Naujausios
Pernykštes šv. Kalėdas ukrainiečiai pasitiko džiugesne, viltingesne nuotaika, kas yra akivaizdu tiek Kijeve, tiek Charkove.
Pernai po sėkmingo kontrpuolimo, kurį apvainikavo lapkrityje išlaisvintas Chersonas, ukrainiečių veiduose spindėjo šypsenos. Rusijos pasienyje esančiame Cirkūnų kaime, išgyvenusiame daug sugriovimų ir gyvybių nusinešusią okupaciją, pereitą gruodį teko stebėti Kalėdų senelio sutiktuvių šventę.
Ji buvo surengta specialiai tam, kad padrąsintų išbėgusius gyventojus sugrįžti, nes esą artėja pergalė. Šiemet šventė Cirkūnuose buvo atšaukta, nes okupantai suaktyvėjo, ėmė dažniau bombarduoti apylinkę.
Pagrindinę Kijevo eglę šiemet puošia vien įprasti žaisliukai, ir ji stovi nebe Soboro aikštės viduryje, o jos šone. Ant eglės nebeliko pernai kabojusių pergalės simbolių – taikos balandžių, kurių greta puikavosi Ukrainą kare remiančių šalių vėliavėlės, Lietuvos irgi.
Kalbinami praeiviai tiek Charkove, tiek Kijeve sakė ir toliau tikintys saviškių pergale, tačiau neslėpė, kad šiuo metu yra daugiau nerimą keliančių dalykų, nei pernai tokiu metu. Vienas aukštas pareigas einantis karininkas pasakė, jog pernai po Chersono išvadavimo jis su kolegomis svajojo, kad kitas Kalėdas sutiks išvaduotame Kryme, tačiau vietoje naujų pergalių šiuo metu vos pavyksta atsilaikyti prieš okupantų puolimą, o keliose vietose kariams tenka trauktis.
Pernai gatvėse nesimatė ir tiek daug sužeistų karių, o dabar juos tenka matyti visur. Prie Cvarkovo karinės ligoninės užkalbinus karius šie paliudijo, jog ligoninė yra perpildyta, todėl sužeistieji yra guldomi į visas kitas ligonines. Kariai neslėpė pykčio, jog privalo patys susimokėti už lašelines ir dalį vaistų..
Sužeistuosius pykdė ir tai, jog ligoninė neaprūpina jų apatiniais baltiniais, todėl dalis karių po operacijų lovose esą guli nuogi. Mat iš fronto atvežus į ligoninę sunkiai sužeistų karių drabužius slaugės sukarpo, kad karį nurengtų, o naujų apatinių neišduoda.
Sužeistieji kritikavo ir tai, kad kariai patys yra priversti pirktis karinę aprangą, nes iš ministerijos gaunama nėra kokybiška.
Šiaip kariškiai nenori bendrauti su žurnalistais, tvirtindami, kad tai daryti jiems uždrausta. Tačiau kariai, kurie po kojų ar rankų amputavimo yra atleisti nuo tolesnės tarnybos, noriai pasakoja, neslėpdami, jog fronte situacija šiuo metu yra prasta. Ne tik todėl, kad priešas pasimokė iš klaidų ir tapo pavojingesnis, turi daugiau karių ir šaudmenų, bet ir todėl, kad Ukrainos kariuomenei ima trūkti karių savanorių.
Kariai, kurie kovojo nuo 2014 metų ir buvo patyrę, daugelis žuvo arba yra sužeisti. Naujai į kariuomenę šaukiami vyrai yra blogai apmokyti, o dalis netinka karui, nes išgyvena stresą, atsisako eiti į puolimą.
Tai, kad ima trūkti gerai apmokytų ir ryžtingų karių, paliudijo ir vienos brigados vadas, prašęs neminėti jo pavardės. Karininkas pareiškė, jog savanoriais į kariuomenę vaikinai veržėsi karo pradžioje, o dabar tenka tenkintis tik šauktiniais, kurių kovingumas yra gerokai mažesnis.
Brigados vadą liūdino ir visuomenėje sklandantys gandai, jog prezidentas Volodimyras Zelenskis nori nušalinti nuo pareigų Kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. Esą pavydi, kad šis tapo dvigubai populiaresnis ir gali laimėti prezidento rinkimuose.
Prezidento rinkimai Ukrainoje turi įvykti 2024 metų kovo 31 dieną, tačiau V. Zelesnkis delsia juos skelbti, motyvuodamas, kad šalyje vyksta karas. Opozicija primena, kad karas šalyje vyksta nuo 2014 metų, o prezidento rinkimai vyko jo metu.
Apie prezidento ir kariuomenės vado konfliktą viešai diskutuoja tiek Kijevo, tiek Vakarų žiniasklaida. Laikraščio „Ukrainska Pravda“ teigimu, karo ministro atleidimas būtų milžiniška klaida. Primenamas ir Londono žurnalo „The Ekonomist“ tvirtinimas, jog prezidentas idealizuoja Ukrainos armijos galimybes, ir nesugeba kritiškai vertinti padėties fronte, to, kad ji yra prasta, o šių metų kontrpuolimas visiškai nenusisekė.
Vienintelis apie tai viešai išdrįso pasakyti V. Zalužnas, už ką susilaukė prezidento kritikos, o gynybos ministras prasitarė apie ketinimą atleisti kariuomenės vadą.
Vietos kariškiai neslepia manantys, jog prezidentas per daug kišasi į kariuomenės veiklą. Spėjama, jog Vakarų valstybės pagrasė V. Zelenskiui, jog, nesurengus prezidento rinkimų, bus pristabdyta finansinė parama.
Kariškiai viliasi, jog pavasarį nauju prezidentu bus išrinktas V. Zalužnas, turintis didesnį autoritetą nei kad V. Zelenskis. Prezidento autoritetui pakenkė ne tiek autoritarizmas ir kišimasis į kariuomenės reikalus, kiek nesugebėjimas pažaboti korupcijos, su kuria prieš karą rimtai net nebuvo kovojama, o į aferas yra įsivėlę V. Zelenskio aplinkos žmonės.
Ukrainiečių nuotaiką blogina ne tik užsitęsęs karas ir sunkėjanti ekonominė bei finansinė daugybės šeimų situacija, visaapimanti korupcija, prezidento ir V. Zaluzno konfliktas, bet ir blogos žinios iš JAV, kad kongresmenai respublikonai vis labiau priešinasi finansinės paramos Ukrainai suteikimui.
