Naujausios
Trūksta pasiūlos, kūrėjų, finansavimo
Tyrimą Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliko Kristina Mažeikaitė, Savivaldybių kultūros indekso idėjos autorė. Pirmasis savivaldybių kultūros indeksas reprezentavo kultūros situaciją 2021 metais.
Savivaldybių kultūros indeksas sudarytas remiantis 12 duomenų šaltinių, 40 kultūros rodiklių, 7 subindeksais. Beveik visi Savivaldybių kultūros indekse įtraukti rodikliai perskaičiuoti pagal dydį, tenkantį tūkstančiui gyventojų.
2022 metų reitingo viršuje išliko tos pačios savivaldybės, kaip ir 2021 metais: Neringos, Vilniaus miesto ir Zarasų.
2021 metais reitingo apačioje rikiavosi trys didžiųjų miestų savivaldybės: Panevėžio – 53 pozicijoje, surinkusi 14,48 balo, Šiaulių miesto – 57 pozicijoje (13,67 balo), Alytaus miesto – 59 pozicijoje (10,91 balo).
2022 metais Panevėžio miesto savivaldybė pakilo į 48 poziciją (16,99 balo). Šiaulių miesto savivaldybė surinko 13,74 balo ir liko 58-a.
Pasak tyrimo autorės, įvertinus gyventojų skaičių, šiuose miestuose pasigendama didesnės kultūrinių veiklų pasiūlos, kurią turėtų sudaryti daugiau kultūros įmonių, daugiau kultūros ir meno kūrėjų. Šiose savivaldybėse aktualus ir stipresnis savivaldybių įsitraukimas su finansavimu kultūrai, nes gyventojams neužtikrinamas kultūrinės įvairovės pasirinkimas.
Savivaldybių kultūros indekso vidurkis yra 21,4 balo. Didesnes nei vidurkio reikšmes surinko 27 savivaldybės, tarp jų Pakruojo, Joniškio, Kelmės rajonų savivaldybės.
Didžiausias pozityvus pokytis pasiektas Joniškio rajono savivaldybėje, kuri pakilo per 14 pozicijų (iš 32 į 18). Iš 19 į 15 vietą pakilo Pakruojo rajono savivaldybė, iš 52 į 50 – Akmenės rajono, iš 37 į 36 – Radviliškio rajono savivaldybė.
Šiaulių apskrityje be Šiaulių miesto reitinge nukrito Kelmės rajono savivaldybė (iš 24 į 25), Šiaulių rajono savivaldybė (iš 45 į 52).
Šiauliai užima žemas pozicijas pagal kultūros pasiūlos rodiklius: 56 vieta kultūros organizacijų subindekse, 55 vieta – kūrėjų, 58 vieta – kultūros paveldo. Gana žema reitingo pozicija yra ir gyventojų dalyvavimo kultūroje ir socialinio kapitalo subindekse – 42.
„Norint pakeisti situaciją, reikėtų ilgalaikės kultūros strategijos (identifikuojant, kuri kultūros srities komponentė būtų stiprinama) ir didesnių tikslinių lėšų. Gali būti, kad Šiaulių miesto savivaldybės kultūrinė situacija yra nulemta bendros socialinės-ekonominės aplinkos: pastaruoju metu uždaromos aukštosios mokyklos, mažėja jaunų gyventojų, nėra didelės pasiūlos aukštesnių pajamų darbo pozicijoms“, – tyrime nurodo K. Mažeikaitė.
„Ta kryptimi ėjome 10–15 metų“
Pokalbis apie Šiaulių vietą Savivaldybių kultūros indekse – su Raimundu BALZA.
– Ar, jūsų akimis, Šiauliai nusipelno 58 vietos kultūros indekse?
– Manau, kad tyrimas yra objektyvus, vertinama įvairiais aspektais – adekvačiai taip ir sukrinta, kad miestas pakliūva į tokią žemą poziciją. Ją lemia daug faktorių. Manau, natūraliai ta kryptimi ėjome 10–15 metų. Apie tai buvau ne vieną sykį užsiminęs: reikia sukurti kūrybinį potencialą, ypač neprarasti kūrybingo jaunimo meno srityje, sukurti jam palankią terpę, kad galėtų čia būti, kurti, jaustis saugiai, kad būtų kūrybiškai priimtina ir patrauklu, o mes viską darėme priešingai. Neatsirado pas mus rezidencijų, kurios galėtų pritraukti, neatsirado pas mus menų, įvairiomis formomis inkubuojamų, užsidarius universitetui, dingo labai didelė dalis profesionalių menininkų, su jais nebeatsirado ir to kūrybingo jaunimo, kuris nori siekti tam tikrų meninės raiškos formų.
