Naujausios
Pasveikinimo neišgirdo
Šiemet žurnalo „Reitingai“ paskelbti šalies mokyklų reitingai pagal 2019 metų mokinių pasiekimus pradžiugino Akmenės rajono Kruopių pagrindinės mokyklos bendruomenę. Ypač kad mokykla, kurioje mokosi 72 mokiniai, ne vienerius metus gyvena nežinioje išliks ar neišliks?
„Reitingai“ ketvirtą kartą pristatė pagrindinių mokyklų vertinimą, atliktą remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais. Iš viso Lietuvoje yra 250 pagrindinių mokyklų, bet jų dydis yra skirtingas. Tyrėjai, vertindami pagrindines mokyklas jas skirstė pagal mokinių skaičių. Pripažinta, jog stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 dešimtokų yra Akmenės rajono Kruopių pagrindinė mokykla.
„Džiugu, bet baisu ir džiaugtis, gražus įvertinimas, bet kitais metais jo gali ir nebūti“, – sako Daiva Lunkevičienė, Kruopių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, einanti ir laikinosios direktorės pareigas.
Ji net Savivaldybės Švietimo skyriuje neišgirdo pasveikinimo, o tik ironiško priminimo, jog „pernai buvote 86-oje vietoje“.
„Daug kas priklauso nuo mokinių motyvacijos, šeimos požiūrio. Mūsų mažoje mokykloje ryškūs socialiniai skirtumai, mokinių motyvacija nevienoda, dauguma vaikų orientuojasi į profesinį pasirengimą, o ne į studijas aukštosiose mokyklose. Kitais metais dešimtokai, pavyzdžiui, nori stoti į profesines mokyklas, jų pasiekimai žemesni, – apibūdina situacija laikinoji direktorė. – Dabar per nuotolinį mokymą ir tėvai yra daugiau įsijungę į vaikų mokymą, bet ir jie skundžiasi, jog nieko negali padaryti, jei vaikas nenori mokytis.“
„Mūsų mokytojai jau net yra įsibaiminę nuolatinių priekaištų dėl ugdymo kokybės. Bet kiekvieną mokinį mes priimame tokį, koks jis yra, kokį turime, tokį stengiamės mokyti iš paskutiniųjų, – pabrėžia D. Lunkevičienė. – Ne vienas buvęs mūsų mokinys, išėjęs į gimnazijas, sako, jog ten tokio dėmesio nesulaukia.“
Gerų pavyzdžių turi ir daugiau
Dešimtokai, pelnę Kruopių mokyklai aukštą reitingą, gal buvo išskirtiniai?
„Jokie išskirtiniai, tik jų buvo nedaug – keturi ir visi mokėsi gerai: aštuntukais, devintukais, – sako pedagogė. – Mažose klasėse turim idealias sąlygas išmokyti vaiką, kuris nori mokytis.“
Pasidalija, jog viltingai nuteikia ir kitų klasių mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimo vertinimai yra geri. Pavyzdžiui, antrokų pasiekimų įvertinimo vidurkis net 94 balai, ketvirtokų – 62 balai, šeštokų – 66 balai iš 100 balų.
Pabrėžia, jog tokie rezultatai rodo, kad ir kaimo mokykla gali suteikti tvirtą mokymosi pagrindą.
„Šimtu procentų galime suteikti kokybišką ugdymą, – patikina D.Lunkevičienė. – Pavyzdžiui, prieš trejus metus du mūsų buvę mokiniai, išėję į Ramučių gimnaziją, kurioje tęsė mokslą 11–12 klasėse, brandos egzaminus vienas išlaikė dviem šimtukais, o kitas gavo net keturis šimtukus. Žinių pagrindą jie įgijo Kruopių mokykloje.“
Pasidalija ir savo dukros pavyzdžiu. Kruopių mokykloje baigė dešimt klasių, po to – Ramučių gimnaziją, įstojo į VGTU studijuoti inžinerinės specialybės ir grupėje yra pirma pagal studijų rezultatus.
Prie nuotolinio mokymo kruopiškiai perėjo be problemų. Kompiuterių stigo tik 13 mokinukų, Savivaldybė apsirūpino planšetėmis.
Maža klasė – privalumas ir trūkumas
Kruopių bendruomenės gyvenimas, pasak D. Lunkevičienės, neįsivaizduojamas be mokyklos, ryšys su miestelio įstaigomis, tėvais yra stiprus. Mokykloje veikia ir vaikų darželis, kuriame ugdomi 32 ikimokyklinukai.
„Gyvename, kaip viena šeima, mokykla suteikia vaikams emocinį ir fizinį saugumą, nes matome kiekvieną vaiką“, – pabrėžia ji.
Kaimo mokyklos privalumas – mažos klasės. Bet tai reiškia ir mokinio krepšelio stygių, būtinybę Savivaldybei remti mokyklą papildomai.
Kruopių mokykloje klasėse dabar yra po 6–7 mokinius, tik ketvirtoje- penktoje klasėse – po 10 mokinių Tai idealios sąlygos pedagogui mokyti mokinį. Bet tai ir pagrindinė priežastis, kodėl tokiai mokyklai nuolat gresia „ reorganizavimas.
