Naujausios
Asmeninio asistento paslauga jaunam žmogui atveria galimybes
Šiaulietė Laima Rudokienė rūpinasi neįgaliu, raumenų distrofija sergančiu sūnumi Justu. Nors vaikinas juda su vežimėliu, jis pernai baigė baigė vidurinę mokyklą, šiuo metu mokosi profesijos. Mama sako, kad jaunam vaikinui aktyviai gyventi, jausti puikias emocijas, keliauti, o ne sėdėti tarp keturių sienų, galimybę suteikia dar gana nauja asmeninio asistento paslauga.
Justas su asmeniniu asistentu ne tik kartu keliauja į mokslus, bet ir vyksta pas gydytojus, prireikus konsultacijoms vyksta į Belgiją, atostogauja.
L. Rudokienė pasakojo, kad asmeninio asistento paslauga sūnus naudojasi jau 2,5 metų. Jis buvo vienas pirmųjų, gavęs tokią paslaugą. Tai leido medikei mamai dirbti visu etatu (8 valandas), ypač ji džiaugiasi, kad nereikia gyventi tik iš sūnaus neįgalumo ar globos pašalpos.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja R. Pilypienė informavo, kad akredituota asmeninio asistento paslauga 2021 metais naudojosi 17 neįgalių žmonių, o 2024 – jau 54.
Asmeninio asistento paslauga šviesiomis spalvomis nuspalvina ne tik neįgalaus žmogaus, bet ir jų šeimos narių kasdienybę – į darbus gali grįžti šeimos nariai, kurie iki šiol užsiimdavo neįgalaus namiškio priežiūra. Negalią turintys žmonės pagal galimybes gali integruotis į darbo rinką.
Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą žmogui, turinčiam negalią, tiek namuose, tiek ir viešojoje erdvėje: padėti nuvykti į reikiamą vietą, palydėti asmenį į sveikatos priežiūros, užimtumo ar kitas įstaigas, palydėti asmenį į darbo pokalbį, į darbą ar mokymosi vietą, laisvalaikio praleidimo vietą, padėti surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka, padėti klientui orientuotis aplinkoje, adekvačiai į ją reaguoti, palaikyti socialinius santykius, pagelbėti bendrauti, suvokti laiką, laikytis dienos režimo, laiku išgerti vaistus, tinkamai leisti laisvalaikį ir panašiai.
Atokvėpis ir paslaugos gyventojo namuose
Plečiasi ir kitų socialinių paslaugų apimtys. Vedėja pažymėjo, kad senstant visuomenei kyla naujų socialinių paslaugų poreikis, todėl ši sritis nuolat reikalauja didesnio finansavimo. 2024 metais socialinei sričiai Šiauliuose buvo skirta 18 milijonų eurų, o 2025 metais planuojama 10 procentų daugiau. Iš 100 tūkstančių miesto gyventojų 20 tūkstančių yra pensinio amžiaus arba turintys negalią.
Per pastaruosius ketverius metus Šiauliuose buvo investuojama ne tik į socialinės infrastruktūros plėtrą, bet ir didinamos lėšos socialinių paslaugų teikimui finansuoti, taip didinant socialinių paslaugų prieinamumą neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, darbingo amžiaus žmonėms, turintiems negalią, ar senyvo amžiaus gyventojams, kuriems reikalinga tiek valstybės, tiek Savivaldybės pagalba.
R. Pilypienė pranešė, kad per 4 metų laikotarpį integrali pagalba, dienos socialinė globa asmens namuose pasiekė 36,4 procento daugiau miesto gyventojų.
Vedėja džiaugėsi, kad vis populiarėja vadinamosios atokvėpio paslaugos. Šeimos, namuose globojančios ar slaugančios neįgalius, senus žmones arba vaikus, turinčius negalią, per metus gali gauti 720 valandų atokvėpiui. Tokia paslauga gali būti teikiama žmogaus namuose arba laikinai apgyvendinant įstaigose: suaugęs žmogus – Šiaulių globos namuose, o vaikas – kompleksinių paslaugų namuose „Alka“.
Tokių paslaugų gavėjų per 4 metus išaugo daugiau nei dvigubai. Taip šeimos skatinamos pailsėti ir toliau rūpintis artimaisiais.
Dabartinės socialinės politikos pagrindinis siekis – teikti kuo daugiau socialinių paslaugų žmogaus namuose, kad jam būtų sudaryta galimybė gyventi savo namuose, o ne socialinėje įstaigoje. Lygindama ketverių metų paslaugų gavėjų pokytį, Savivaldybės atstovė pasidžiaugė, kad daugiau nei dvigubai didesniam asmenų skaičiui teikiamos pagalbos į namus paslaugos. Tai reiškia, kad gyventojo namuose teikiamos paslaugos, padedančios jam, jo šeimai tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Pagalbos į namus paslauga konkrečiam asmeniui, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti skirtinga.