Visa tai atliepia, kad per 10–15 metų praradome labai didelę dalį žmonių, kurie kultūroje dalyvavo įvairiomis formomis, turiu omenyje ne tik dailę, kalbame apie labai platų spektrą: literatūra, fotografija, skulptūra...
Pažiūrėkime, kiek per pastaruosius metus menininkų išsikėlė iš Šiaulių, kiek profesionalių menininkų išėjo anapilin, jų vietos niekas neužėmė. Galerijų mieste turėjome ženkliai daugiau. Manau, tokiam miestui, kaip Šiauliai, turėtų būti dešimt galerijų, ne visos jos turėtų būti išlaikomos valstybės, gali būti Savivaldybės, privačios, mokslo įstaigų ar institucijų, visuomeninių organizacijų. Tendencijos nesąmoningai, bet kryptingai buvo daromos galvojant, kad natūraliai viskas atsistos į savo vietas.
Kalbuosi su vidutinio amžiaus šiauliečiais, kurie Šiauliuose turi verslą ar dirba, neblogai uždirba, bet čia nepraleidžia savaitgalių – važiuoja į Vilnių, Kauną, Rygą, prie jūros, ieško įvairių poilsio formų, laisvalaikio praleidimo būdų, nes Šiauliuose nėra pakankamos pasiūlos. Savivalda turėtų skirti gerokai didesnį dėmesį ir kurti socialinį kapitalą kultūros poreikiams mieste tenkinti. Jis brangiai kainuoja, bet yra būtinas.
Neturėdami galimybės lavinti vaikus, tenkinti savo meninius poreikius, mes dardėsime į paskutinę vietą Savivaldybių kultūros reitinge. Sakyčiau, situacija katastrofiška.
– Vienas iš aspektų tyrime nurodomas nepakankamas kultūros finansavimas Šiaulių mieste. Kultūrai visuomet pritrūksta lėšų?
– Kartais žmonėms labai sunku paaiškinti, kai kalbame apie Savivaldybės lėšų skyrimą kultūros institucijoms, reiškiniams arba sklaidai. Kaip pavyzdį paimkime mažesnį už Šiaulius miestą – Panevėžį, Biržus, Kėdainius. Savivaldybės išlaiko muziejus, teatrus, koncertines įstaigas, muzikinius teatrus, kaip Panevėžyje. Tai yra didžiulės investicijos, jos skiriamos metai iš metų, nors biudžetai, palyginti su Šiaulių miesto savivaldybe, yra ženkliai mažesni. Gi Šiauliai turi privalumą, kad dalis kultūros įstaigų yra išlaikomos iš valstybės biudžeto – teatras, muziejus, Višinskio biblioteka, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija irgi išlaiko biblioteką. Institucijų spektras Šiaulių mieste yra didelis, bet jis nėra išlaikomas iš savivaldos, tad savivalda turėtų akumuliuoti tas lėšas, kurių neskiria toms institucijoms išlaikyti.
Lėšų galėtų skirti kultūros terpei kurti įvairiomis formomis. Jei imant procentaliai, Šiauliai lėšų skiria labai nedaug, bet mėgaujasi ir naudojasi, kad turi tokią išskirtinę situaciją. Aišku, tuo naudojasi ir Vilnius, gal šiek tiek mažiau Kaunas.
Mieste reikia transformuoti visą kultūros politiką, pagalvoti, kaip mes galime sukurti šiuolaikinę įdomią, kultūringą aplinką mieste gyvenantiems ir čia atvykstantiems žmonėms.
– Bet transformacija juda į priešingą pusę – planuojama naikinti vieną iš kultūros centrų, „Laiptų galeriją“ prijungiant prie Šiaulių kultūros centro.
