Šunį praradusi moteris ieško teisybės

Šunį praradusi moteris ieško teisybės

Šunį praradusi moteris ieško teisybės

Į policiją kreipėsi moteris, įtarianti, kad jos šunį nugalabijo buvę kaimynai, o jie pasiteisino – užmigdę.

Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisybės ieškančiai moteriai nepateikta duomenų, jog šuo neužmuštas ar nekankintas.

Todėl moteris nutarė netylėti ir kreipėsi į „Šiaulių kraštą“.

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

Atkasė šuns kūną

Naujosios Akmenės gyventoja Bronislava Laiša iki šiol yra įsitikinusi, kad jos šuo yra užmuštas.

Jį prižiūrėti buvusiems kaimynams moteris paliko, kai susirgo ir turėjo gultis į ligoninę. Po dviejų savaičių grįžo namo ir neberado mylimo keturkojo.

Dėl jo likimo šuns prižiūrėtojai neatsiklausė šeimininkės. Kaip vėliau aiškintasi policijai, jie anksčiau esą girdėję 84 metų moterį kalbančią, kad dėl senyvo amžiaus nebegalinti pasirūpinti šunimi, todėl derėtų jį užmigdyti – tad taip patys ir padarę.

Pasveikusi moteris pareikalavo parodyti, kur Alkiškių miškelyje pakastas jos šuo.

Paprašė kaimynės palydėti.

Moterys atkasė šuns kūną ir pamatė jo šoną, panašu, esantį sudaužytą, kruviną akį.

„Buvo geri kaimynai, tad patikėjau savo geriausią draugą, o jei būtų nenorėję – nebūčiau palikusi, – sakė moteris. – Neįsivaizdavau, kad niekuo nekaltą gyvulėlį svetimas gali pribaigti, neturėdamas tokios teisės.“

Parsivežti iš Rusijos

„Šunelis juk ir traukiniu važiavęs, ir laivu plaukęs – kol parsivežiau iš Rusijos“, – mena B. Laiša.

Ji vaikystėje ištremta į Krasnojarsko kraštą. Ten ištekėjo už tremtinio baltarusio. Svetimame krašte palaidojo tėvus. Paskui – ir vyrą, sūnų, marčią.

Likusi viena nusprendė grįžti į tėvynę. Čia nuo 1997-ųjų.

Rusijoje likusius artimųjų kapus moteris važiuodavo lankyti. Vienos kelionės metu patiko juoda kalytė su jaunu šuniuku, juos šeimininkai ir padovanojo.

Parsivežė į savo butą penkiaaukščiame name.

Draugystė kaip su žmonėmis

B. Laiša pasakojo, kad labai mylėjo šunelį. Kaip žmogų. Kai kartą vežėsi kelionėje minkštuoju autobusu, tai jam nupirko atskirą bilietą, pasisodino šalimais ant sėdynės. Pakeliui įlipę keleiviai piktinosi neturintys vietos atsisėsti, o ją užima šuo, beje, didumo tokio, kad tilptų moters rankinėje. Vairuotojas pateisino: „Jam yra nupirktas bilietas.“

Naujojoje Akmenėje daugelis buvo įsidėmėję lazdele pasiramsčiuojančią senyvą moterį, vediną už pavadėlių dviem gauruotais juodais šuniukais.

Rūpinosi ir jų sveikata. Naminio gyvūno pase užfiksuoti įrašai apie kasmetę vakcinaciją nuo pasiutligės. Taip pat dar skirta  po kelias kitokias vakcinas nuo kitų ligų. Paskutinį kartą buvo vakcinuota likus savaitei iki šeimininkės paguldymo į ligoninę kovo pabaigoje.

„Praradimas veda iš proto“

„O kaip man reikėjo gyventi vienai? – klausė B. Laiša. – Juk su tokia sena kaip aš, svetimi nelabai nori bendrauti, nes ką atviriau pasakai, mosteli ranka: a, nusišneka.“

Tad keturkojai draugai teikdavo vidinę ramybę.

„Ne vienas pažįstamas klausė, ar ištversiu praradimą, o aš vis bijau išeiti iš proto, – skausmą tramdo senolė. – Vaikštau po tuščią trobą, ir jaučiu kaip jo dūšelė kartu. Ir tuščiai tikiuosi pamatyti savo šuniuką. Vis verkiu. O kas prieš jį žiauriai pakėlė ranką – turi atsakyti.“

Moteris stebisi, kaip policija patikėjo niekuo neparemtais žodžiais apie užmigdymą. „Kai aš sakiau: neteisybė, tai ant manęs jauna pareigūnė ėmė šaukti, – mena moteris. – Sugėdinau: „Kaip gali, juk tau galiu būti du sykius motina“, ir atsistojau išeiti. Ir nei sustabdė, nei atsiprašė – lyg nieko svarbaus.“

Policija neįžvelgia nusikaltimo

Akmenės rajono policijos komisariatas pranešė B. Laišai, kad atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Paaiškinta, kad šuo buvo užmigdytas. Rašoma: „Informacijos patikrinimo metu negauta ir nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad B. Laišai priklausantis šuo buvo užmuštas ar kitaip kankinamas.“

„O kur duomenys, kad užmigdė?“ – abejoja moteris.

Papasakojo, kaip pati turėjo atsisakyti pirmojo šuns. Kalytė buvo įsiligojusi, nebepagydoma. Todėl moteris prieš kelis mėnesius pakvietė veterinarijos specialistą. Jis užmigdė gyvūną. Paliko tai patvirtinantį raštą.

Viršininkas atsisakė komentaro

Ar būtent tokį dokumentą gavo Akmenės rajono policijos komisariatas iš B. Laišos šuns užmigdymu užsiėmusių žmonių?

Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos viršininkas Vidmantas Stilbis apie tai nepranešė pareiškėjai ir redakcijai atsisakė komentuoti įvykį, tačiau informavo, kad šuns ekshumacija neatlikta.

Tik veterinarai turi teisę

Akmenės rajono maisto produktų ir veterinarijos tarnybos vadovo Vaidoto Sungailos teigimu, gyvūnų užmigdymo tvarka yra reglamentuota.

„Žmogus turi kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris praktikuoja užmigdymą, ir tik tas specialistas gali atlikti procedūrą, – sakė V. Sungaila. – Vien veterinarijos specialistai disponuoja preparatais keturkojams užmigdyti, o niekas kitas negali įsigyti prekybos įmonėse.“

Nuo veterinarijos vaistinėse laisvai parduodamų žiurknuodžių šunys gali nusibaigti, tačiau toks jų atsikratymo būdas draudžiamas.

Pasak V. Sungailos, jei moters šuo yra užmigdytas, tai policija be didesnių pastangų gali nustatyti, kuris specialistas tai atliko. Tokios procedūros yra registruojamos.

Tačiau rajono veterinarijos specialistai nesiimtų nustatyti, ar šuo užmigdytas, ar užmuštas, tuo užsiima šalies patologijos centrai.

Autoriaus nuotr.

ŠUNIUKAI: Bronislava Laiša savo du šuniukus vedžiodavosi mieste.

SKAUSMAS: „Kiekvieną dieną skauda širdį, kad praradau šuniuką, kuris niekam blogo nedarė“, – sakė 84 metų Bronislava Laiša.