Stipriausia Lietuvoje pagrindinė mokykla balansuoja ant išlikimo ribos

Kruopių pagrindinės mokyklos nuotr.
Kruopių mokykla renovuota, stadionas atnaujintas. Du šimtmečius gyvuojančią kaimo mokyklą reikėtų vertinti.
Akmenės rajono Kruopių pagrindinė mokykla šalyje pripažinta stipriausia pagal dešimtokų pasiekimus tarp mažųjų pagrindinių mokyklų. Tai vienintelė dar išlikusi kaimo mokykla rajone, gyvuojanti 216 metų.
Ar kaimo mokykla gali ir turi išlikti? Į šį klausimą Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas vienareikšmiai neatsako, o mokyklos laikinoji vadovė Daiva Lunkevičienė sako: „Deja, valstybėje euras vertingesnis nei vaikas“.
Kruopių pagrindinės mokyklos nuotr.
Daiva Lunkevičienė, Kruopių pagrindinės mokyklos laikinoji direktorė palygina prioritetus: „Kalėdų eglėms puošti išleidžiama 50 tūkstančių–70 tūkstančių eurų, o mūsų mokyklai metams reikia papildomų 24 tūkstančių eurų.“

Pasveikinimo neišgirdo

Šiemet žurnalo „Reitingai“ paskelbti šalies mokyklų reitingai pagal 2019 metų mokinių pasiekimus pradžiugino Akmenės rajono Kruopių pagrindinės mokyklos bendruomenę. Ypač kad mokykla, kurioje mokosi 72 mokiniai, ne vienerius metus gyvena nežinioje išliks ar neišliks?

„Reitingai“ ketvirtą kartą pristatė pagrindinių mokyklų vertinimą, atliktą remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais. Iš viso Lietuvoje yra 250 pagrindinių mokyklų, bet jų dydis yra skirtingas. Tyrėjai, vertindami pagrindines mokyklas jas skirstė pagal mokinių skaičių. Pripažinta, jog stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 dešimtokų yra Akmenės rajono Kruopių pagrindinė mokykla.

„Džiugu, bet baisu ir džiaugtis, gražus įvertinimas, bet kitais metais jo gali ir nebūti“, – sako Daiva Lunkevičienė, Kruopių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, einanti ir laikinosios direktorės pareigas.

Ji net Savivaldybės Švietimo skyriuje neišgirdo pasveikinimo, o tik ironiško priminimo, jog „pernai buvote 86-oje vietoje“.

„Daug kas priklauso nuo mokinių motyvacijos, šeimos požiūrio. Mūsų mažoje mokykloje ryškūs socialiniai skirtumai, mokinių motyvacija nevienoda, dauguma vaikų orientuojasi į profesinį pasirengimą, o ne į studijas aukštosiose mokyklose. Kitais metais dešimtokai, pavyzdžiui, nori stoti į profesines mokyklas, jų pasiekimai žemesni, – apibūdina situacija laikinoji direktorė. – Dabar per nuotolinį mokymą ir tėvai yra daugiau įsijungę į vaikų mokymą, bet ir jie skundžiasi, jog nieko negali padaryti, jei vaikas nenori mokytis.“

„Mūsų mokytojai jau net yra įsibaiminę nuolatinių priekaištų dėl ugdymo kokybės. Bet kiekvieną mokinį mes priimame tokį, koks jis yra, kokį turime, tokį stengiamės mokyti iš paskutiniųjų, – pabrėžia D. Lunkevičienė. – Ne vienas buvęs mūsų mokinys, išėjęs į gimnazijas, sako, jog ten tokio dėmesio nesulaukia.“

Gerų pavyzdžių turi ir daugiau

Dešimtokai, pelnę Kruopių mokyklai aukštą reitingą, gal buvo išskirtiniai?

„Jokie išskirtiniai, tik jų buvo nedaug – keturi ir visi mokėsi gerai: aštuntukais, devintukais, – sako pedagogė. – Mažose klasėse turim idealias sąlygas išmokyti vaiką, kuris nori mokytis.“

Pasidalija, jog viltingai nuteikia ir kitų klasių mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimo vertinimai yra geri. Pavyzdžiui, antrokų pasiekimų įvertinimo vidurkis net 94 balai, ketvirtokų – 62 balai, šeštokų – 66 balai iš 100 balų.

Pabrėžia, jog tokie rezultatai rodo, kad ir kaimo mokykla gali suteikti tvirtą mokymosi pagrindą.