„Penkis pastaruosius metus, kai vidurinę naikinant tapome pagrindine mokykla, kasmet rugsėjį pasidžiaugiame, kad dar gyvuojame, bet po pusmečio mus vėl pradeda judinti, prašyti skaičių analizei. Per galvą verčiamės, įrodinėdami, jog esame reikalingi, – sako mokyklos vadovė. – Pagal prognozes, šešerius-septynerius metus į priekį stabiliai turėsime daugiau kaip 70 vaikų. Jų netgi daugės iki 75-76.“
Tai ar reikia taupyti kaimo mokyklų sąskaita?
„Iš finansinės pusės Savivaldybei tenka prisidėti, bet mes atsilyginame kurdami pridėtinę vertę. Nėra gėda rajone turėti tokią mokyklą, – teigia D. Lunkevičienė. – Mes pirmiausia matome vaiką. Deja, valstybėje vaiko sąvoka nublanksta prieš euro sąvoką. Deklaruojama geros mokyklos koncepcija, o matomi vien pinigai. Iš Savivaldybės nesulaukiame palaikymo, nepaisant visų mūsų veiklų. Savivaldybei esame tik nuostolingi ir viskas tuo pasakyta“.
Ji pastebi, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos požiūris taip pat skeptiškas.
„1–4 klasės dalyvavo gamtamokslio ugdymo projekte ir gavo priemonių patyriminėms veikloms. 5–8 klasės taip pat pernai turėjo gauti tokią įrangą, bet nesulaukėm, – pasakoja. – Skambinau į ministeriją, sako, įrangos negausite, mažai mokinių, gal būsite naikinami. Mažos mokyklos ignoruojamos, o reikalaujama kokybės. 30 procentų gamtos mokslų pamokų ugdymo turi sudaryti eksperimentai, laboratoriniai tyrimai. Bet mes nenuleidžiame rankų, važiuojame patyriminės veiklos į kitas mokyklas.“
„Mums papildomai per metus reikia per 20 tūkstančių eurų,– sako D. Luknevičienė. – Kai palygini, kad kalėdines egles puošia už 50 tūkstančių–70 tūkstančių erų, tai širdį ima spausti. Nebūtų taip apmaudu, jeigu nerodytume gero rezultato.“
Reitingas paveikė – šiemet nieko nebedarys
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas „Šiaulių kraštui“ neneigė, jog planuojama Kruopių mokyklos pertvarka. Jo žodžiais, optimizuoti rajono mokyklų tinklą spaudžia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Ir šiandien gavau ministerijos laišką, ministerija vis akcentuoja, jog Kruopių mokykla, kurioje klasėse yra tik 5–7 vaikai, yra ir jungtinių klasių vedant pamokas, gali būti prijungiama prie kitos mokyklos, – aiškina meras. – Kruopių mokyklai niekada neužtekdavo ir neužtenka mokinio krepšelio ir yra išlaikoma iš Savivaldybės biudžeto. Šiais metais papildomai reikia skirti 24 tūkstančių eurų ir tai vienintelė mokykla, kuriai neužtenka pinigų ugdymui. „
Jo nuomone, tai „nėra sąžininga prieš tuos mokytojus, kurie dirba su daug didesnėmis – ir po 30 mokinių klasėmis.“ Todėl svarstoma Kruopių mokyklos perspektyva tapti Naujosios Akmenės Saulėtekio progimnazijos skyriumi.“ Tikina, jog Kruopiuose vaikai ir toliau mokytųsi, tik administracija būtų mažinama.
Meras mano, jog reikia vadovautis principu: „Nėra mokinių – nėra pinigų.“ Jo vizijoje, kruopiškiai jau nuo devintos klasės turėtų važiuoti mokytis į gimnazijos klasę. Rinktis Ramučių ar kitą gimnaziją.
„Manau, jog taip vaikams būtų geriau adaptuotis ir gimnazijoje, – teigia V. Mitrofanovas.
Žinią apie Kruopių mokyklos dešimtokų reitingą meras vertina, kaip „ažiotažą“. Jo žodžiais, praėjusių metų Kruopių mokyklos dešimtokai buvę išskirtiniai mokiniai. „
„Pagal vienus metus vertinti reikia labai atsargiai, negalima daryti išvadų, o žiūrėti reikia į ketverių-penkerių metų rezultatus, – pabrėžia V. Mitrofanovas, jis taip pat prisimena, jog Kruopių mokykla pagal reitingą ankstesniais metais buvo 86-ta šalyje.
Tačiau pabrėžia, jog šiemet „nieko nedarysim“. Kruopių mokyklos ateitis būtų sprendžiama rengiant 2021–2025 metų rajono mokyklų tinklo optimizavimo planą. Darbo grupė bus sudaryta analizuoti situacijai ir teikti siūlymams.
Meras neatmeta, jog Kruopių mokykla gali išlikti ir neprijungta. Gal sulauks nuolatinio direktoriaus, nes vadovo konkursą rengiamasi skelbti. Gal jis sugebės pritraukti daugiau mokinių, pavyzdžiui, iš kaimyninio Joniškio rajono?
