
Naujausios
Sovietmečio teršalus vėl teks valyti
Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) projektuojamos pirmosios dvi gamyklos, o rūpesčiai dėl teritorijos nesibaigia. Dalis žemės nuo sovietmečio užteršta naftos produktais. Devyni hektarai jau valomi ir dar 33 hektarų plote yra taršos židinių.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas
Taršos koncentracija didžiulė
Šiaulių miesto tarybai teikiamas svarstyti Administracijos prašymas pritarti projektui, pagal kurį būtų valoma teritorija abipus Aviacijos gatvės. Dabar ši teritorija priklauso ir Šiaulių LEZ, ir kariškiams. Prie jos išvalymo teks pridėti ir miesto pinigų.
LEZ bendrovės steigėja yra Ūkio ministerija. Miesto Savivaldybė tik bendrovės valdyboje turi vieną savo atstovą – merą.
Tarša – sovietinės karinės-ūkinės veiklos palikimas. Šiauliečiai dar atsimena, kaip šalia aerodromo kibirais buvo semiamas aviacinis žibalas iš daugybės iškastų šulinėlių. Įrengiant LEZ jie tvarkyti, užkasti, bet pavojų kelia po žeme esantys naftos produktai.
Naftos produktais užterštas gruntinis vanduo yra potencialus gilesnių požeminių vandenų bei aplinkinių ežerų taršos šaltinis. Kuro likučiais smarkiai užterštas ir dirvožemis.
Savivaldybės užsakymu UAB „Grotai” šių metų pradžioje LEZ teritorijoje atliko preliminarius geologinius tyrimus ir nustatė, jog gruntinis vanduo yra užterštas laisvaisiais naftos produktais, kurių koncentracija atskiruose gręžiniuose kartais viršija leistinas normas.
Bendras naftos produktų kiekis viename viršutinio grunto (iki 1 m) mėginyje 5,65 karto viršija ribinę vertę bei keturiolikoje gilesniųjų sluoksnių (giliau nei 1 m) grunto mėginių (10 proc. mėginių) viršija ribinę vertę iki 5,13 karto pagal LAND 9-2009, vyrauja dyzelino frakcijos angliavandeniliai.
Gruntiniame vandenyje nustatyta tarša poliaromatiniais angliavandeniliais benzene, etilbenzenu, ksilenu bei toluenu.
Savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog Tarybos pritarimo reikia, kad galima būtų teikti paraišką ir projektinius pasiūlymus europinei paramai gauti.
Preliminariais duomenimis, projekto įgyvendinimas kainuos 3 milijonus eurų. Savivaldybei reikėtų prisidėti 2,5 procento, arba 75 tūkstančiais eurų.
„Tokie projektai 95 procentais finansuojami europinės paramos pinigais, – sakė vedėja. – Likusius 5 procentus perpus pasidalytų Savivaldybė ir Krašto apsaugos ministerija, kuri sutiko prie projekto prisidėti.“
Pernai europinė parama buvo gauta 9 hektarų plotui išvalyti, darbai yra pradėti. Šiame plote reikėjo griauti ir buvusios naftos bazės pastatų liekanas. Darbai truks iš viso trejus metus, kainuos 1 milijoną eurų. Iš jų 50 tūkstančių eurų turės atseikėti Savivaldybė.
Preliminariais duomenimis, dar apie 33 hektarų plote yra taršos židinių.
„Padarius detaliuosius planus, paaiškės realus plotas, kurį reikia valyti, gali būti, jog bus perpus mažesnis – iki 15 hektarų“, – teigė I. Džiaugienė.
Laukia pirmųjų statybų
Šiaulių LEZ bendrovės vadovas Artūras Klangauskas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog problemos dėl teritorijos taršos neprideda pliusų. Trejus metus įmonė veikia, užima 133 hektarų teritoriją, o pirmieji investuotojai atėjo tik šiemet.
LEZ stigo elektros pajėgumų: statyta transformatorinė, dabar baigiami kloti elektros kabeliai. Plius dujos dar turi būti atvestos, nutiestas jungiamasis kelias su Šiaulių-Panevėžio magistrale. Visiems šiems projektams lėšos yra skirtos.
„Pusantrų metų reikėjo investuotojus tikinti, jog visos problemos sprendžiamos ir pavyko įrodyti, kad reikiama infrastruktūra ir ištekliai bus, kad nesirinktų kitų alternatyvų. Realiai mes tik nuo šių metų ir galime pradėti veikti, o iki pilno grožio tik trūksta gamyklų statinių, kurie parodys sėkmės istoriją,“ – pabrėžė A. Klangauskas.
Šiemet statybos darbus pradės dvi Šiaulių bendrovės. Beveik 1,6 ha sklype gamyklą projektuoja UAB „Medicinos linija“, o beveik 1,7 ha sklype – UAB „Reklamos diktatorius“.
„Vasaros pabaigoje turėtų gauti statybos leidimus, o veiklą pradėtų kitais metais pirmą– antrą ketvirtį“, – sakė A.Klangauskas
„Medicinos linija“, gaminanti odontologijai skirtas kompozicines medžiagas ir priemones, investuos apie 2 milijonus eurų. Plečia gamybą, perkels ją iš miesto teritorijos, įkurs papildomų darbo vietų.
„Reklamos diktatorius“ statys gamyklą su automatizuotomis linijomis, investuos apie 3 milijonus eurų.
Šiuo metu derybos dėl investicijų į Šiaulių LEZ vyksta ir su dviem užsienio kompanijomis.
„Birželį vieną sutartį jau pasirašysime“, – patikino LEZ vadovas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių LEZ trejus metus stovi tuščias – elektros pajėgumai tik dabar baigiami įvesti, dujas dar reikia atvesti, plius taršos problemos išlindo.