„Šimtu procentų galime suteikti kokybišką ugdymą, – patikina D.Lunkevičienė. – Pavyzdžiui, prieš trejus metus du mūsų buvę mokiniai, išėję į Ramučių gimnaziją, kurioje tęsė mokslą 11–12 klasėse, brandos egzaminus vienas išlaikė dviem šimtukais, o kitas gavo net keturis šimtukus. Žinių pagrindą jie įgijo Kruopių mokykloje.“

Pasidalija ir savo dukros pavyzdžiu. Kruopių mokykloje baigė dešimt klasių, po to – Ramučių gimnaziją, įstojo į VGTU studijuoti inžinerinės specialybės ir grupėje yra pirma pagal studijų rezultatus.

Prie nuotolinio mokymo kruopiškiai perėjo be problemų. Kompiuterių stigo tik 13 mokinukų, Savivaldybė apsirūpino planšetėmis.

Maža klasė – privalumas ir trūkumas

Kruopių bendruomenės gyvenimas, pasak D. Lunkevičienės, neįsivaizduojamas be mokyklos, ryšys su miestelio įstaigomis, tėvais yra stiprus. Mokykloje veikia ir vaikų darželis, kuriame ugdomi 32 ikimokyklinukai.

„Gyvename, kaip viena šeima, mokykla suteikia vaikams emocinį ir fizinį saugumą, nes matome kiekvieną vaiką“, – pabrėžia ji.

Kaimo mokyklos privalumas – mažos klasės. Bet tai reiškia ir mokinio krepšelio stygių, būtinybę Savivaldybei remti mokyklą papildomai.

Kruopių mokykloje klasėse dabar yra po 6–7 mokinius, tik ketvirtoje- penktoje klasėse – po 10 mokinių Tai idealios sąlygos pedagogui mokyti mokinį. Bet tai ir pagrindinė priežastis, kodėl tokiai mokyklai nuolat gresia „ reorganizavimas.

„Penkis pastaruosius metus, kai vidurinę naikinant tapome pagrindine mokykla, kasmet rugsėjį pasidžiaugiame, kad dar gyvuojame, bet po pusmečio mus vėl pradeda judinti, prašyti skaičių analizei. Per galvą verčiamės, įrodinėdami, jog esame reikalingi, – sako mokyklos vadovė. – Pagal prognozes, šešerius-septynerius metus į priekį stabiliai turėsime daugiau kaip 70 vaikų. Jų netgi daugės iki 75-76.“

Tai ar reikia taupyti kaimo mokyklų sąskaita?

„Iš finansinės pusės Savivaldybei tenka prisidėti, bet mes atsilyginame kurdami pridėtinę vertę. Nėra gėda rajone turėti tokią mokyklą, – teigia D. Lunkevičienė. – Mes pirmiausia matome vaiką. Deja, valstybėje vaiko sąvoka nublanksta prieš euro sąvoką. Deklaruojama geros mokyklos koncepcija, o matomi vien pinigai. Iš Savivaldybės nesulaukiame palaikymo, nepaisant visų mūsų veiklų. Savivaldybei esame tik nuostolingi ir viskas tuo pasakyta“.

Ji pastebi, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos požiūris taip pat skeptiškas.

„1–4 klasės dalyvavo gamtamokslio ugdymo projekte ir gavo priemonių patyriminėms veikloms. 5–8 klasės taip pat pernai turėjo gauti tokią įrangą, bet nesulaukėm, – pasakoja. – Skambinau į ministeriją, sako, įrangos negausite, mažai mokinių, gal būsite naikinami. Mažos mokyklos ignoruojamos, o reikalaujama kokybės. 30 procentų gamtos mokslų pamokų ugdymo turi sudaryti eksperimentai, laboratoriniai tyrimai. Bet mes nenuleidžiame rankų, važiuojame patyriminės veiklos į kitas mokyklas.“

„Mums papildomai per metus reikia per 20 tūkstančių eurų,– sako D. Luknevičienė. – Kai palygini, kad kalėdines egles puošia už 50 tūkstančių–70 tūkstančių erų, tai širdį ima spausti. Nebūtų taip apmaudu, jeigu nerodytume gero rezultato.“

