Naujausios
Nušalo pėdas ir rankas
Pėdų nušalimus ligoninėje besigydanti šiaulietė 65-erių Marytė papasakojo savo istoriją. Ji devyniolika metų gyveno pas sugyventinį, tačiau vieną dieną jis moterį išvarė. Glaudėsi nakvynės namuose. Prieš savaitę išgėrusi alkoholio nusprendė ir vėl jį aplankyti, tačiau šis su savo broliu moterį ir vėl išmetė lauk. Marytė nusprendė negrįžti į nakvynės namus, o išmiegoti tiesiog lauke po krūmais. Ji sako, jog tokiam atvejui buvo pasiruošusi. Turėjo polietileno plėvelę, patalynę. Tačiau lake ėmė lynoti ir kartu šalti. Šaltis nepagailėjo kojų.
Moteris tikino, iš pradžių jokio skausmo nejautusi, kojos buvo kiek aptirpusios. Kai grįžo į nakvynės namus, jos „kambariokė“ primygtinai siūlė kreiptis į medikus, nes pati turėjo panašios patirties – jai amputuoti kojų piršai. Jai antrino ir nakvynės namų darbuotoja, tačiau Marytė neskubėjo, susiruošė keliauti į miestą. Tik nuėjo netoli, nes nualpo tiesiog gatvėje. Praeiviai išvietė greitąją ir taip ji atsidūrė ligoninėje.
Viena moters koja nušalusi nedaug, vos pora dėmių, tačiau kairioji šalčio pakąsta kaip reikiant. Gydytojai stebi ir dar spręs, ar bus reikalinga pėdos dalies amputacija.
Marytė sako žinanti ir daugiau žmonių, nakvojančių žiemą lauke. Sako, svarbu turėti gerą plėvelę ir gerai apsikloti bei apsirengti. Jai nepasisekė, nes vieną koją buvo, matyt, prastai užsiklojusi. O ir apsiavusi buvo kedais.
Trečią savaitę ligoninėje leidžia Akmenės rajono gyventojas Vilmantas. Jis pasakojo dar prieš Kalėdas pasivaišinęs su draugais ir keliavęs namo. Nuslydus į griovį, dešinė koja sušlapo. Kol išsikrapštė iš griovio ir parkeliavo namo, nušalo koją, nors iš pradžių nieko nejautė.
„Nieko čia baisaus, vien pirštą nupjovė ir viskas“, – optimistiškai nusiteikęs vyriškis.
Daugiau galūnes nušalusių žmonių sutiko tik ligoninėje, tarp jo draugų tokių atvejų nebuvo.
Visai panaši situacija prieš savaitę nutiko ir Pakruojo rajono gyventojui. Tik kol išsikasė iš griovio, nušalo plaštakas. Rytą pamatė, kad jos ištinusios. Ligoninėje gulinčio vyro rankų pirštų galiukai – pajuodę. Kai lankėmės ligoninėje, jo prognozės dar buvo neaiškios.
Nušalimo gilumas paaiškėja tik po savaitės
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo pareigas laikinai einantis gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Mickevičius spaudos konferencijoje pranešė, kad spustelėjus šaltukui į ligoninę paguldyti pirmieji pacientai nušalusiomis galūnėmis.
Per visą praėjusią žiemą ligoninėje buvo keli atvejai, kai pacientai gydyti dėl nušalimo. Šią žiemą dėl nušalusių galūnių jau gydomi penki pacientai. Gydytojas spėja, kad tikriausiai jų bus dar daugiau, nes oras dar nešyla. Pacientai į skyrių atvyko vienas po kito, tad dar ne visų skyriaus pacientų nušalimo lygis buvo nustatytas, nes tam reikia laiko. Dviem pacientams diagnozuotas gilus nušalimas, jie neišvengs pėdų dalinės amputacijos. Kitiems reikia laiko, nes nušalimo gylis dažniausiai paaiškėja po savaitės.
„Svarbu žinoti, kad šalčio sužalojimo gylis išryškėja po savaitės ar net vėliau, o jei asmuo nelabai rūpinasi savimi, kreipiasi į medikus tik po dviejų – trijų savaičių, jau lašinėmis ar gydomaisiais tepalais nepavyksta įveikti nušalimo pasekmių ir reikia amputuoti pirštą ar pėdos dalį“, – įspėja traumatologas-ortopedas.
Būdamas šaltyje žmogus, pajutęs pirmuosius nušalimo požymius, gali juos ignoruoti. Pasak gydytojo, pirmiausia šaltis pajaučiamas pėdose ar delnuose, gali būti jaučiamas skausmas, tirpimas, gali pasireikšti net ir judesių sutrikimas, į tai reikia atkreipti dėmesį, ilgiau būnant šaltame ore.
Gydytojas G. Mickevičius pastebi, kad dažniausiai nušąla žmonės, gyvenantys netinkamą gyvenimo būdą. Šiuo metu trys dėl nušalimo gydomi skyriaus pacientai yra socialinės rizikos grupės žmonės, neturintys gyvenamosios vietos. Dvi moterys – vyresnio amžiaus.
Paklaustas, kas pasibaigus gydymui laukia žmonių, neturinčių namų, G. Mickevičius paaiškina, kad likimo valiai jie nebus palikti: nė vienas iš ligoninės neišmetamas į gatvę. Ligoninėje dirba socialiniai darbuotojai, veikia socialinės ir globos bei slaugos įstaigos, tad žmonės ir patenka į globos ar slaugos namus, kur būna, kol galės savarankiškai gyventi.
Anot gydytojo, taip pat dažnai nušąla vyresni žmonės, kurių kraujotaka yra blogesnė. Didelę riziką šaltyje nušalti galūnes sukelia nesaikingas alkoholio vartojimas, nes apsvaigęs žmogus nejaučia skausmo. Kartais būna, kad ir užmiega sniege.
„Yra buvęs pacientas, kuris gyvena normalų gyvenimą, tačiau, pavartojęs alkoholio, užmigo pusnyje ir teko operuoti rankas“, – įspėja gyventojus gydytojas.
Jis patarė šaltyje einant į lauką vengti alkoholio, rūpintis vieniems kitais, palydėti draugus iš vakarėlio, nes apsvaigęs žmogus nejaučia skausmo ir gali stipriai nušalti.
Šaltis gali būti pavojingas dirbantiems lauke, žvejams
Šaltis gali būti pavojingas ir ledo žūklės mėgėjams, ir medkirčiams. Gydytojas prisiminė, kaip prieš kelerius metus kolega gydytojas grįžo iš žūklės Švedijoje nušalusiomis rankomis.
Anot mediko, svarbiausia yra tinkama apranga, o dirbant lauke – tinkamas režimas. Patariama ilgai nebūti šaltyje, daryti pertraukėles, kurių metu pabūti šiltesnėse patalpoje ir sušilti. Labai svarbu tinkama, kokybiška avalynė.
Nušalimams pakanka ir nedidelės minusinės temperatūros.
„Esant penkiolikai laipsnių šalčio, gali pakakti ir 15–20 minučių pabūti lauke, esant minus vienam laipsniui, visą naktį pragulėjęs lauke žmogus nušals“, – sakė gydytojas G. Mickevičius.
Labai retais atvejais būna, kad nušąla ir veidą. Bet šis nušalimas paprastai būna paviršinis, negilus ir pakanka simptominio gydymo. Skyriuje nėra buvę paciento, kuriam veidas būtų nušalęs tiek, kad susidarytų negyvi audiniai.
