Naujausios
Sprendžiamas sporto gimnazijos likimas
Šiaulių miesto Vijolių vidurinės mokyklos galimybės įgyti sporto gimnazijos statusą aptartos Švietimo ir mokslo ministerijoje. Suinteresuotos pusės sutarė, kad unikali gimnazija atsirastų 2014 metais.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Ne vien miesto reikalas
Miesto meras Justinas Sartauskas į Vilnių vyko su komanda – Švietimo ir Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjais, mokyklos vadovais.
Pasitarime dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, Seimo nariai šiauliečiai Valerijus Simulik ir Edvardas Žakaris, ministerijos specialistai, Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai, dviejų universitetų mokslininkai – sporto edukologai.
„Aštuntus metus darome žygius dėl sporto gimnazijos, bet su ta idėja buvome likę vieni, – sakė meras J. Sartauskas „Šiaulių kraštui“. – Todėl pasakėme: arba darome, arba skiriamės. Iki šiol vis buvo teigiama, jog reikia dokumentų. Mes pabrėžiame, jog reikia strategijos. Reikia apsispręsti, ar tokia mokykla reikalinga Lietuvai, ar turime noro dokumentus rengti ir dirbti, kad ji atsirastų.“
Šį kartą visos suinteresuotos pusės sutarė atlikti namų darbus. Balandžio pradžioje vėl bus surengtas dalykinis pasitarimas – Šiauliuose, Vijolių vidurinėje mokykloje.
Diskutuota, jog Vijolių vidurinė galėtų būti net ne regiono, o nacionalinio lygmens sporto gimnazija, kuri ugdytų didelio meistriškumo sportininkus iš visos Lietuvos. Ji galėtų atsirasti 2014 metais.
Nepigi mokykla
„Visi supranta, jog tokia mokykla yra nepigi mokykla“, – sakė J. Sartauskas. – Miesto Savivaldybė viena tokios mokyklos išlaikyti negali.“
Šiuo metu Vijolių vidurinėje mokykloje 9–12 klasėse ugdoma apie 80 didelio meistriškumo jaunų sportininkų. Iš jų apie 60 yra iš kitų šalies savivaldybių. Bet tik miestas dengia sportinio ugdymo, jaunųjų sportininkų išlaikymo, apgyvendinimo, kitas aplinkos išlaidas. Per metus iš miesto biudžeto tam skiriama 900 tūkstančių litų.
„Tos lėšos – minimalios, – teigė meras. – Treneriai negyvena pertekliuje, kai reikia važiuoti į varžybas kitose šalyse ieško rėmėjų.“
Sporto gimnazija būtų bendrojo ugdymo ir neformalaus ugdymo derinys. Pagal Švietimo įstatymą gali būti tokios mokyklos, kaip yra menų mokyklos. Bet nėra mokinio krepšelio skaičiavimo metodikos, kuri būtų pritaikyta sporto gimnazijoms. Parengti tokią metodiką – pačios ministerijos namų darbas.
Tikslo siekti mokosi iš savo mokinių
„Niekada nebuvome praradę vilties“, – tikino „Šiaulių kraštą“ Vijolių vidurinės mokyklos direktorė Irma Abromaitienė.
Savivaldybėje jau svarstyta mokyklą išskaidyti, jeigu nepavyks įsteigti regioninės sporto gimnazijos. Lėšų reikia ne tik ugdymo procesui, bet ir mokyklos pastatams atnaujinti.
Direktorė pabrėžia, jog tikslo siekti mokosi iš savo mokinių: „Kai matai, kaip jie treniruojasi, kokia stipri jų motyvacija, užsispyrimas, negali pats būti kitoks. Dėl tokių vaikų privalo atsirasti sporto gimnazija.“
Pasitarime nuskambėjo ir mintis, jog reikia kurti sporto gimnazijas tam, kad nereikėtų kurti vaikų socializacijos centrų.
Mokyklos užduotis – iki birželio 1 dienos parengti sportinio ugdymo programas. Talkinti yra pažadėję Sporto akademijos, Lietuvos edukologijos, Šiaulių universiteto mokslininkai.
Parengus programas, paaiškėtų, koks turėtų būti mokinio krepšelis ir valstybės dotacija, skiriama aplinkos lėšoms.
„Analogų neturime, – sakė direktorė. – Jokio pamato nėra, nes nėra Lietuvoje sporto gimnazijų. Viską turime sukurti nuo pirmo akmens. Bet mūsų tikslas, kad baigęs gimnaziją sportininkas būtų pasukęs profesionalo link. Galbūt net gautų trenerio-asistento pažymėjimą, kaip yra Estijoje.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERSPEKTYVA: Pradėta svarstyti, jog Vijolių vidurinė mokykla galėtų tapti net ne regiono, o nacionalinio lygmens sporto gimnazija.
TIKSLAS: Irma Abromaitienė, Vijolių vidurinės mokyklos direktorė, sako, jog tikslo siekti mokosi iš savo mokinių – jaunųjų sportininkų.