– Riedame žemyn nuo kalno, nors reikėtų lipti į kalną.
Tai priklauso ne tik nuo finansavimo – pirmiausia turi transformuotis mūsų požiūris, ypač žmonių, kurie priima sprendimus, turiu galvoje Šiaulių miesto tarybos narių požiūrį, Savivaldybės administracijos požiūrį. Turėtų padaryti tam tikras išvadas, jei mato tuos skaičius. O prie to galėtume prisidėti ir mes, jei mūsų paklaustų.
– Tyrime nurodyta, kad Šiauliuose yra trys muziejai. Ar toks skaičius neiškreipia vertinimo?
– Manau, kad čia gerokai prasilenkta su statistika. Mūsų muziejus turėtų būti traktuojamas kaip ekspozicijos, kurios pritraukia lankytojus, o ne kaip juridinis vienetas Šiaulių „Aušros“ muziejus. Turėtų būti ir Ch. Frenkelio vila, Žaliūkių malūnas, Dviračių muziejus, Fotografijos ir visi kiti – turime aštuonis padalinius. Mieste esame sukalkuliavę, kad aktyvios muziejinės veiklos nevystantys, bet ekspozicijas turintys yra beveik 24 vienetai. Ko gero, tyrimo rengėjams mūsų specifiškumas buvo ne iki galo aiškus, ne iki galo suprantamas.
Kaip traktuoti tokį objektą kaip G. Bagdonavičiaus namas? Jis yra vertybė, sutvarkytas, restauruotas, jame esame atidarę ekspoziciją. Ar tai pakliūva į statistiką kokiu nors aspektu? Ar visiškai nesvarbu, kad TIC'as veda užsiregistravusias grupes, pasakoja apie miestą ir G. Bagdonavičiaus namą? Taip, atėjimas ribotas – kai dirba Kultūros paveldo departamento padalinys, bet grupės priimamos. Ten yra ir mūsų autentiškų meno kūrinių, daiktų.
– Šiauliai itin žemose vietose reitinge yra pagal kultūros paveldo vertybių skaičių, pavyzdžiui, kilnojamų vertybių yra tik dvi – garvežiai. Kiek paradoksalu, kai „Aušros“ muziejus yra sukaupęs, eksponuoja gausius fondus?
– Į mus dėl informacijos niekas nesikreipė, bet realus paveldo skaičius neatitinka situacijos. Klausimas nevienodai suvokiamas, pavyzdžiui, kaip traktuoti A. Rimavičiaus stacijas, kurios yra Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje? Jos yra muziejaus, mes esame jas deponavę, perkėlę į bažnyčią, jos daugiau nei 10 metų ten eksponuojamos. Jei jos nebūtų muziejaus, būtų kilnojamos kultūros vertybės, bet jų taip netraktuoja, nors muziejaus eksponatas yra tokia pati vertybė, tik kitoje apskaitos formoje – muziejinėje apskaitoje. Vien stacijų yra dvylika, jos viešai prieinamos, visi gali susipažinti, tai tos pačios kilnojamos kultūros vertybės. Tai, kad jų statusas – muziejinės, nuo to jos nepasikeičia.
Turime ir daugiau meno kūrinių, kurie rodomi Šiaulių pastoracinio centro koplyčioje. Esame skolinę Savivaldybei, jei paprašo, maloniai duodame eksponuoti.
Minėti garvežiai yra registruoti pagal Kilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. Ten parašyta: muziejinės vertybės nėra įtraukiamos į kilnojamų vertybių sąrašą, kad valstybėje nebūtų dviguba apskaita. Jei garvežys būtų muziejuje – jis būtų eksponatas, reiškia, ir jo nebūtų kilnojamų vertybių sąraše.
– Šiauliuose yra 10 nekilnojamo paveldo objektų, turinčių paminklo statusą. Tyrime nurodomas 2022 metų nekilnojamų paveldo vertybių skaičius – 176, Kultūros paveldo departamento skelbiamame registre dabar yra 179. Kas, jūsų manymu, dar galėtų papildyti registrą, ką vertingo reikėtų įtraukti?