Ypač išplėtota socialinės pagalbos į namus paprasčiausia paslauga, teikiama senyvo amžiaus žmonėms jų namuose, kuriems reikia pagalbos – nupirkti maisto produktų, pagaminti maisto, susitvarkyti buityje ir panašiai. Pastaruoju metu jos poreikis išaugo 22 procentais.
Įgyvendindama projektą „Bendruomeninių paslaugų plėtra“, Savivaldybė išplėtė apsaugoto būsto paslaugą. Savivaldybės įsigytame būste gyvena iki 4 žmonių, turinčių psichikos ar intelekto negalią. Pas juos atkeliauja socialinis darbuotojas padėti išspręsti iškylančius iššūkius, tačiau su jais nuolat negyvena.
Nauja paslauga šeimoms, sulaukusioms naujagimio
„Kai gimsta kūdikis, šeimoje kyla papildomų rūpesčių. 2025 metais planuojame pradėti naują paslaugą – naujagimiai tėvai. Šeima, grįžusi iš gimdymo namų, susiduria su naujagimio auginimo sunkumais, o šie sunkumai tampa dar didesni, kai kūdikis turi negalią“, – sakė R. Pilypienė.
Anot vedėjos, Savivaldybė imasi iniciatyvos ir finansuos tokią pagalbą tėvams, auginantiems vaiką iki 2 metų, o jei mažylis turi negalią – iki 3 metų. Tėvams į pagalbą ateis specialistai.
Socialinėse dirbtuvėse – labai įvairi veikla
Šiauliuose plečiamos bendruomeninės apgyvendinimo ir užimtumo paslaugos žmonėms, turintiems proto ir psichikos negalią. Įsteigtos socialinės dirbtuvės, apsaugotas būstas, grupinio gyvenimo namai, slaugos padalinys. Paslaugos teikiamos darbingo amžiaus asmenims, turintiems psichikos ir intelekto negalią. Paslaugas sukūrė, projektą įgyvendino ir infrastruktūrą sukūrė kompleksinių paslaugų namai „Alka“.
Sėkmingai mieste veikia socialinės dirbtuvės proto ir psichikos negalią turintiems žmonėms. Jas turi globos namų padalinys „Goda“, Socialinių inovacijų centras.
Socialinės dirbtuvės vienos kitų nedubliuoja, lankytojai užsiima skirtinga veikla. R. Pilypienė pasakojo, kad „Godos“ lankytojai gamina produktus, juos realizuoja rinkoje. Taip jie skatinami užsidirbti, o po to mokosi deramai išleisti uždirbtus pinigus. „Goda“ kepa sausainius, daro keraminius dirbinius ir užsakymų turi jau iki Naujųjų metų. Socialinių inovacijų centro lankytojai lieja žvakes, gamina kilimėlius, perdirba audinius, daro servetėles ir krepšius. Dar panaši veikla vyksta Motinos Teresės šeimų namuose.
Mokosi dirbti ir išleisti nedidelį uždarbį
Nuo rugpjūčio 1 dienos „Alkoje“ veikiančios socialinės dirbtuvės ėmėsi veiklos, kurios neatlieka kitų socialinių dirbtuvių lankytojai.
Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Inga Punzienė pasakojo, kad šiuo metu socialines dirbtuves lanko 9 asmenys. Sutartis yra sudaryta su viena su valymo paslaugų įmone. Tikslas – kad protinės negalios žmonės įgytų darbinių įgūdžių, atlikdami aplinkos ir vidaus tvarkymo darbus.
„Mūsų lankytojai valo daugiabučių kiemus. Kol kas sulaukiame tik teigiamų atsiliepimų. Jie labai stropūs ir galėdami dirbti jaučiasi reikšmingi. Jų pageidavimu sudarytas darbo grafikas, jiems tai svarbu. Jei su pagalba jiems sekasi taip darbuotis, gal darbdaviai juos įdarbintų“, – pagrindinį tikslą pabrėžė pavaduotoja.
Socialinių paslaugų skyriaus vedėja R. Pilypienė akcentavo, jog valstybės ir Savivaldybės tikslas yra, kad neįgalūs žmonės neužsidarytų namuose, dieną keliautų į įvairias veiklas, o artimieji grįžtų į darbo rinką ar spręstų savo reikalus.
Darbuotojams kilo mintis, kad „Alkos“ socialinių dirbtuvių lankytojai galėtų prisidėti prie miesto gražinimo, paprašė veiklos ir Savivaldybės administracijos. Jie tvarko gyvenamųjų namų rajonus, o vėliau kelsis į miesto parkus.
„Būkime empatiški, tokie žmonės yra kitokie, bet labai stropūs“, – kvietė vedėja.