Reitingas paveikė – šiemet nieko nebedarys

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas „Šiaulių kraštui“ neneigė, jog planuojama Kruopių mokyklos pertvarka. Jo žodžiais, optimizuoti rajono mokyklų tinklą spaudžia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Ir šiandien gavau ministerijos laišką, ministerija vis akcentuoja, jog Kruopių mokykla, kurioje klasėse yra tik 5–7 vaikai, yra ir jungtinių klasių vedant pamokas, gali būti prijungiama prie kitos mokyklos, – aiškina meras. – Kruopių mokyklai niekada neužtekdavo ir neužtenka mokinio krepšelio ir yra išlaikoma iš Savivaldybės biudžeto. Šiais metais papildomai reikia skirti 24 tūkstančių eurų ir tai vienintelė mokykla, kuriai neužtenka pinigų ugdymui. „

Jo nuomone, tai „nėra sąžininga prieš tuos mokytojus, kurie dirba su daug didesnėmis – ir po 30 mokinių klasėmis.“ Todėl svarstoma Kruopių mokyklos perspektyva tapti Naujosios Akmenės Saulėtekio progimnazijos skyriumi.“ Tikina, jog Kruopiuose vaikai ir toliau mokytųsi, tik administracija būtų mažinama.

Meras mano, jog reikia vadovautis principu: „Nėra mokinių – nėra pinigų.“ Jo vizijoje, kruopiškiai jau nuo devintos klasės turėtų važiuoti mokytis į gimnazijos klasę. Rinktis Ramučių ar kitą gimnaziją.

„Manau, jog taip vaikams būtų geriau adaptuotis ir gimnazijoje, – teigia V. Mitrofanovas.

Žinią apie Kruopių mokyklos dešimtokų reitingą meras vertina, kaip „ažiotažą“. Jo žodžiais, praėjusių metų Kruopių mokyklos dešimtokai buvę išskirtiniai mokiniai. „

„Pagal vienus metus vertinti reikia labai atsargiai, negalima daryti išvadų, o žiūrėti reikia į ketverių-penkerių metų rezultatus, – pabrėžia V. Mitrofanovas, jis taip pat prisimena, jog Kruopių mokykla pagal reitingą ankstesniais metais buvo 86-ta šalyje.

Tačiau pabrėžia, jog šiemet „nieko nedarysim“. Kruopių mokyklos ateitis būtų sprendžiama rengiant 2021–2025 metų rajono mokyklų tinklo optimizavimo planą. Darbo grupė bus sudaryta analizuoti situacijai ir teikti siūlymams.

Meras neatmeta, jog Kruopių mokykla gali išlikti ir neprijungta. Gal sulauks nuolatinio direktoriaus, nes vadovo konkursą rengiamasi skelbti. Gal jis sugebės pritraukti daugiau mokinių, pavyzdžiui, iš kaimyninio Joniškio rajono?

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas neskuba džiaugtis Kruopių mokyklą išgarsinusiu reitingu: „Išvadų pagal vienus metus nereikia daryti, o žiūrėti į ketverius-penkerius metus“.

Komentarai

Jonas    Ant, 2020-05-19 / 17:37
Pirmiausia reorganizuoti reikia Švietimo ministeriją, apaugusią įvairiomis kontrolės įmonėlėmis, įstaigėlėmis siurbiančiomis pinigus. Antra- pirma lai reorganizuojasi tos savivaldybės, kur daug dar išlikę mažų mokyklų. Pas mus savivaldybėje telikusi viena nedidelė mokykla ir tą pačią norima sunaikinti. Aišku naikinti lengviau, negu kurti.
Įdomi ta "geriausia"    Ant, 2020-05-19 / 19:43
Švelniai tariant... O kokie vidurkiai ketvirtokų, šeštokų - 66 iš100, 62 iš100. Kalba eina apie jaunesnes klases, bet pasiekimų vidurkis toks žemas. O juk turėtų būti kur kas aukštesnis, kai dirbama kone individualiai su kiekvienu mokiniu dėl mažo skaičiaus klasėje. Gal visoms mokykloms ir mokytojams suteikime šansą dirbti su 4 vaikais klasėje? Rezultatai tikrai pagerėtų, negu 30 suvarius į vieną klasę kaip "Sauletekio" mokykloje. Kuo šie Naujosios Akmenės vaikai prastesni už kruopiškius? Kad personalinio seimo nario neturi?
Jooo...    Pen, 2020-05-22 / 10:51

In reply to by Įdomi ta "geriausia"

