Sodininkų bendruomenė pluša ir švenčia kartu

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Ir kas pasakytų, kad puikiai tvarkomoje bendrijoje gyventi negera?
Šiaulių rajono sodų bendrija „Žalieji Gervėnai“ šią vasarą švenčia savo gyvavimo 40-metį. Ilgametis vadovas Antanas Kazlauskas negaili geriausių žodžių bendrijos nariams: tai jų susitelkimo dėka pavyko nuveikti daug mažų ir didelių darbų. O jie išties akivaizdūs: asfaltuotos bendrijos gatvelės, kiekvienoje įrengtas apšvietimas, pastatyti eismo saugumo veidrodžiai, puikiai veikia prieš daugiau nei dešimtmetį žmonių pastangomis ir pinigais rekonstruotas vandens bokštas.
Gyvenk ir džiaukis – pasididžiavimo „Žaliaisiais Gervėnais“ neslepia čia gyvenantys arba tik žalias vasaras praleidžiantys sodininkai.

Tvarkingi ir patrauklūs

Prieš keturis dešimtmečius, 1982-aisiais, sklypo savininko Vytauto Česonio įkurtoje bendrijoje „Žalieji Gervėnai“ dabar tikras statybų bumas – senus, dar sovietiniais laikais statytus sodo namelius, masiškai keičia modernūs gyvenamieji namai. O kai kurie senieji namukai rekonstruojami, žymiai išplečiant jų plotą.

Tas pats ir su aplinka – kadais buvusias daržovių lysves daug kur pakeitusi it kilimas žalia veja, dekoratyvūs spygliuočiai, margaspalviai žiedynai.

„Daržai dabar nebe tokie populiarūs. Nors jų yra“, – sako 22 metus „Žaliųjų Gervėnų“ sodams vadovaujantis A. Kazlauskas.

Kalba apie pastaraisiais metais smarkiai išaugusią sklypų paklausą – nelikus šeimininkų arba esamiems sugalvojus sodą parduoti, bematant atsiranda pirkėjas, kuris sumoka, ne paslaptis, labai išaugusią kainą.

Pašnekovas giria bendrijos žmones: kiekvienas sklypas pavyzdingai tvarkomas, kiekvienas kaimynas draugiškas kitam, kiekvienas bendrijos narys nusiteikęs padėti. Todėl ir netvarkomų sklypų „Žaliuosiuose Gervėnuose“ nėra, išskyrus vieną, kurio paveldėtojas esantis kažkur toli. Bendrijos vadovas daro žygius, kad tas žmogus būtų surastas, ir kad tas vienintelis tvarkos pritrūkęs sklypas sužaliuotų bei pradžiugintų akį tvarka.

Čia pat sutiktas sodininkas Jonas Vaišvila sako „Žaliuosiuose Gervėnuose“ praleidžiantis visas vasaras. Anksčiau plušėdavę abudu žmona. Prieš pusantrų metų moteriai mirus, vyras sodo neapleido – prisodino gausybę gėlių, apsodino šiltnamį, atliko visus kitus būtiniausius tvarkos ir gražinimo darbus.

Sodo pirmininkas Antanas pono Jono tvarkomą sodą vadina pavyzdiniu. Jis 2020 metais pelnė gražiausiai tvarkomo sodo titulą.

Tuo tarpu pats J. Vaišvila teigia, kad tvarkosi ne tiek dėl kitų, kiek dėl savęs, savo malonumui.

„Sode užsimiršti. Problemos nutolsta, kai ankstyvą rytą išgirsti paukščių čiulpėjimą“, – sako 27 metus sodą šioje vietoje turintis ir žiemas Šiauliuose leidžiantis Jonas.

Kita savininkė Rasa Vadapolienė sako, kad, turint nuosavą sodą, svarbiausia mylėti augalus – jei mylėsi, nepajusi, kaip darbai bus nuveikti.

Prieš 25 metus sklypą bendrijoje su sutuoktiniu įsigijusi ponia Rasa tvirtina „Žaliuosiuose Gervėnuose“ jaučianti ypatingą aurą. Todėl, kai tik randa laiko, iš Šiaulių, kur turi nuosavą verslą, atvykta pailsėti, padirbėti, praleisti laiką gamtoje ir tyloje.

„Dabar čia būnam nuo pavasario. Bet atėjus pensijai, kas čia žino, kaip bus“, – teigia moteris, prieš porą metų su vyru rekonstravusi namą, kuriame dabar jau galima gyventi visus metus ir kurį puošia saulės elektrinė.

Ar geri kaimynai? Apie jų gerumą R. Vadapolienė sako pavyzdžiu: jei nereikia ieškoti, kas per karščius gėles palaistytų – atsakymas vienareikšmis.

Iš 116 bendrijos sodų, kiaurus metus gyvenama 16-oje. „Žaliųjų Gervėnų“ vadovas Antanas neabejoja, kad vykstančios aktyvios gyvenamųjų namų statybos suvilios šeimas čia suleisti šaknis.

