Naujausios
Apie būsimą streiką pranešė penkios mokyklos
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė įspėjamojo streiko išvakarėse sakė, kad apklausus įstaigų vadovus, preliminariais duomenimis, streikuoti ruošėsi 5 mokyklų mokytojai: Centro pradinės mokyklos bei „Juventos“, Jovaro, Ragainės progimnazijų, ugdymo centras „Spindulys“.
„Turėjome susitikimus su įstaigų vadovais. Jie turi užtikrinti procesą, kad nebūtų chaoso. Vaikai turi dalyvauti procese įvairiomis formomis. Nebūtinai tai turi būti pamoka. Vadovas privalo užtikrinti tvarką, tam rinktis saugias formas, nes juk vaikai streike nedalyvauja“, – sakė vedėja.
Mūsų žiniomis, su mokiniais dirbo administracijų atstovai, pradinėse klasėse su vaikais užsiėmė jų tėvai.
Mokytojus pakeitė administracijos darbuotojai
Eidami į „Juventos“ progimnaziją sutikome mamą su dviem moksleiviais vaikais. Ji sakė palaikanti mokytojų streiką, tačiau nesuprato, kodėl iš pradžių leidus vaikams neiti į mokyklą pirmas dvi pamokas, paskutinę minutę gavo pranešimą, kad vaikai turi būti mokykloje.
Progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irmunda Barkienė informavo, kad streike iš 99 pedagogų dalyvaus 48. Dalis mokinių dirbo pamokose, kitiems vyko kita ugdomoji veikla. Mokinius užėmė administracija, nestreikuojantys mokytojai, pagalbos vaikui specialistai.
Susibūrę vieno aukšto galiniame koridoriuje, streikuojantys „Juventos“ progimnazijos mokytojai diskutavo su profesinės sąjungos pirmininke ir anglų kalbos mokytoja Vilija Klimavičiene. Vienų rankose – kavos puodelis, kiti įsitaisę ant sėdmaišių.
Tikėjimas valdžios pažadais sumenko iki minimumo
V. Klimavičienė sakė, kad streikuojama dėl priežasčių, kurios yra skaudžios visiems mokytojams, tik vieni streikuoja, kiti – ne.
Mokytoja patvirtino, kad mažų atlyginimų, didelių darbo krūvių problemą paaštrino ir šiais metais pradėtos reformos, kurioms iš esmės nepasiruošta. Tai – ugdymo turinio atnaujinimas, įtraukusis ugdymas.
„Šios reformos per pastaruosius porą metų tikrai nelengvina mums darbo sąlygų, iškelia labai daug problemų ir apsunkina mūsų darbą, tačiau atlyginimo adekvataus negauname“, – aiškino profsąjungos pirmininkė.
Ji tikino, kad mokytojų organizacijos ilgai laukė ir derėjosi, ilgai tikėjo dėl atlyginimų pakėlimo procentų. Dabar tikėjimas sumažėjęs iki minimumo. V. Klimavičienė sakė mačiusi derybų su ministerija protokolą ir mato, kad ten nieko dėl geresnių darbo sąlygų nėra žadama. Ką reiškia žadami atlyginimų kėlimo procentai, kai vidutinis darbo užmokestis irgi auga?
„Kai derybų protokole apie atlyginimo kėlimo dalį skamba xy padalintas iš 3 ir pridėti f, tai jau yra neberimta“, – sako pedagogė.
Ji tikina, kad 130 procentų nuo vidutinio mėnesinio atlyginimo mokytojus tenkintų, tačiau visi tuos skaičius skaičiuoja skirtingai. Mokytoja kėlė klausimą, ar įmanomas toks didėjimas 2024 metais?
Klausimas apie mokytojo profesijos prestižą skaudina
„Profesinės sąjungos vadovas prašė – duokite mums pabaigti iki galo nors vieną reformą. Kad mokytojai pasidžiaugtų, kad patyrė sėkmę, kad galėtų džiaugtis ir didžiuotis. Mes neužbaigėme nė vienos reformos, jos visos yra kažkokios pusinės, dalinės, suplėšytos“, – apgailestavo pirmininkė.
Ją papildė informatikos mokytoja, sakiusi, kad darbui pagal atnaujintą turinį nėra nei įrankių, nei priemonių, nei metodikos, nei knygų. Kaip dirbti? O juk bus patikrinimai.
„Žmonės sako: mokytojai nori labai didelių atlyginimų. Mes norime adekvataus atlygio už darbą. Didžioji dalis žmonių nesupranta, koks darbas vyksta mokykloje. Dalis visuomenės neša savo nuoskaudas, kurie buvo nelaimingi mokykloje, todėl jiems atrodo, kad ta mokykla yra kažkoks blogio šaltinis. Ir visi mokytojai blogi, ir nori nerealių dalykų. Mes norime padorių darbo sąlygų, kurios susijusios su sąlygomis vaikams. Jei mes šnekame, kad mokyklose bent septintadalis vaikų yra su specialiaisiais poreikiais, tai jiems irgi reikia skirtingų sąlygų. O mes tuos pačius poreikius vis dar bandome suspausti į 30 vaikų grupę su tuo pačiu pervargusiu mokytoju, kuriam numatytos 24 savaitinės kontaktinės darbo valandos“, – piktinosi V. Klimavičienė.
Paklausus, ar mokytojo profesija šiandien yra prestižinė, atsakė: „Nereikia šito klausimo. Jis labai skaudina. Iki prestižo dar toli. Šį rugsėjį savo kolegų klausiau, kiek mes, penkiasdešimtmečiai mokytojai, patys užauginome mokytojų? Nė vieno.“
Mokytojai kalbėjo, kad šis streikas nevienadienis, nes žiūri į ateitį, į tuos pačius vaikus, kurie turi ateiti jų pavaduoti. Nes mokytojo diena gali būti be mokytojų.
V. Klimavičienė tikino, kad po garsiojo mokytojų streiko, kai pedagogai buvo apsigyvenę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, ėmė šiek tiek augti atlyginimas. Bet ministerija išgirsta mokytojus tik tada, kai reikalaujama.
Valdžioje keičiasi partijos, ministrai. Ar keičiasi mokytojų situacija?
„Situacija keičiasi. Ji blogėja“, – atsakė V. Klimavičienė, o aplink susėdę mokytojai ėmė ploti.
Kita profsąjunga nestreikavo – dar derasi
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė pranešė, kad jos atstovaujama profesinė sąjunga pedagogų streike nedalyvauja. Šiuo metu ši organizacija aktyviai derasi su Švietimo ir mokslo ministerija dėl Nacionalinio susitarimo atnaujinimo 2024 metais, todėl įstatymai neleidžia dalyvauti streike. Derybos truks iki spalio 1 dienos. Nepasiekus susitarimo gali būti, kad streikuos vėliau.
Anot R. Jasmontienės, kol kas derybos vyksta, numatyta 2024 metais galutinai užbaigti, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai gautų 150 procentų VDU, o pedagogai – 130 procentų. Jau sutarta priešmokyklinio ugdymo mokytojams pridėti vieną valandą pasirengimui pamokoms – vietoje 4 tokių valandų bus 5.
„Tas darbas su ministerija vyksta nuolat darbo grupėse. Manau, kad šaršalas dabar kyla dėl ugdymo turinio atnaujinimo. Papildomų darbų milijonas, o atlyginimai keliami per mažai. Plius įtraukusis ugdymas“, – komentavo organizacijos vadovė.
Jos manymu, derybos yra produktyviau nei streikas, kuris yra kraštutinė tikslo siekimo priemonė.