Tikrai taip, mieli žmonės jeigu vaikų tėveliai nėra baigę aukštųjų mokyklų, ar galima norėti, kad vaikai turėtų 10-us. Kaimo mokyklų tokia realybė, jos dirba su tokiais vaikais kokius turi. Ir manau džiaugiasi, jeigu vaikas kuris nemokėjo dar skaityti antroje klasėje, trečioje jau išmoko. Atvažiuokit brangieji į kaimą ir pamatykit.
Nuomonė    Ant, 2020-05-19 / 19:46
Pernai pasitaikė stipresnė laida, ir tiek. Šiemet, kitąmet gali taip ir nepasisekti. Visi žino, kad yra ir stiprių laidų, ir vidutiniškų, ir silpnų. Mažos mokyklos ta prasme - jokia išimtis.
Raudona    Ant, 2020-05-19 / 23:51
O jum skauda kad tokia mokykla yra? Paprate kad viskas geriausia N Akmenej ir kelio galas ten.
Kruopiške    Tre, 2020-05-20 / 01:02
Kruopiu mokykla lb reikalinga ! Mokytojai nuostabus,parengimas taip pat ! Pirma dukra istojo i KTU antra istojo Klaipedos Valstybine kolegija trecioji dar mokinuke vidurkis 9,6. Kai vaikas nori jis siekia ziniu ir lb gera kai klasese nedaug vaiku,visi puikiai ismokinami.Kada valdzios vyrai igaus proto ir nedraskys mokyklos ir bendruomenes ?
>Raudona    Tre, 2020-05-20 / 06:00
Taip, skauda. Pavyzdžiui, rajono centre yra 4 ketvirtokų klasės. Penktoje vieną išdrasko ir palieka tik tris.Gaunasi trys klasės po 30. O apie išardytos klasės vaikų savijautą, pripratimą prie naujos klasės ir naujų sąlygų, visokias adaptacijas niekas net nekalba. Išvada tokia - kai kur vaikus suvaro kaip į fermas, o kruopiškiai tuo tarpu mokosi kaip ponai, po keturis klasėje. Ir dar drįsta kaišioti gerus rezultatus. Kiek dėmesio gauna vaikas, kuris mokosi miesto klasėje? 1 minutę per pamoką?
Vardas    Tre, 2020-05-20 / 10:46

In reply to by >Raudona

Tai vien del tavo pavydo reiktu ir tuos kelis vaikus suvaryti y bendra ferma kad ir tie tegautu viena minute? Vaikai kalti kad pas juos kaime yra mokykla,kuria patogu lankyti niekur nereikia vazinetis?
Vėjai    Šeš, 2020-05-23 / 07:32

