Šuns iltys — ne įrodymas

Šuns iltys — ne įrodymas

TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI

Šuns iltys — ne įrodymas

Dviratininkams teks saugotis palaidų šunų. Šiaulietis Vaclovas Vasiliauskas dar negali atsigauti po patirto moralinio ir fizinio šoko. Jį, važiuojantį dviračiu kaimo keliu, užpuolė ir stipriai sužalojo didelis šuo, iššokęs iš pakelės krūmų. Giliai perkandęs riešą, šuo nubėgo. Grįžęs su policijos pareigūnais, šiaulietis sako atpažinęs jį sužalojusį šunį. Gyvūno šeimininkas neigia — augintinis buvęs pririštas. O pareigūnai skėsčioja rankomis — įvykio liudytojų nėra.

Sigita STONKIENĖ

siga@skrastas.lt

Užpuolė važiuojantį dviračiu

Vaclovas Vasiliauskas dviračiu važiavo ties Stukų kaimu Ginkūnų seniūnijoje (Šiaulių rajonas). Prisimena: netikėtai iš pakelės krūmų iššoko didelis juodas balta pakakle šuo ir puolė dviratininką. Gyvūno iltys susmigo į dešinį žmogaus riešą. Vyras nugriuvo. Prisimena, kad apimtas siaubingo išgąsčio kurį laiką gulėjo nekrustelėdamas.

„Gulėjau bijodamas įkvėpti. Gali būti, jog užpuolikui tapau neįdomus, nes šis peršoko dviratį ir nuėjo ta pačia kryptimi, iš kur atbėgo“, — išgyventas akimirkas prisiminė Vaclovas.

Po užpuolimo širdies negalavimų turintis vyras pasijuto blogai. Atsisėdo po krūmu. Kaip tyčia, aplinkui nebuvo nė gyvos dvasios.

Kiek pailsėjęs, srūdamas krauju, vargais negalais numynė į Ginkūnų gyvenvietės medicinos punktą. Čia dirbusi medikė nuplovė bei aprišo žaizdą. Vis stabtelėdamas atsikvėpti, sužalotas vyriškis parmynė į Šiaulius ir kreipėsi į polikliniką.

Žaizda buvo susiūta, suleista injekcijų nuo stabligės bei pasiutligės, nuskausminamųjų, skirta antibiotikų.

Vėliau, kai Vaclovui buvo perrišama žaizda, slaugytoja paaiškino, jog šuns nasrų sukandimo ilgis siekia dešimt centimetrų, žaizdos — tris ir keturis centimetrus. Praėjus penkioms dienoms po įvykio, žaizdotas riešas tebebuvo sutinęs ir pamėlęs.

Teigia, kad šunį atpažino

Tą pačią dieną sutuoktiniai kreipėsi į Šiaulių rajono policiją.

„Kartu su trimis policininkais nuvykome į kaimą, — pasakojo Vaclovo žmona Ana. — Netoli įvykio vietos yra vienkiemis, jame lentpjūvė. Pirmiausia nuvažiavome ten. Šeimininkas laukė kieme. Sėdėdami policijos automobilyje matėme, kaip pareigūnai su juo bičiuliškai pasisveikino, juokavo. Paskui visi nuėjo už daržinės. Mūsų nepakvietė. Laukėme gal dvidešimt minučių, kol pamojo ateiti. Nuėjome. Vacys iš karto atpažino: tas pats juodas, balta apykakle šuo buvo pririštas prie būdos“.

Šeimininkas tvirtinęs priešingai: tuo metu, kai žmogus buvo užpultas, jo šuo buvęs pririštas prie būdos. Tai, pareigūnų paklausti, paliudijo ir lentpjūvės kieme dirbę darbininkai.

„Mes siūlėme nekelti bylos ir susitaikyti, prašėme, kad nors apmokėtų už vaistus“, — pasakojo moteris.

Nukentėjusioji pora ir pareigūnai dar kurį laiką važinėjo po apylinkes, ieškodami į užpuoliką panašaus šuns. Paieškai baigiantis, porą nuliūdino pareigūnų pasakymas, jog greičiausiai nieko nelaimės, nes nėra įvykio liudininkų.

„Tada aš jiems pasakiau tiesiai: jūs nuėjot, pamokėt, ką sakyti, todėl dabar taip kalbat“, — ponia Ana neslėpė apmaudo.

Šunį paleidžia... nakčiai

Vienkiemyje, kuriame veikia lentpjūvė, jos savininkai laiko du didelius šunis, būrį laisvai vaikščiojančių ančių, putpelių ir negi fazanų aptvare. Nuvykę lentpjūvės savininko Antano Paškausko neradome. Radome didelį juodą balta apykakle šunį, grandine pririštą prie būdos. Vaclovas patvirtino dar kartą: jį užpuolė šitas šuo.

