropo ir savanorio rinkimai.

Darius RAMANČIONIS. Prisistatydamas nominantas sakė:„Gimiau Lietuvoje ir noriu, kad joje gyventų bei kurtų mano vaikai. Artimųjų tremtys ir senelio žūtis, kovojant su sovietais, įskiepijo meilę gimtai šaliai.“

Nuo mokyklos laikų jis buvo aktyvus visuomenininkas. Prasidėjus Atgimimui, įsijungė į mokyklos ir Šiaulių miesto moksleivių parlamento veiklą, buvo Šiaulių moksleivių Sąjūdyje. Neatskiriama nominanto gyvenimo dalis – Šiaulių folkloro klubas. Jame gaivino tradicines šventes, amatus, rinko tautosaką, koncertavo.

D. Ramančionis dalyvavo Lietuvos etninės kultūros draugijos, Lietuvos laisvės kovų įamžinimo sąjūdžio, Lietuvos geografų draugijos ir kitų NVO veikloje. Buvo Lietuvos Jaunimo Ramuvos, Lietuvos Ramuvų sąjungos, Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Baltų tikėjimo bendruomenės, Baltų Krivulės, Šiaulių folkloro klubo „Patrimpas“, Žemaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos ir kt. narys.

Nuo 1994 m. vadovauja Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubui „Aukuras“ , įgyvendina gamtosaugos – paveldosaugos projektus, rengia stovyklas, mokymus, kraštotyros ekspedicijas, žygius, talkas, parodas, šventes, pilietines akcijas dėl Šiaulių bulvaro liepų, Kaštonų alėjos ir kitų želdinių išsaugojimo.

Darius yra asociacijos „Kurtuvėnų bendruomenė“, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ valdybos narys. Dalyvauja Kurtuvėnų folkloro ansamblio „Kurtuove“, Kurtuvėnų mėgėjų teatro veikloje. Savanoriauja kūrenant Šatrijos Šventąją Ugnį. Dalyvauja įvairių leidinių leidyboje, filmų kūrime, parodų organizavime.

D. Ramančionis – Baltų vienybės ugnies sąšaukos tarp piliakalnių pradininkas ir koordinatorius.

Kazimieras MASILIONIS. Jis – vienas pirmųjų, sėkmingiausių ir iškiliausių ūkininkų Radviliškio rajone. Jis daug lėšų skiria labdaringai veiklai, padeda savo kraštiečiams ištikus nelaimėms, apmoka jų vaikų studijas Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Didžioji Kazimiero aistra – aviacija, pats pilotuoja ultralengvąjį lėktuvą, Rokonių kaime rengia aviacijos šventes, turi savo aerodromą, pilotų namus.

2021 m. rugsėjo 24 d. Rokonių kaime buvo atidaryta ir pašventinta pirmoji Lietuvoje privati bažnyčia, kurios projektavimą ir statybą finansavo Kazimieras Masilionis. Milijoną eurų kainavusių privačių maldos namų interjerą puošia ąžuolinės skulptūros, antikvariniai baldai.

Nors šią vasarą Kazimierui sukako 80 metų, tačiau Rokonių kaimo šviesuolis nei iniciatyvų ar veiklų trūkumu, nei sveikata nesiskundžia – ketina ir toliau vairuoti automobilį, skraidyti, rūpintis savo vaikų, anūkų, savo kaimo ateitimi.

Žydrūnas SAVICKAS. Šį „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ nominantą galima apibūdinti vienu sakiniu – visų laikų stipriausias pasaulio žmogus. Tačiau jo pasiekimų, garsinančių Lietuvą, sąrašas – labai įspūdingas. Sportininkas – jėgos trikovininkas.

Sportuoti pradėjo nuo 13 metų. Jau šešiolikos Joniškyje debiutavo pirmosiose galiūnų varžybose. 10 kartų tapo Lietuvos jėgos trikovės čempionu.

Nuo 2003 m. Žydrūnas Savickas dominuoja pasaulio galiūnų varžybose. 16 kartų tapo pasaulio galiūnų čempionu, 8 kartus laimėjo ArnoldStrongmanClassic turnyrą ir pasiekė dešimtis pasaulio rekordų įvairiose rungtyse, pagerindamas net asmeninius.

Keturiskart Europos ir 16 kartų pasaulio čempionas. Čia jis ne tik pasiekė pergales daugelyje varžybų, bet ir pagerino per 70 galiūnų sporto pasaulio rekordų.

Žydrūnas Savickas – visuomenės veikėjas, sporto pedagogas, Biržų rajono savivaldybės Garbės pilietis, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Atsiimdamas „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ medalį stipruolis padėkojo už įvertinimą, kuris įpareigoja garsinti Lietuvą visame pasaulyje bei puoselėti lietuviškas vertybes.

Po oficialiosios dalies Katedros šventoriuje, išklausius Romualdo Juzukonio atliekamą Alberto Hamondo dainą „Dėkoju tau, gyvenime“ (Stasio Povilaičio žodž.) renginys tęsėsi Pastoracinio centro knygynėlyje – svetainėje. Čia Bazilionų mėgėjų teatras (režisierė Birutė Sinkevičienė) susirinkusiems pristatė literatūrinę – muzikinę kompoziciją „Ieškodami žmogaus“, skirtą Tėvo Stanislovo atminimui.