Studentiškas komfortas už tą pačią kainą: čia ir Anglijoje

Studentiškas komfortas už tą pačią kainą: čia ir Anglijoje

Studentiškas komfortas už tą pačią kainą: čia ir Anglijoje

25-erių šiaulietė Ligita Barauskaitė — Anglijos Norwicho universiteto menų koledžo skaitmeninių menų magistrantė. Nuo pernai rudens Anglijoje studijuojanti Šiaulių universiteto audiovizualinio meno absolventė tik dabar pradeda priprasti prie svetur studentams suteikiamo komforto. „Nuo tenykščių galimybių pražydau“, — šypsosi Ligita.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

Viskas studentams

Magistro studijos Anglijoje — mokamos, nemokamų vietų ir stipendijų nėra. Studentai gali rinktis įtemptas vienerių metų arba ramesnes dviejų metų magistro studijas. Pasirinkus pirmąsias, tenka sumokėti apie 3300 svarų, antrosios kainuos kiek daugiau — apie 4000 svarų (apie 15000 litų). Šiaulių universitete audiovizualinio meno magistro studijų nėra, tačiau pagal neseniai patvirtintus ateinančių metų studijų įkainius, bakalaurams vieneri metai šios pakraipos studijų atsieis 11440 litų.

„Tačiau studijų sąlygos, kurios man suteikiamos Anglijoje neprilygsta turėtoms Lietuvoje. Šiuolaikiškiausios foto kameros, kurių koledže — per 200 vienetų, vaizdo kameros, nešiojami kompiuteriai, specialūs diktofonai, mikrofonai ir kita technika. Tenykščių auditorijų, studijų, klasių kompiuteriai atnaujinami kasmet, juk du metai kompiuteriui — jau labai daug. Kartą Norwiche man prireikė kompiuterinės braižymo planšetės, kurios koledžas neturėjo. Po poros dienų, mano pageidavimu, ji buvo nupirkta.

Visose Norwicho galerijose, senoje pilyje įkurtame muziejuje studentai gali lankytis nemokamai, o pateikę studento pažymėjimus, ir laisvai naudotis eksponatais. Lietuvoje tai realu tik iš anksto ir kruopščiai viską suderinus„, — lygino pašnekovė.

Studentui susirgus, pasiprašius nenumatytų atostogų (planuotos būna tik dukart nuo spalio iki rugpjūčio trunkančiuose mokslo metuose — po mėnesį Kalėdoms ir Velykoms), jis gali toliau mokytis nuotoliniu būdu. Visos paskaitos Norwiche filmuojamos ir jų medžiagą galima peržiūrėti internete, taip pat internetu galima atsiskaityti dėstytojams.

Ligita neslėpė, kad pragyvenimas Anglijoje — brangus: ar gyveni mokamame, nedideliuose kotedžuose įkurtame studentų bendrabutyje, ar nuomoji privačiai kambarį pas šeimininką. Dar brangiau atsieina išsinuomoti butą iš agentūros, tam reikia pateikti pažymą, kad turi darbą.

Anksčiau iš kitų Europos Sąjungos šalių į Angliją atvykę studijuoti jaunuoliai dėl finansinės paramos galėjo kreiptis į universitetą, šiemet dėl krizės, paskolų išdavimas laikinai sustabdytas. Tiesa, anglams tokia parama vis dar teikiama.

Svarbiausia — idėjos

Ne tik su finansais susijusius Lietuvos ir Anglijos studijų skirtumus pajuto Ligita. „Stojamieji į koledžą prasidėjo nuo pokalbio, kurio metu turėjau pristatyti savo darbus. Nustebino tai, kad anglams dėstytojams pirmiausia rūpėjo ne priemonės, padėjusios man sukurti fotografijas ir animaciją, bet jų idėjos“, — minėjo mergina. Dar reikėjo išlaikyti specialų anglų kalbos egzaminą.

Idėjų svarbą Ligita jautė ir pradėjusi studijas. Jos grupėje — aštuoni studentai. Jų bendravimas su dėstytojais prasidėjo nuo individualių susitikimų ir užduočių skirstymo. „Gavome labai abstrakčias užduotis dviems mėnesiams, pavyzdžiui, sukurti projektą, bendradarbiaujant su kitu menininku. Kiekvienas turėjome parašyti projekto planą, kuriame labiausiai buvo vertinamas sumanymo originalumas“, — pasakojo Ligita.

Jei studentas pateikia įdomią ir naują idėją, jai įgyvendinti sukuriamos visos sąlygos. Nuo galimybės individualiai su dėstytoju mokytis naujų, projektui reikalingų kompiuterinių programų, iki moderniausių skaitmeninių įrenginių. „Žinoma, idėja turi būti “proto ribose“, jeigu jai realizuoti reikia per didelių investicijų arba superbrangių medžiagų, ji bus atmesta. Tačiau studentui mandagiai bus atsakyta, jei jis pateiks ir paprastą ar jau nenaują sumanymą“, — akcentavo studentė.

Projektai vertinami „išlaikyta“, “dalinai išlaikyta“ ir “neišlaikyta“ su išsamiais kelių puslapių dėstytojų paaiškinimais. “Korupcija čia neįmanoma, — tikino Ligita, — speciali komisija tikrina dėstytojų įvertinimus du kartus per metus, peržiūri studentų darbus, kalbasi su kiekvienu studentu individualiai“.

Dauguma studentų, kaip ir ji, kartais užbaigti projektų per numatytą laiką nespėja, tačiau dėstytojų komisija džiaugiasi ir aukščiausiai vertina studentų atliktą darbą, jei matomas progresas. O užbaigti projekto neskubina, atvirkščiai, pataria, pataiso ir leidžia darbą baigti vėliau, kada studentui patogu.

