Stumiamas Šalkauskių namų privatizavimas

Stumiamas Šalkauskių namų privatizavimas

Stumiamas Šalkauskių namų privatizavimas

Šiaulių miesto valdžia ketina privatizuoti miesto centre esantį Trakų g.14 pastatą. Jis susijęs su garsiąja buvusio miesto burmistro Julijono Šalkauskio gimine. Neatmetama, jog namas kažkada galėjo būti dovanotas miestui.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas

Tik „pakabina sąraše“

Šiaulių miesto taryba ketvirtadienį padarė pirmą žingsnį pastato privatizavimo link — nusprendė jį įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą. Bus kreipiamasi į Turto fondą, kuris rengs atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą.

Trakų g.14 pastate dabar veikia Savivaldybės globos namai, skirti seneliams ir neįgaliesiems. Ypač patrauklus investuotojui būtų miesto centre esantis nemažas šių namų sklypas.

Taryboje sprendimas dėl pastato privatizavimo palaimintas, nepaisant kai kurių politikų abejonių, ar dabar laikas pardavinėti nekilnojamąjį turtą, kai jo kainos yra nukritusios.

Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius „Šiaulių kraštui“ aiškino, jog pastatą privatizuoti ketinama “tik ekstra atveju“ — jeigu Savivaldybės biudžete visiškai būtų pristigta pinigų.

„Dabar jį tik “pakabiname“ privatizuojamų objektų sąraše, kad būtume pasirengę“, — teigė direktorius.

Jis neigė, jog į pastatą jau dairosi potencialūs investuotojai.

Trakų g. 14 namas greitai liktų tuščias. Senelius planuojama iškelti į Savarankiško gyvenimo namus Rėkyvoje. Šiems namams įrengti gauta 3,4 milijonų litų Europos Sąjungos paramos lėšų, dar 600 tūkstančių litų turės pridurti pati Savivaldybė. Rėkyvoje Savarankiško gyvenimo namai būtų atidaryti 2011 metais.

V. Damulevičius girdėjęs, jog Trakų 14 namas yra išskirtinis miesto pastatas: „Gal tai net kultūros vertybė“. Tačiau svarstant pastato privatizavimo klausimą apie tai nė neužsiminta.

Buvęs ilgametis Savivaldybės paveldosaugininkas Aleksandras Petrikauskas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog kažkada bandyta šį istorinį miesto pastatą įtraukti į kultūros vertybių registrą. Tačiau to nepavyko padaryti, nes buvo pripažinta, kad pastatas, pristačius priestatą, yra pasikeitęs.

Šalkauskių namai

Istorikė Roma Baristaitė, „Šiaulių kraštui“ padėjusi rengti rašinių ciklą apie miesto gatves, Trakų gatvę pirmiausia siejo su Šalkauskių giminės istorija.

Trakų gatvėje gyveno daktaras Julijonas Šalkauskis, jo namas stovėjo buvusio „Palydovo“ kino teatro teritorijoje. Kitoje gatvės pusėje namus buvo pasistatęs J. Šalkauskio vyriausiasis sūnus teisininkas Kazimieras Šalkauskis. K. Šalkauskiui priklausiusius namus dabar ir ketinama privatizuoti.

J. Šalkauskis (1849— 1933) į Šiaulius atsikėlė 1891 metais, o jau 1905 metais išrinktas miesto burmistru. Šias pareigas ėjo 10 metų.

Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Maskvą, o grįžęs iš Rusijos beveik iki mirties dirbo Šiaulių miesto savivaldybės gydytoju. Į gydytojo laidotuves suplaukė daugybė jam dėkingų žmonių.

J. Šalkauskis su žmona Barbora išaugino devynis vaikus, kurie tapo žinomais lietuvių visuomenės, mokslo, kultūros veikėjais.

Žinomiausias iš jų — Stasys, filosofas, profesorius, ateitininkų vadas ir jų ideologijos kūrėjas.

Šeimą siejo glaudūs ir šilti ryšiai. Per šventes visi rinkdavosi pas tėvus Šiauliuose, mediniuose namuose, atstatytuose po Pirmojo pasaulinio karo. Dalis svečių apsistodavo sūnaus Kazio Šalkauskio ištaiginguose dviejų aukštų mūruose.

Prasidėjus vokiečių okupacijai, gyventi pas tėvus grįžo sergantis sūnus S. Šalkauskis. 1941 metų gruodžio 4 dieną jis užgeso tėvų namuose. Palaidotas senosiose kapinėse.

1944 metų liepą, per Šiaulių bombardavimą, mediniai Šalkauskių namai sudegė.

S. Šalkauskio vardu 1990 metais buvo pavadinta gatvė, jungianti Trakų ir Ežero gatves.

Palikuonys nepretenduoja

Stasio Šalkauskio sūnus dr. Julius Šalkauskas iš „Šiaulių krašto“ sužinojęs, kad ketinama privatizuoti buvusį K. Šalkauskio namą, sakė, jog dėdė palikuonių neturėjo.

J. Šalkauskas prisiminė, jog dėdės namas stovėjęs ant senelio žemės, kuri užėmė didelį plotą — iki kapinių, iki ežero. Buvęs didžiulis sodas. Tą žemę senelis po truputį pardavinėjęs, ir už gautus pinigus siuntęs į vaikus gydytis nuo džiovos į Vidurinę Aziją, Pavolgį.

Anot J. Šalkauskio, jo dėdė K. Šalkauskis, žymus advokatas ir teisininkas, apie 1930 metus iš Šiaulių išsikėlė į Kauną, profesoriavo Vytauto Didžiojo universitete. K. Šalkauskio parašytas nepriklausomos Lietuvos įstatymų rinkinys su komentarais „Lietuvos novelos“ istorikų ypač vertinamas.

Kam atitekęs dėdės namas Šiauliuose, J. Šalkauskas gerai nežino: „Prieš keturis dešimtmečius dar būčiau galėjęs jo apie tai paklausti, jis mirė 1970 metais, bet tokia mintis niekada nekilo. Manau, jog dėdė namą pardavė. Tačiau galėjo ir dovanoti miestui, nes užsiėmė labdara“.

„Mes su pussere galėjome pretenduoti į senelių žemę, bet nusprendėme to nedaryti, — sakė J. Šalkauskas, — Miestas pastatė paminklą mano tėvui ir seneliui, mes už tai esame dėkingi.“

J. Šalkauskis sako, jog nepretenduotų ir į dėdės namus, net jeigu paaiškėtų, kad turi tokią teisę.

 

„Kazimieras Šalkauskis namą galėjo ir dovanoti miestui, nes užsiėmė labdara“.

VERTYBĖ: Šį namą Trakų gatvėje, ant tėvo, buvusio Šiaulių burmisto Julijono Šalkauskio žemės, tarpukariu savo šeimai pastatė garsus advokatas, teisininkas Kazimieras Šalkauskis.

NUOSTATA: Dr. Julius Šalkauskas sako, jog nepretendavo į senelių žemę Šiauliuose, nepretenduotų nė į dėdės namą, jeigu tokią teisę ir turėtų.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.