Vėliau su A. Paškausku kalbėjomės telefonu. Šeimininkas tikino galįs 100 procentų garantuoti, kad nukentėjęs žmogus apsirinka. Jo šuo, vidurio Azijos aviganis, dienomis būna pririštas ant grandinių. Be to, įvykio metu pats buvęs lentpjūvėje, bendravęs su klientais, kurie galėtų paliudyti, jog šuo buvo pririštas prie būdos.

„Mes jį paleidžiame vakare devintą, o rytą apie pusę aštuonių jis būna pririštas,“— išsitarė šuns šeimininkas. Kaip, paliedžiamas be priežiūros? Juk šuo gali ką nors užpulti? A. Paškauskas patikino — nieko panašaus nėra atsitikę, esą aviganis iš kiemo neina.

Paklaustas, ar šuo negalėjo pats nusitraukti nuo grandinės, tokią galimybę kategoriškai paneigė.

Galbūt sutapimas, bet būdami vienkiemyje pastebėjome, mūsų akimis, įdomią detalę — prie senos šuns grandinės antkakliui buvo uždėtas naujas metalinis užsegimas.

Tiesa be liudininkų — netikra

Vienas iš šią bylą tiriančių pareigūnų Gintautas Staškus, Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorius, atsisakė komentuoti, bet leido suprasti, kad vilčių surasti kaltininką beveik nėra: „Galiu jums pasakyti tiktai tiek: jeigu viena būnate miške ar laukuose, kas nors nutinka, o liudininkų nėra — ką tuomet galima rasti? Kas iš mūsų pusės buvo įmanoma, viskas yra padaryta tvarkingai ir pagal įstatymus“.

Panašiai mano ir Artūras Uznys, Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas: „Tačiau ir tuo atveju, jeigu įrodymų trūktų, nereiškia, kad tyrimas bus pamirštas. Gali taip atsitikti, kad atsiras liudytojas, kuris galės kažką patvirtinti“.

Paklaustas, ar šioje situacijoje pareigūnams negalėtų pagelbėti teismo medicinos ekspertai, viršininkas atsakė, jog viskas priklausys nuo aplinkybių. Jis kviestų piliečius, ką nors žinančius apie įvykį, kreiptis į Šiaulių rajono policijos komisariatą ir duoti parodymus. Šuo žmogų apkandžiojo gegužės 27-osios vidurdienį.

Negalėjome nepaklausti, ką pareigūnas mano apie nakčiai paleidžiamą didelį šunį? Pasak viršininko, Šiaulių rajono patvirtintos Gyvūnų įsigijimo bei laikymo taisyklės numato, jog padaryta žala asmens sveikatai ir jo turtui užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų su gyvūno konfiskavimu arba be konfiskavimo. Be to, nukentėjęs asmuo taip pat gali pareikšti civilinį ieškinį, pavyzdžiui, dėl gydymosi išlaidų.

„Bet kuriuo paros metu šuo turi būti pririštas arba voljere ir nekelti grėsmės aplinkiniams“, — teigė A. Uznys.

KOMENTARAS

Policija ekspertizės neužsakė

Kaip ir kuo šiuo atveju gali padėti teismo medicinos ekspertai?

Robertas Obrikis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas: teismo medicinos ekspertas obrikis 05 GBs

— Įstatymai numato, jog, medicinos įstaigoje, tvarkant žaizdą, būtų detaliai aprašyti visi sužalojimo požymiai. Jeigu aprašymas atitinka įvykio aplinkybes, galima daryti prielaidą, jog būtent taip galėjo ir atsitikti. Kita vertus, atliekant žaizdos reviziją, jos konfigūracija pasikeičia, kai kurie požymiai išnyksta. Kadangi nebeišlieka žaizdos vientisumo, vėliau gali būti sudėtinga nustatyti kaltininką.

Bet kokiu atveju, kreipdamasis į gydymo įstaigą, žmogus elgėsi teisingai: pirmiausia reikia rūpintis savo sveikata. Teismo medicinos ekspertizė atliekama, gavus užduotį iš policijos. Kol kas mes neturime užduoties atlikti šį tyrimą.

UŽPUOLIMAS: Vaclovas Vasiliauskas parodė, kurioje vietoje ties Stukų kaimu jį užpuolė didelis juodas šuo.

„SMULKMENA“: Šeimininkas garantuoja, kad šuo, kurį nukentėjęs šiaulietis teigia atpažinęs, paleidžiamas tiktai nakčiai, o dieną būna pririštas prie būdos. Ką galėtų reikšti ši detalė — sena grandinė antkakliui sutvirtinta nauju metaliniu užsegimu.

SUŽALOJIMAS: Šiauliečiui Vaclovui Vasiliauskui palaido šuns perkąsta ranka gyja sunkiai: ėmė pūliuoti, vyras geria antibiotikus ir vaistus nuo skausmo.

Jono TAMULIO nuotr.