– Kiek žinau, į registrą šiemet įrašytas buvęs „Baltijos“ restoranas. Kaunas atsisuko veidu į savo paveldą, ypač tarpukarinį, pradėjo suvokti, kad tai didžiulis turtas. Reikėtų kalbėti ir apie mūsų modernizmo architektūros statinius.
Kartu su architektais turėjome darbo grupę, turime sukūrę maršrutus ir pasiūlę miesto savivaldai. Modernizmo architektūros objektų yra, juos reikia pristatyti, rodyti, apie juos reikia pasakoti. Visuomeniniais pagrindais esame nudirbę tokį darbą – buvo kalba apie dar 50 objektų, kurie galėtų būti kaip modernizmo architektūros elementai, formuojantys miesto veidą. Jei pastatai būtų įtraukti, jie pagyvintų miesto centrą, padidintų lankomų objektų skaičių, tuo labiau kad didžioji pastatų dalis yra ne valstybės, Savivaldybės, o privačių žmonių rankose. Žmonės dabar supranta ir tvarkydami atkreipia dėmesį, kad išsaugotų savitumą, unikalumą.
– Kokias galimybes Šiauliai turi pakilti į aukštesnes pozicijas, vertinant paveldą?
– Turime atsigręžti ir dar kartą pamatyti, kas yra šalia mūsų. Reikia susitvarkyti dokumentaciją, apskaitą, iki galo nusistatyti vertingąsias savybes. Nuostata, kad miestas yra išgriautas ir nieko nebelikę, nėra teisinga. Kai apie tai kalbėjome XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, miesto valdžia, politikai taip žiūrėdavo: ką jūs čia kalbate, apie kokį paveldą Šiauliuose, čia nieko nėra. Paskui, ties 2000-aisiais, pradėjo įtikėti, kad kažką turime, o po to vėl grįžo mintys, kad nieko čia nėra, niekas nevertinga, reikia viską nugriauti ir iš naujo pastatyti.
– Apibendrinant, ar yra vilties Šiauliams kilti reitinge kitąmet?
– Viskas yra mūsų galvose. Jei suvoksime ir padarysime išvadas, jau ši vieta, kurioje dabar esame pagal indeksą, gali būti dugnas. Bet jei nesuprasime, matyt, risimės toliau.
Pakilimai ir nukritimai
Šiauliuose 2022 metais veikė 173 kultūros įmonės (juridiniai vienetai) (Vilniuje 3 852, Panevėžio mieste 157)). Pagal kultūros įmonių, tenkančių 1 tūkstančiui gyventojų, skaičių, Šiaulių miesto savivaldybė yra 21 vietoje.
Pagal bibliotekų ir jų filialų skaičių (9 bibliotekos ir filialai), tenkantį tūkstančiui gyventojų, Šiaulių miesto savivaldybė yra septinta nuo galo (paskutinė – Vilniaus miesto savivaldybė). Šeštoje vietoje – Pakruojo rajono savivaldybė. Vienam tūkstančiui gyventojų daugiausia bibliotekų lankytojų tenka Radviliškio rajono savivaldybėje – 8 916.
Tyrime nurodoma, kad Šiauliuose yra trys muziejai, reitinge tai virsta 41 vieta, skaičiuojant muziejų skaičių tūkstančiui gyventojų.
Vertinant muziejų lankytojų skaičių, stipriausiai atsilieka Šiaulių rajono savivaldybė, čia tūkstančiui gyventojų teko 24 lankytojai.
Šiauliuose veikia trys kultūros centrai (tūkstančiui gyventojų tenka 0,03), tai – septinta vieta nuo galo tarp 60-ies savivaldybių. Penktoje vietoje – Pakruojo rajono savivaldybė (14 kultūros centrų, tūkstančiui gyventojų – 0,77).
2022 metų kultūros organizacijų subindekso reitingo apačioje atsidūrė didžiųjų miestų savivaldybės: Šiaulių (56 vieta), Alytaus (58 vieta), Panevėžio (59 vieta). Perskaičiavus tūkstančiui gyventojų tenkančią kultūros infrastruktūros dalį, čia gaunama mažesnė nei kitose savivaldybėse pasiūla.
