Naujausios
Pametė miesto turtą
G. Lukošaitis, su kitu miesto menininku pastovėjęs prie Krašto apsaugos ministerijos, perskaitęs ministerijos raštą ir viešai pažindęs vaikišką žinduką, pusmetrį nesiekiančią skulptūrą paliko stovėti atviroje vietoje prie ministerijos ir iškeliavo papietauti su dukra. Po kelių valandų grįžęs skulptūros neberado.
„Tikėjausi, jog po kiek laiko iš KAM gausiu raginimą pasiimti ją nuo budėtojo stalo, tačiau jokios žinios iki šiol negavau, todėl kreipiausi vakar į ePoliciją dėl skulptūros „Verksmas“ vagystės“, – socialiniuose tinkluose pranešė G. Lukošaitis.
Jis šią skulptūrą sukūrė ir pateikė prieš kelerius metus Savivaldybės skelbtam mažųjų miesto akcentų konkursui. Sumokėjus autoriui apie 10 tūkstančių eurų, kūrinys tapo Savivaldybės nuosavybe. Iki Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos ant vamzdžio formos pakylos stovėjusi skulptūra prasidėjus rekonstrukcijai buvo patikėta saugoti Šiaulių dailės galerijai.
Galerijai šią funkciją atlikti nesisekė. G. Lukošaitis pasiėmė savo kūrinį iš galerijos ir pastatė niekaip nebaigiamos geležinkelio vėžės gale, kaip spaudimą Vyriausybei skirti lėšų jai užbaigti. Po didelių diskusijų, viešų priekaištų ir susikirtimų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 milijonus eurų vėžei pabaigti. Tačiau Savivaldybei to nepakanka, reikia kita tiek krovos aikštelei įrengti.
Reikalo ėmėsi G. Lukošaitis. Pamatęs, kad vieši jo ir Šiaulių mero Artūro Visocko feisbuko postai apie skriaudžiamus ne tik Šiaulius, bet ir visą Lietuvą rezultatų neduoda, išsiruošė piketuoti į Vilnių. Su „verkiančia mergaite“.
Šiaulių dailės galerijos direktorė Ernesta Šimkienė žiniasklaidos atstovams paaiškino, kad skulptūros „Verksmas“ vertė perdavimo metu buvo 10 423 eurai. Autorius apie dingusį kūrinį galerijai nepranešė, o grąžinti jį šiai įstaigai turi iki rugsėjo 1 dienos.
Jei ką – naujai skulptūrai žmonės sumes
G. Lukošaitis patvirtino, kad beveik savaitę laukęs, jog kas nors praneš jam, kad pasiimtų savo skulptūrą, šeštadienio vakarą policijai pateikė elektroninį pranešimą dėl dingusio kūrinio. Politikas abejojo, ar iš saugojamos ministerijos teritorijos galėjo kas nors skulptūrą pasiimti ir nusinešti.
Tarybos narys nesivargino pasiteirauti apie dingusį vertingą daiktą Krašto apsaugos ministerijoje.
„Specialiai nenoriu teirautis, nes viskas yra vieša. Mano feisbukas yra skaitomas plačiai, tema paskleista plačiai“, – rėžė G. Lukošaitis.
Na, o jei „Verksmas“ ir neatsiras, skulptorius mato kitą išeitį – silikono formas turi išsaugojęs, išlies skulptūrą iš naujo. Tiesa, tai kainuos, o pinigų paprašys feisbuke žmonių, kad sumestų.
„Tai vėl tam tikra akcija, akcentuojant temą“, – sakė viešumo siekiantis politikas.
Jis patvirtino, kad jo autorinis kūrinys ne tik metus stovėjo vėžės gale pramoninėje zonoje, bet ir vežėsi ją į užsienį. Esą irgi į tam tikrą akciją.
Dar gegužę darytose „verkiančios mergaitės“ nuotraukose matyti, kad ji gerokai apibraižyta ir „padėvėta“.
Ar nereikėtų šiai skulptūrai mieste surasti tinkamą vietą ir ją eksponuoti, o ne tampyti po įvairias akcijas?
„Jos tokia karma. Kadangi ji iš pat pradžių buvo ne vietoje pastatyta, tai gavo tokį keistą kelią, kaip politinio veiksmo atributas“, – nutarė menininkas, pridūręs, kad skulptūros vizualumas stiprina akcijų patrauklumą žiniasklaidai.
G. Lukošaitis pripažino, kad jo akcija iš KAM jokios reakcijos nesulaukė, tačiau yra įsitikinęs, kad privers krašto apsaugos ministrą balsuoti už 5 milijonų eurų skyrimą Šiaulių projektui.
„Verkiančia mergaite“ pasirūpino KAM darbuotojai
Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjos Astos Galdikaitės pasiteiravus apie dingusią skulptūrą, iškart sulaukėme patvirtinimo, kad ji niekur nedingo – yra ministerijoje. Kadangi po piketo Šiaulių politikas išėjo palikęs kūrinį prie ministerijos, buvo neaišku, ką su juo daryti. Ministerijos atstovai aiškinasi, kam jis priklauso ir yra pasirengę „verkiančią mergaitę“ grąžinti savininkui.