Kad atvažiavimas į maždaug 16 kilometrų nuo Šiaulių nutolusias Gervėnų kaimo penkias sodo bendrijas būtų patogus, A. Kazlauskas dėjo pastangas kelio pagerinimui. Surinko 120 parašų ir nunešė į Šiaulių rajono savivaldybę. Kontaktą, juokiasi aktyvus vyras, surasti pavyko – kelias išlietas nauja asfalto danga.

Darbai kalba už save

Kad iš gervėniškių yra ko pasimokyti, kalba patys darbai. Pirmininkas A. Kazlauskas didžiuojasi, kad visos septynios „Žaliųjų Gervėnų“ bendrijos gatvelės tamsiuoju laiku yra apšviestos – saugu ir grįžtančiam į namus, ir nelaukiančiam nekviesto svečio. Šį sumanymą prieš porą metų pavyko įgyvendinti žmonių darbo ir pinigų dėka.

Be to, visos bendrijos gatvelės, sulig vienos, asfaltuotos – tai vėl iniciatyvių narių nuopelnas.

Sugalvojo, pasitarė visi ir pasistatė eismo saugumą užtikrinančius veidrodžius.

Ką jau kalbėti apie veikiantį įvažiavimo į bendriją užtvarą, kurį pasikelti nuotoliniu būdu dabar gali tik sodininkai, bet ne kiekvienas, panoręs per bendriją pasiekti už maždaug pusantro šimto metrų tyvuliuojantį Bubių tvenkinį iš kitos jo pusės.

Smagu ir dėl rekonstruoto vandens bokšto, kuris pakeitė surūdijusį metalinį. Gelžbetonio rentiniais, iš ko pastatytas bokštas, ir darbui reikalinga technika pasirūpino sodininkai S. Baguckas ir dabar jau Amžinojo poilsio iškeliavęs bendrijos įkūrėjas V. Česonis. O triūsė prie statomo bokšto beveik visi sodininkai: kas liejo pamatus, kas tvarkė aplinką, kas kitką veikė. Iškilęs naujas 14 metrų aukščio vandens bokštas laistymui skirtą vandenį sodininkams atnaujintais plastikiniais vamzdžiais tieks neabejotinai dar ne vieną dešimtmetį.

Nevalia pamiršti ir to, kad ne vieno pagyrimo už nuveiktus darbus sulaukusi bendrija yra apsitvėrusi tvora, kurios ilgis apie tris kilometrus. Bet tvora, sako pirmininkas Antanas, ne tam, kad tvarkytis tik „šiapus“, ji dėl to, kad žmonės jaustųsi, nepaisant metų ar paros laiko, visada saugiai.

Maža to, ši tvora, teigia vadovas, nereiškia, kad darbštūs nariai nesitvarko „kitapus“ – miškelio pusėje. Kad akiai būtų maloniau, vietiniai teritoriją ir iš kitos pusės prižiūri, savo lėšomis ten pasodino net 100 pušaičių – lai ošia ir kvepia.

„Kiekvienas narys per metus bendrijoje, bendriems interesams, turi išdirbti tris valandas“, – sako vadovas ir pasidžiaugia, kad žmonės mielai tai atlieka.

Ateities planas

Darbų, kurie liudija apie bendrijos žmonių darbštumą ir norą gyventi gražiai bei tvarkingai, nuveikta daug. Bet A. Kazlauskas, kadaise Šiaulių lengvosios atletikos maniežo direktorius, Ekskursijų biuro direktoriaus pavaduotojas, o paskui ir Šiaulių „Salduvės“ viešbučio vadovas, jau dėlioja ateities planus.

Įsitikinęs, kad „Žaliųjų Gervėnų“ sodų bendrijoje, kaip pats pasakė, esantį „šašą“ – gilią medžiais užaugusią daubą ties akmeniu, netoli įvažiavimo į sodus – pavyks įveikti. Pasitarė su bendraminčiais nariais ir nusprendė išsiskeryčiojusius medžius išpjauti, aplinkui padaryti trijų metrų pločio takus, čia pat poilsio zoną. Viskas būsią apšviesta, pasodinta medelių – pirmininkui pasakojant, kaip nutiks, net akys žiba.

Moka dirbti, moka ir švęsti

Jau įprasta, kad kas dveji metai „Žaliųjų Gervėnų“ gyventojai susirenka į sodų šventę: bendros vaišės, bendros kalbos, planai, idėjos, anot pirmininko Antano, neretai gimsta būtent šiuose susiėjimuose.

„Be to, tai suartina žmones, supažindina nesusipažinusius, padrąsina naujakurius“, – džiaugiasi jis.

Šiemet metai bendrijai jubiliejiniai – 40. Tą progą sugalvojo paminėti triukšmingiau, iki paryčių, su muzikantais, su gražiais sveikinimais, su svečiais. Gražų pasveikinimą sodininkams tarė ir į jubiliejinį renginį atvykęs rajono meras Antanas Bezaras.

„Žaliuosiuose Gervėnuose“ gyventi gera. Nes geri žmonės, natūrali gamta ir tyla, kurios šiais laikais smarkiai trūksta“, – sakė A. Kazlauskas.