Naujausios
Šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva diskusiją pradėjo primindama, kad šeimos gydytojai dar prieš reformos startą priešinosi, jog būtų prijungiami prie ligoninių, kadangi tai – nelogiška: visas pasaulis kaip tik eina priešinga kryptimi, suteikdamas jiems daugiau savarankiškumo. Ir pridūrė, kad reformos sumanytojai su socialiniais partneriais net nesitarė.
Jai visiškai pritarė Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė. Pasak jos, vyko monologas, niekas neklausė, kokie medikų, pacientų lūkesčiai, nekalbėjo apie paslaugų kokybės gerinimą tik akcentavo, jog reikia įsisavinti ES lėšas.
Pakruojo rajono ligoninės vadovas ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas Vygantas Sudaris, paklaustas, ar tai, kad iš dalies gydymo įstaigų masiškai bėga medikai, susiję su reforma, atsakė, kad „slypi kažkur per vidurį, tai – ir reformos, ir politikavimo pasekmė“. Jam jau teko bendrauti su ligoninių, kuriose artimiausiu metu vyks restruktūrizacija, atstovais, tai personalas stresuoja, nes bijo atleidimo lapelių, gyvena visiškoje nežinioje. Labiausiai jis akcentavo, kad nemaža dalis slaugos specialistų yra priešpensinio amžiaus, todėl vietoj streso jie pasiims išeitines kompensacijas ir nebedirbs: situacija taps nevaldoma, nes jų ir taip katastrofiškai trūksta.
V.Sudaris akcentavo, kad pacientų netrūksta nė vienoje gydymo įstaigoje, visur yra didelės eilės, o sumažėjus darbuotojų skaičiui situacija tik blogės. Jį stebina ir tai, kad kalbos skiriasi nuo darbų. Esą reformos sumanytojai ragina stiprinti dienos chirurgiją, tačiau Pakruojo ligoninė, turinti ir gydytoją, ir įrangos, negali atlikti daugiau operacijų, nes Vyriausybės nutarime sakoma, kad paslaugų mastas neturi išaugti: jei vienoje įstaigoje operacijų bus daroma daugiau, kita turės atlikti mažiau. Dar V.Sudaris pabrėžė, kad giriamasi, jog bus įsisavintos milžiniškos ES lėšos, tačiau absoliuti dauguma pinigų nueis į centrus.
Aušra Volodkaitė, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė, sako, kad visi pripažįsta, jog slaugos specialistų trūksta, tačiau jų trūksta gerokai daugiau nei pripažįstama. Todėl išaugo darbo krūviai, dirbama su daugiau ligonių nei gali būti dirbama, pacientai dėl to turi ilgiau laukti, kol prieis slaugytoja ar jos padėjėjai, vyksta priešprieša, nes ligoniai mano, kad dirbama per mažai. Ją papildydamas V.Sudaris išreiškė nusistebėjimą planais daugiau slaugos paslaugų teikti namuose, nes nuo to bus tik dar blogiau – daug laiko specialistai sugaiš važinėdami į namus.
Apie reformą trumpai
• Seimas pernai birželio pabaigoje patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą, kurios sumanytojų teigimu, ją įgyvendinus bus teikiama daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinama hospitalizacija.
• „50 proc. Lietuvos gyventojų jau yra nubalsavę už mūsų reformas, nes jie yra palikę mažąsias ir vidutines savivaldybes ir užplūdę, jeigu galima taip pasakyti, užkimšę didžiąsias Lietuvos ligonines, nes važiuoja ir elementariausių konsultacijų, ambulatorinių ir kitų paslaugų į didžiuosius miestus. Mūsų tikslas – kad apie 80 proc. galimų visų problemų žmonės galėtų spręsti arčiau namų, savo savivaldybėje“, – taip po balsavimo Seime teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
• Jis atmetė oponentų kritiką dėl naikinamų ligoninių regionuose, teigdamas, kad bus atsisakoma tik kai kurių skyrių, kuriuose mažai pacientų.
• Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Opozicija kritikuoja: pataisos neduos laukiamos naudos, šeimos gydytojai taps biurokratais, eilės pas specialistus ilgės, o paslaugų prieinamumas – mažės.
