Sumažėjo valdančiųjų, padaugėjo opozicijos

Asmeninė nuotr.
Regionų partijos atstovė Kelmės rajono savivaldybės Taryboje Lina Samulytė įsitikinusi, jog ir rajono vadovai bei Tarybų nariai gali nemažai nuveikti spręsdami nedarbo ir kitas ekonomines bei socialines problemas. Tai rodo Akmenės pavyzdys.
Po savivaldybių tarybų rinkimų Kelmės rajone valdančiąją daugumą sudarė 15, opoziciją – 10 rajono Tarybos narių. Šiuo metu situacija pasikeitė. Dvi Regionų partijos atstovės pasitraukė iš valdančiosios daugumos ir perėjo į opoziciją. Valdančiųjų persvara tapo labai trapi.

Atsirado Regionų partijos skyrius

Praėjusių metų pabaigoje pagal Žaliųjų partijos sąrašą į rajono Tarybą išrinktos Lina Samulytė ir Daiva Antanavičienė pasitraukė iš Žaliųjų partijos ir įstojo į Lietuvos regionų partiją. Kiek vėliau jos pasitraukė ir iš valdančiosios koalicijos, papildydamos opozicijos gretas.

Pasitraukimą iš Žaliųjų partijos Kelmės ir Šilalės rajonų skyrių pirmininke buvusi Lina Samulytė aiškina, jog ir Žaliųjų partijos lyderiai ketino su kuo nors jungtis. Be to, Regionų partijos nuostatos labiau orientuotos į regionų gyventojus, jų poreikius ir problemas.

„Žaliųjų partijos nuostatų neišduodame. Ir toliau rūpinsimės beglobiais gyvūnais (L. Samulytė Kelmėje įkūrė beglobių gyvūnų prieglaudą – R.M.), neliksime abejingi gamtai. Tačiau Žaliųjų partijos programoje nebuvo pakankamai regionams tinkančių nuostatų.

Kelmės rajonas – vienas iš skurdžiausių Lietuvoje. Prasti keliai, blogas susisiekimas su kaimo vietovėmis, aukštas nedarbo lygis, maži atlyginimai, daug socialinių pašalpų gavėjų, aukštos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos ir kitos skaudžios socialinės problemos jau seniai prašosi sprendžiamos. Joms spręsti tinkamiausios Regionų partijos programinės nuostatos,“– savo pasirinkimą „Šiaulių kraštui“ aiškino L. Samulytė.

Į Regionų partiją perėjo Žaliųjų partijos Kelmės skyriaus, kurį buvo įkūrusi L. Samulytė, nariai. Iki šiol Regionų partijos skyriaus Kelmėje nebuvo.

Pasitraukė į opoziciją

Praėjusių metų pabaigoje regionų partijos atstovės informavo, jog traukiasi iš valdančiosios daugumos ir nuo sausio pirmosios dienos pereina į opoziciją.

„Tikėjomės, jog valdančioje koalicijoje pavyks įgyvendinti tai, ką prieš rinkimus žadėjome rinkėjams. Deja, padirbėję daugiau kaip pusmetį valdančiojoje koalicijoje supratome, jog Regionų partijos ir Kelmės rajono savivaldybės Tarybos valdančiosios daugumos nuomonės daug kur kertasi. Rasti kompromisą – vis sunkiau“, – tvirtina L. Samulytė.

Tarybos narės nuomone, sujungti mokyklas ir seniūnijas, pakelti turimus mokesčius arba įvesti naujus – lengviausias sprendimas, nereikalaujantis didelio proto.

Rajono vadovų užduotis pritraukti investicijas, skatinti verslą, sudarant kuo palankesnes sąlygas gyventojams dirbti ir uždirbti, o ne gyventi iš pašalpų, mažinti socialinę atskirtį. Galiausiai išbristi iš priešpaskutiniųjų vietų tarp savivaldybių pagal pragyvenimo lygį.

„Mes atėjome dirbti savo rinkėjams. Neturėjome jokių pretenzijų dėl postų sau. Nesiekėme jokių postų savo giminėms, draugams, bendrapartiečiams. Sunku patikėti, bet dar ir šiais laikais taip būna“, – mintimis daljasi L. Samulytė.

Kur kryžiuotos ietys?

– Dėl kokių rajono Taryboje svarstytų sprendimų dažniausiai kryžiavosi Jūsų ir kitų koalicijos partnerių ietys?

– Kelmės rajonas pagal daugelį rodiklių yra žemiausiose pozicijose: tačiau nė nesvarstoma, kaip pritraukti investicijas, kaip padėti verslui, kad kurtų darbo vietas ar plėstų verslą, kaip padėti rajono gyventojams spręsti jiems aktualias kasdienines geriamojo vandens, nuotekų, kelių problemas, bet elgiamės atvirkščiai.

Kartais atrodo, jog daroma viskas, kad tik pablogėtų ir taip jau nepatraukli rajono investicinė aplinka.

Bandyta įvesti infrastruktūros mokestį. Tačiau kartu su opozicija pasipriešinome, ir valdančiajai daugumai nepavyko to padaryti.

Mes su kolege balsavome ir prieš Rinkliavos mokesčio už atliekų tvarkymą padidinimą 48 procentais.

Norėta įvesti reklamos apmokestinimą privačioje žemėje ar sklype. Bet įsijungus verslo bendruomenei, šis sprendimo projektas buvo pakoreguotas.

Pasisakėme prieš Nekilnojamojo turto mokestį ir pirmojo būsto apmokestinimą. Tuo tarpu meras aiškesnės pozicijos neišsakė.

Dar daugeliu klausimų mūsų ir valdančiosios daugumos nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Tačiau paskutinis lašas buvo, kada meras ir Savivaldybės administracijos darbuotojai ignoravo 125 Užvenčio seniūnijos kaimų gyventojų kreipimąsi dėl ketinimų šalia gyvenvietės ir šalia jų žemės sklypų statyti vėjo jėgaines.

Žmonės sunerimę, kad dėl šalia esančių vėjo jėgainių kris jų žemės ir nekilnojamojo turto vertė, nes kaimynystėje esant vėjo jėgainėms, šalia esantiems sklypams įvedami apribojimai. Be to, žmonės susirūpinę ir dėl savo sveikatos, nes jau pajautė dviejų šalia gyvenviečių pastatytų jėgainių sparnų keliamą triukšmą, blyksėjimą į langus ir ryšio trikdžius.

Deja, niekas iš Savivaldybės nenuvyko bent išklausyti Pašilėnų, Beržėnų, Ušakių, Ušnėnų, Toleikių kaimų gyventojų. O atsakymas į jų kreipimąsi parašytas tik po trijų mėnesių, kai apie tai paklausta komiteto posėdyje.

Valdančiųjų persvara – gana trapi

Dviem Regionų partijos atstovėms pasitraukus į opoziciją, valdančiųjų persvara liko gana nežymi. Valdančiojoje koalicijoje dirba 13 Tarybos narių, opozicijoje – 12.

Valdančiajai koalicijai priklauso 10 buvusios Kelmėje išrinkto Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio partijos „Laisvė ir teisingumas“ narių, 2 Liberalų sąjūdžio ir 1 Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų atstovas.

Opozijoje dirba 6 Socialdemokratų partijos atstovai, 2 „Valstiečių ir žaliųjų“ sąjungos, 2 Regionų partijos, 1 Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir 1 narystę „Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų“ sustabdęs Tarybos narys.