Naujausios
Susitarta dėl viešojo logistikos centro
Vakar Šiaulių miesto savivaldybė — viešojo logistikos centro steigėja — ir verslo institucijos pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Šiauliai pirmieji iš didžiųjų miestų, kuriuose numatyta steigti viešuosius logistikos centrus, realiai juda pirmyn.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Daugiašalis susitarimas
Bendradarbiavimo susitarimą miesto Savivaldybė pasirašė su AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos nacionaline ekspeditorių asociacija LINEKA, Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija LINAVA ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija.
Į Šiaulius vakar atvyko ne tik susitariančiųjų šalių atstovai. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis nepraleido progos dalyvauti Šiaulių arenos konferencijų salėje surengtoje diskusijoje apie intermodalinio (įvairiarūšio) transporto ateitį Lietuvoje. Pristatytas Šiaulių viešojo logistikos centro projektas. Aptartas geležinkelio, jūrų uosto vaidmuo, kuriant tokius centrus, jų nauda verslui.
E. Masiulis gyrė šiauliečius, „gerai atlikusius namų darbus“: “Šiauliai nenuleido rankų, nors ankstesnės vyriausybės ir nebuvo numačiusios projekto finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.“
Anot miesto mero Genadijaus Mikšio, Šiaulių viešasis logistikos centras tarnaus ne vien miestui ir regionui — visai Lietuvai.
Daugiašaliu susitarimu apibrėžtas bendras siekis skatinti intermodalinio krovinių pervežimo, viešųjų logistikos centrų tinklo plėtrą Lietuvoje, integruotis į bendrą Europos intermodalinio krovinių gabenimo tinklą. Ministro teigimu, svarbu nedelsti, nes konkurencinė kova yra didelė, logistikos centrus skuba kurti ir Latvija, ir Lenkija, ir Baltarusija.
Iš rezervo — į priekį
Šiauliai visada buvo ir yra ant krovinių judėjimo arterijos — geležinkelio, kelių, oro transporto. Tačiau ilgą laiką strateginiuose planuose viešieji logistikos centrai buvo numatyti tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Vėliau Šiauliai ir Panevėžys įrašyti, bet tik skliausteliuose — kaip rezervinės teritorijos.
„Po didelių pastangų iškopėme iš tų skliaustelių ir tapome pirmaujančiais, — sakė “Šiaulių kraštui“ Aistė Žalevičienė, Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja. — Jeigu niekas nesutrukdys, logistikos centras pradėtų veikti 2012 metų viduryje.“
Šiais metais balandžio mėnesį Vyriausybė pripažino Šiaulių viešąjį logistikos centrą svarbiu valstybei objektu. Tik tada atsirado galimybė pretenduoti į Europos Sąjungos paramą. Paraiška jau yra pateikta. Projektui įgyvendinti numatoma reikės 50 milijonų litų. Didžiąją dalį sudarytų ES paramos lėšos. Savivaldybė pati turės pridėti 15 procentų reikalingų lėšų — apie 7 milijonus litų.
Šiauliai, skirtingai nuo kitų miestų, neturi problemų dėl žemės centrui. Teritorija jam numatyta šalia Pramoninio parko, jau įkurto Zokniuose, šalia oro uosto, kelių ir geležinkelio magistralių.
Pramoninio parko plėtros antrajame etape numatyta panaudoti 151 hektarą teritorijos. Iš jų 70 hektarų — viešajam logistikos centrui įkurti. Jis susidės iš dviejų dalių — intermodalinio krovinių perkrovimo terminalo ir privataus sandėlių ūkio.
SUSITIKIMAS: Šiaulių merui Genadijui Mikšiui (kairėje) su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu rūpėjo aptarti ne vieną problemą, nors susitikimas ir buvo šventinis.
Jono TAMULIO nuotr.