2022 metais Lietuvoje profesionalaus meno kūrėjų skaičius išaugo iki 11 089, teigiamas pokytis fiksuotas daugelyje savivaldybių. Šiaulių mieste menininkų skaičius padidėjo 9 (nuo 269 iki 278), o tūkstančiui gyventojų tenka 2,69 kūrėjo (6 vieta lentelėje). Tarp mažiausiai profesionalaus meno kūrėjų turinčių savivaldybių – Pakruojo rajono.
Šiaulių miesto savivaldybėje skaičiuojama 15-a meno mėgėjų kolektyvų. Įvertinus jų skaičių, tenkantį 1 tūkstančiui gyventojų, reitingo apačioje atsidūrė visos 6 didžiųjų miestų savivaldybės. Paskutines tris pozicijas užima Vilniaus, Šiaulių ir Kauno miestai. Pagal meno mėgėjų kolektyvų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, antroje vietoje yra Kelmės rajonas (3,94).
2022 metais Šiaulių mieste tradicines kultūrines veiklas vykdančių kultūros įmonių padalinių darbuotojų skaičius – 777. Naująsias kūrybinių industrijų veiklas vykdančiose kultūros įmonėse ir padaliniuose Šiauliuose dirbančių asmenų buvo 1 558.
Savivaldybių reitinge pagal kultūros makroekonomikos subindeksą Šiauliai yra 12 vietoje.
2022 metais savivaldybės kultūros paslaugoms skyrė daugiau nei 234,5 mln. eurų. Reitingo apačioje esančių Alytaus, Šiaulių, Klaipėdos miestų savivaldybių išlaidos kultūros paslaugoms sudarė apie 50–60 eurų 1 gyventojui per metus. Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto išlaidos kultūros paslaugoms – 6,32 mln. eurų, tai – ketvirta vieta nuo galo.
Tyrime paskaičiuota, kokią dalį išlaidos kultūros paslaugoms sudaro visame savivaldybės biudžete. Mažiausia išlaidų dalis biudžete buvo skirta Vilniuje (nesiekė 2 proc.), maža procentine dalimi išsiskyrė Akmenės rajono, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių miestų savivaldybės – išlaidų kultūros paslaugoms dalis neviršijo 4 procentų.
Šiaulių miesto savivaldybė, kaip ir 2021 metais, skyrė 26 200 eurų 11-ai profesionalaus meno kūrėjų.
Žemiausias kultūros vartojimo rodiklis 2021 metais buvo fiksuotas Šiaulių apskrities savivaldybėse (79,01 proc.) (išskyrus Šiaulių miestą (92,52 proc.)). Atlikus pakartotinę gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis apklausą, kuri vertino dalyvavimą kultūroje 2022–2023 metais, reitingo apačioje išliko tos pačios Šiaulių apskrities savivaldybės – jose kultūroje visai nedalyvauja daugiau nei 1 gyventojas iš dešimties.
Save tikrai kūrybingu Šiauliuose pavadintų kas septintas gyventojas.
1 iš 3 Lietuvos gyventojų nėra patenkintas kultūros paslaugų prieinamumu – neigiamas pokytis matomas ir Šiauliuose.
Tyrime vertintas ir kultūros paveldas. Kultūros paveldo paminklų skaičius Šiauliuose yra 10, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, pagal šį rodiklį miestas nukrenta į trečią vietą nuo galo. Šiauliai šioje pozicijoje (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų) yra ir pagal nekilnojamų kultūros vertybių skaičių, ir pagal nekilnojamų kultūros vertybių, turinčių vertingąsias savybes, skaičių. Šiaulių miesto savivaldybėje skaičiuojamos tik dvi kilnojamos kultūros vertybės (garvežiai).
Pagal tyrimo autorės nustatytą kultūros paveldo subindeksą, reitingo viršuje yra Pakruojo rajono savivaldybė, apačioje – Visaginas, Alytus bei Šiauliai. Didžiausią teigiamą pokytį pasiekė Joniškio rajono savivaldybė (iš 37 pozicijos pakilo į 15).
Vertinant savivaldybės biudžetų išlaidų kultūros paslaugoms teigiamą pokytį 2021–2022 metais, antroje pozicijoje yra Joniškio rajono savivaldybė (86 proc.). Tik 7 savivaldybėse fiksuotas neigiamas pokytis, viena iš jų – Šiaulių miesto savivaldybė (-4 proc.).