Originalūs kūriniai saugomi ir vertinami: studentas, panaudojęs kito autoriaus kūrinį — fotografiją, dainą, tekstą ir nenurodęs autorystės, gali būti išmestas iš universiteto.

Anglai — lepūs ir taupūs

Ligitą pribloškė vietinių studentų abejingumas jiems sukurtoms puikioms sąlygoms. „Jas labiausiai vertina iš kitų Europos Sąjungos šalių, o daugiausia — iš Kinijos atvykę studentai. Patys anglai jomis piktnaudžiauja“, — neabejojo mergina.

Anot jos, tarp vietinių studentų dažniausiai simuliuojama liga — disleksija, kurios pagrindinis simptomas — sunkiai suvokiama ir išmokstama nauja informacija. Tokiems studentams skiriamas dėstytojas, padedantis mokytis, tačiau tuo pačiu, jie gauna puikų pasiteisinimą, jei neatlieka užduoties.

Anglų tingumą, lepumą Ligita pastebėjo ir ieškodama darbo. Tarp krizės laikotarpiu gausių skelbimų ne kartą atrado Anglijoje paklausų „Vedžioju šunis“. Tačiau negailėdami išlaidų savo patogumams, Ligitos žodžiais, kitose srityse anglai — labai taupūs: “Jei nuomoji kambarį pas šeimininką, gali būti priverstas taupyti vandenį“.

Angliškas taupumas dingsta, kalbant apie meno kūrinius. Šiaulietė neabejoja, kad Lietuvoje iš meno neišgyventų, tačiau tiki, kad Anglijoje jai tai pavyks: „Ne tik išgyventi, bet ir gerai gyventi iš meno Anglijoje galima. Lietuvoje 2000 litų už meno kūrinį — daug, o Anglijoje be 2000 svarų meno kūrinio neįsigysi. Autorinis darbas vertinamas. Lietuvoje menininkai pataikauja klientams, Anglijoje — atvirkščiai, menininkams, jų idėjoms suteikiama laisvė. Lietuvoje nematau sau perspektyvų.“

NUOTAIKA: Ligita Barauskaitė  šypsosi: studijos Anglijoje angliškai sunkiai kalbėjusiai merginai tapo didžiausiu iššūkiu ir džiaugsmu, išvydus, per kokios moderniausios šiuolaikinės skaitmeninės technikos objektyvus ji galės žiūrėti.

 

STUDIJOS: Bakalauro audiovizualinio meno studijoms Šiauliuose Ligita dėkinga už įgytas bazines žinias, tačiau nepamiršo ir to, kad jai studijuojant katedra tebuvo vieno aukšto ir nuolat remontuojama. „Dabar situacija gerėja — studentams skirta keletas kamerų, fotoaparatų, net studija, tačiau iki Norwicho sąlygų dar toli“, — apgailestauja mergina.  

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

 Jono TAMULIO nuotr.

KOMENTARAI

Ne taip blogai

Apie Šiaulių universiteto materialinę bazę ir galimybes studentams klausėme Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros vedėjo Rimanto PLUNGĖS:

— Norwicho mokykla bendradarbiauja su daugybe privačių kompanijų, ten veikia BBC, Anglijos TV ir kitų televizijų centrai, su kuriomis kartu įrengtos įvairios studijos ir fantastiška bazė.

Nepasakyčiau, kad mūsų katedros materialinė bazė dabar yra labai prasta. Turime patalpas ir dalį rekonstruoto pastato, auditorijų mums užtenka. Jau turime kompiuterių klasę, individualias montažines, skirtas vaizdo ir foto darbams. Baigta foto-vaizdo studijos su visa reikiama įranga, kuri šiuo metu montuojama, rekonstrukcija.

Mūsų materialinė bazė, nors ir sunkiai, lėtai, bet kasmet įvairių Europos Sąjungos lėšų dėka gerėja. Mano, kaip katedros vedėjo nuostata — įsigyti daiktus, neprieinamus įsigyti studentams — profesionalų fotoaparatą už 18000 litų, profesionalią vaizdo kamerą už 20000 litų. Kad studentas, kaip būsimas specialistas bent pačiupinėtų tokius daiktus studijuodamas.

Žinoma, audiovizualinio meno specialybė turi savo specifiką. Studentams pasakome, kad jiems būtų naudinga turėti savo skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą, skaitmeninę vaizdo kamerą, kompiuterius dabar turi praktiškai visi, tačiau pasakome, kad praverstų nešiojamasis kompiuteris. Tačiau tai nėra pagrindinė sąlyga. Visus šiuos įrenginius jų neturintiems galime paskolinti iš katedros. Dabar turime iki dešimties fotoaparatų ir tiek pat vaizdo kamerų, keli iš jų — itin brangūs profesionalūs.

Jeigu nebus sąlygų, bus konfliktų

ŠU Studentų atstovybės prezidentas Vitalijus KYBARTAS:

— „Menukų“ atžvilgiu mokesčio už studijas didinimas — drastiškas. Juk jiems už papildomas priemones tenka daug sumokėti. Dabar daug diskutuojame apie tai, kad mokėdami ženkliai didesnį studijų mokestį studentai įgys ir daugiau teisių. Tikiu, kad jie žymiai drąsiau galės reikalauti įvairių priemonių, pabrėždami, kokią didelę sumą jie moka už studijas.

Sunkmečiu sunku kažką prognozuoti. Jei brangiai mokėdami už studijas studentai nesulauks jiems reikiamos įrangos, papildomų medžiagų, įrankių, tikiu, kad kils konfliktai tarp studentų ir universiteto vadovybės. Jei studentai kreipsis į mūsų atstovybę, kovosime už jų teises.