Sustojo Astravo elektrinė: ar jau skambinti pavojaus varpais?

EPA-ELTA nuotr.
Pirmasis Astravo AE paleidimas buvo bandomasis. Jo tikslas – išaiškinti trūkumus ir netikslumus. Komercinis elektrinės eksploatavimas turėtų prasidėti kitąmet.
Netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos išdygusi Astravo atominė elektrinė nuo pat statybų pradžios tapo ginčų ir manipuliacijų objektu. Iškilmingai paleista lapkričio 7 d., lapkričio 8 d. elektrinė sustojo. Ši informacija sukėlė bangą naujų spėlionių ir ginčų dėl naujosios elektrinės saugumo.

Kas nutiko elektrinėje?

Astravo AE paleidęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka liko ištikimas sau.

„Viskas taip kasdieniška, tarsi metro būtume nutiesę. Bet tai – istorinis momentas: kraštas tapo branduoline šalimi“, – tuomet sakė jis.

Elektrinei pradėjus veikti buvo patikslinta, kad viena prioritetinių sričių nuo šiol tampa būstų prijungimas prie elektros energijos tiekimo tinklų, taip užtikrinant ne tik karšto vandens tiekimą, bet ir būstų šildymą.

„Priėmiau visus sprendimus – dabar absoliučią daugumą būstų elektrifikuosime. Atitinkama programa priimta“, – lapkričio 7 dieną sakė A. Lukašenka.

Tiesa, lieka neaišku, kaip šiuos planus seksis realizuoti, nes jau lapkričio 8 d. elektrinė sustojo. Neoficialia informacija, tai nutiko sprogus keliems vieno įrenginio, susijusio su generatoriumi, įtampos transformatoriams. Socialinio tinklo „Telegram“ kanaluose buvo rašoma, kad „pirmajame bloke kilo techninio pobūdžio problemų“. Neįvardintas tinklalapio „Tut.by“ šaltinis teigė, kad „nieko ypač baisaus nenutiko, tačiau artimiausiu metu elektrinė nedirbs“.

Ekspertų vertinimu, šis įvykis neturėjo įtakos ir reaktoriaus saugumui, radiacijos nuotėkio prasme. Tai akcentavo ir Olegas Sobolevas, Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamento konsultantas.

Analogišką informaciją „Vakaro žinioms“ pateikė ir Baltarusijos Respublikos ambasada.

„Visos „BelAE“ technologinės sistemos veikia normaliai. Pirmajame Baltarusijos AE maitinimo bloke tęsiamas „Power start-up“ etapas. Jame numatyti energijos vieneto veikimo režimai, esant įvairiems galios lygiams (iki 500 MW). Taip pat tikrinamas energijos sistemos veikimo stabilumas, kai jis pakartotinai sumažinamas.

Atliekant šio etapo programoje numatytus bandymus, nustatytas poreikis pakeisti atskirą elektrotechninę matavimo įrangą. Šiuo metu maitinimo bloke atliekami bandymai ir jis dirba pagal tarpinę programą. Įrangos keitimo darbai atliekami laikantis technologinių taisyklių“, – rašoma atsakyme.

Specialistai problemos neįžvelgia

Mokslininkas, branduolinės energetikos inžinierius Jurgis Vilemas taip pat patvirtino, kad dabartinė situacija jokio pavojaus nekelia.

„Tai, kas dabar vyksta Astravo atominėje elektrinėje, yra natūrali, pasaulinė praktika. Paleidžiant į eksploataciją tokius objektus pirmas paleidimas visada būna bandomasis. Anksčiau ar vėliau išlenda kokie nors gedimai ar netikslumai ir tik juos sutvarkius prasideda komercinė objekto eksploatacija“, – situaciją paaiškino specialistas.

Jo vertinimu, komercinė pirmojo Astravo AE bloko eksploatacija galėtų prasidėti po naujųjų metų.

Komentuodamas A. Lukašenkos planus elektra šildyti namus, J. Vilemas atkreipė dėmesį į tai, kad tokių projektų realizavimui reikia ne vienerių metų.

„Elektros naudojimas pastatų šildymui – ilgas ir daug investicijų reikalaujantis projektas. Aišku, kad senų namų niekas neperdarinės, tad šildomi bus tik naujos statybos būstai. O juos dar reikia pastatyti ir įrengti. Tikėtina, kad jų šildymui bus naudojami šilumos siurbliai, kas jau daroma ir Lietuvoje. Atskirais atvejais, kai pastatas bus itin ekonomiškas, gali būti naudojamas ir tiesioginis šildymas elektra, bet iki kol tai bus įgyvendinta, gali praeiti ir dešimtmetis“, – prognozavo branduolinės energetikos ekspertas.

O štai Lietuvos poziciją – nepirkti Astrave gaminamos elektros energijos – jis ir toliau vertino neigiamai.

„Tik paleidus pirmąjį bloką Lietuva atsisakė baltarusiškos elektros ir tą iškart pajautė rinka. Atsiriboję nuo Baltarusijos, praradome ir dalį iš Rusijos importuojamos elektros energijos, tad jos kaina pradėjo augti. Drastiškai ji išaugti neturėtų, tačiau ir toliau didės. Belieka viltis, jog valdantieji pagaliau atsipeikės ir supras, kad tokiomis priemonėmis baltarusių mes neišgąsdinsime, o save – nubausime. Juolab kad Astrave gaminama elektra dar ilgai nebus eksportuojama, – teigė J. Vilemas. – Pilnai paleidę pirmąjį bloką, tikėtina, baltarusiai pirmiausia stabdys šalyje veikiančias, dujomis kūrenamas termofikacines elektrines, nes jiems tai ekonomiškai naudingiau. Jie patys sunaudos visus pirmojo bloko pajėgumus, tad eksportuoti nebeliks ką. Apie eksportą būtų galima kalbėti nebent pradėjus eksploatuoti antrąjį bloką. Kada tai nutiks – atskiras klausimas, o mes už elektrą brangiau mokėsime jau artimiausiu metu.“