In reply to by Palaikau

Šneka dėl šnekos. Iš Naujos Akmenės veskite vaikus į Kruopius? Kai tėvai dirba ir gyvena Naujojoje? Kas vedžios? O jei rimtai, tai suprantamas Kruopių gyventojų noras turėti savo vaikams mokyklą šalia, tik jos buvimas turi būti finansiškai pagrįstas. Ir nepažeisti kitų rajono gyventojų, turinčių vaikų, teisių. Tegul savivaldybė skiria lygiai tiek pat lėšų kiekvienam rajono moksleiviui, kiek kainuoja Kruopiai, ir problema išsispręs. Visi bus patenkinti. Tada ir kitos mokyklos galės sumažinti mokinių skaičių klasėse, kad vaikai turėtų kuo geresnes sąlygas lavintis. Kruopių pavyzdys tik parodo, koks svarbus net ir šis vienas faktorius. Nes mokytojai ten daugiausia užvažiuojantys... Iš kitų rajono mokyklų.
N    Tre, 2020-05-20 / 06:35
Ar galima remti tokius dalykus? Teisingai savivaldybė daro. Lygių teisių valstybėje principas. O jei ką, tai galite savo vaikus asmeniškai mokyti. Turite teisę jau dabar. Rezultatus pasiektų visi tokiomis sąlygomis.
Sveikinam    Tre, 2020-05-20 / 06:48
Kai dešimtokų darbus vertina pati mokykla, tai ir rezultatai geri. Poėmius darbų tegul padaro švietimo skyrius. Bet ir ten, kas iš to. Nėra suprantančio ir galinčio vertinti nei matematiko, nei lituanisto. Komanda pinigams skaičiuoti. Faktas.
Geriausia mokykla    Tre, 2020-05-20 / 08:07
Kiek lėšų mokesčių mokėtojų pinigų skiriama vienam vaikui Kruopių mokykloje? Mokslas kainuoja daugiau nei privačioje prestižinėje tai keista, kad tie rezultatai dar tokie tik... Kiek Seimo narys į mokyklą pritraukė papildomų lėšų, kiek skyrė asmeninių?
Jeigu    Tre, 2020-05-20 / 10:27
klasėje būtų vienas dešimtokas gabus, tai gal ir licėjus aplenktų. Juokinga.
Daina    Tre, 2020-05-20 / 10:28
Tikrai rezultatai iškreipti, nes niekas netikrina, o mokytojai aišku myli mokinius, nes nuo jų priklauso kiek gaus algos.
Kristina    Tre, 2020-05-20 / 16:12
Jei Kruopiu mokyklos neliktu, Sauletekio mokyklos klasese vaiku vistiek nesumazetu ir esamos problemos del to nedingtu....nereikia pamirsti dziaugtis del kito geroves, tada ir paciam gera. Labai liudina, kad meras visiskai neivertino mokyklos pasiekimu, bet butent taip ir parodo, kad mokykla jam visiskai nesvarbi ir jau viskas nuspresta....Sveikinu Kruopiu mokyklos bendruomene su pasiekimais!
Taip    Tre, 2020-05-20 / 17:04
Taip meras vėl išsisukinėja. tiesiog tyčiojasi iš Kruopių gyventojų.Jis kaip girtas jūrininkas švaisto savivaldybės lėšas,o mokyklai skirti 20 tūkst.e negali.Tai pasityčiojimas iš kaimo žmonių.
Justas    Tre, 2020-05-20 / 17:39
Meras kaip visada nieko nežino.Jis viska daro pavaldinių rankomis.Švaisto mokesčių mokėtojų pinigus ir juokiasi. Kad ir projektas 1 euras,tokia nesamonę gali sugalvoti tik ateivis iš kitos planetos.
Švaisto pinigus?    Tre, 2020-05-20 / 20:13
Taip, švaisto, išlaikydamas tokias mokyklas, kur mokytojų su aptarnaujančiu personalu daugiau, negu mokinių. Tada kitoms švietimo reikmėms nepakanka. Tada reikia jungti Ramučius su Saulėtekiu. Juk reikia sutaupyti lėšų Kruopiams? Švietimo pinigų katilas vienas.
Ausra    Ket, 2020-05-21 / 07:56
Pinigu katilas vienas....nereikia taip trumparegiskai. Reikia apsizvalgyti i koki zibanti fasada kisami visi kiti katilai pilni pinigu. Kai reikia pinigus taskyti blizguciams tai niekas net nesumirkteli. Dabar ir turim auksinius takelius su stulbinancio fasado Kulturos rumais, kuriuose dabar yra tik tie, kurie kultura vaidina. Verkti norisi kaip gaila. Kas dar laukia su tokiais taupymais vertybiu saskaita? Merui visiskai nesvarbu kokia ilgalaike zala padaro jo priimami sprendimai rajono zmogui. Niekas kas susijes su zmogumi ir jo vertybemis nera svarbu. Populiarumas, matomumas...blizgantis fasadas-stai kas jam svarbu.
virgis    Ket, 2020-05-21 / 09:23

In reply to by Ausra

Aušra visiškai esi teisi.Drg. mitrofanov vėl pūdrina smegenis žmonėms.Ko iš jo norėti, jeigu su žmonėmis bendrauja atsukęs sėdmenis. Taip jis vykdo nusikalstama veikla .
Skaičiai palyginimui    Ket, 2020-05-21 / 11:26

In reply to by Ausra

Kadangi Akmenės meras mato vizijas privilioti moksleivius iš Joniškio rajono, įvertinkime Joniškio ir Akmenės savivaldas: Joniškio rajone veikia 6 pagrindinio ugdymo įstaigos Akmenės rajone 2 Kruopių ir Saulėtekio. Mero vizija -turėtų būti viena. Ir tuo pat palyginkime , kiek kainuoja meras ir taryba lyginamose savivaldybėse pagal patvirtintus šių metų biudžetus Joniškio -149 tūkst. Eur , Akmenės 336 tūkst. plius mero fondas 16 tūkst. Viso labo 352 tūkst. Skirtumas 203 tūkst. Eur. Kaip meras sako išvadų nereikia daryti iš vienų metų, tašiau pažvelgus į 2019 metų biudžetus skirtumas panašus. Tikėtina , kad Mitrofanovo meravimo dešimtmetis akmeniškiams kainavo iki 2 milijonų daugiau nei joniškiečiams, tad ir švietimo įstaigų skaičius atitinkamai sumažėjo

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.