Smurtas mokykloje: kas auka?

Smur­tas mo­kyk­lo­je: kas au­ka?

Va­kar ry­tą Lie­tu­vą ap­skrie­jo ži­nia iš vie­nos Kur­šė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los, nu­kon­ku­ra­vu­si al­ko­ho­lio ir orų nau­jie­nas – mo­ky­to­ją pa­stū­mė mo­ki­nė. So­cia­li­nia­me tink­le iš­pla­tin­ti pa­mo­kos vaiz­dai ta­po po­li­ci­jos dė­me­sio ob­jek­tu. Švie­ti­mo bend­ruo­me­nė pra­by­la apie bai­sių pro­ble­mų dras­ko­mą mo­kyk­lą, ku­rio­je nė­ra sau­gūs nei mo­ki­niai, nei mo­ky­to­jai. „Šį­kart pra­trū­ko pas mus. Ry­toj ga­li pra­trūk­ti ki­tur“, – sa­ko pe­da­go­gai.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Po­li­ci­ja su­rea­ga­vo pa­ti

Vė­lų ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą so­cia­li­nia­me tink­le pa­skli­do įra­šas, ku­ria­me nu­fil­muo­tas konf­lik­tas su­jung­to­je sep­tin­to­kų ir de­vin­to­kų mu­zi­kos pa­mo­ko­je: kaž­kas iš mo­ki­nių fil­muo­ja, kaip mo­ky­to­ja pa­kel­tu bal­su su­draus­mi­na pir­ma­me suo­le sė­din­čią paaug­lę, ku­ri pa­stu­mia suo­lą. Mo­ky­to­ja at­stu­mia suo­lą į vie­tą. Gir­di­si stum­do­mo suo­lo gar­sas. Mo­ki­niai į tai rea­guo­ja šūks­niais. Pe­da­go­gė čium­pa mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną, lyg ban­dy­tų kaž­kam skam­bin­ti.

Moks­lei­vė su­si­ke­lia ko­jas ant suo­lo prie­šais mo­ky­to­ją, ki­tas moks­lei­vis taip pat su­si­ke­lia ko­jas ant suo­lo, dar ki­tas me­ta kaž­ką į len­tą, ei­na link mo­ky­to­jos, mo­ky­to­ja ei­na link lan­go. Pa­šo­ku­si iš suo­lo mo­ki­nė pa­stu­mia mo­ky­to­ją. Kla­sė tai pa­ly­di šūks­niais.

Tris mė­ne­sius šiai mo­kyk­lai va­do­vau­jan­tis di­rek­to­rius, ki­ti mo­kyk­los va­do­vai, apie dvi­de­šimt me­tų pe­da­go­gi­nio sta­žo tu­rin­ti pe­da­go­gė va­kar aiš­ki­no­si pa­rei­gū­nams, ku­rie su­rea­ga­vo į vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­džiu­sią in­for­ma­ci­ją ir vaiz­do įra­šą. Pra­ne­ši­mas apie įvy­kį iš mo­kyk­los ne­bu­vo gau­tas.

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vės spau­dai Gai­lu­tės Smag­riū­nie­nės tei­gi­mu, pa­rei­gū­nai mo­kyk­lo­je kal­bė­jo­si su mo­ki­niais, pe­da­go­gais ir su kai ku­riais tė­vais. Po­li­ci­ja apie in­ci­den­tą in­for­ma­vo ra­jo­no Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba Vai­kų ge­ro­vės ko­mi­si­ją.

„Aiš­kė­ja, kad si­tua­ci­ja nė­ra tik to­kia, ko­kią mes ma­tė­me vie­šai iš­pla­tin­ta­me vaiz­de­ly­je. Si­tua­ci­ja yra dvip­ras­miš­ka, to­dėl, kad mo­ky­to­ja kal­ti­na vai­kus smur­tu ir pa­ty­čio­mis. O vai­kai kal­ti­na ją smur­tu ir pa­ty­čio­mis ir tei­gia, kad jos el­ge­sys iš­pro­vo­ka­vo jų to­kį el­ge­sį“, – sa­kė G. Smag­riū­nie­nė.

Jos tei­gi­mu, vie­šai yra iš­pla­tin­tas tik vie­nas vaiz­do įra­šas, ta­čiau pa­rei­gū­nai iš­siaiš­ki­no, kad ir dau­giau vai­kų fil­ma­vo in­ci­den­tą.

„Rei­kia per­žiū­rė­ti vi­sus įra­šus, kad su­si­dė­lio­tų aiš­kes­nis si­tua­ci­jos vaiz­das – kas po ko vy­ko. Su kiek­vie­nu kla­sė­je bu­vu­siu rei­kia pa­si­kal­bė­ti. Jei­gu, pa­vyz­džiui, at­si­ras tė­vų pa­reiš­ki­mai, kad bu­vo smur­tau­ta prieš vai­kus, si­tua­ci­ja ga­li įvai­riai su­si­klos­ty­ti. Tik ta­da bus ga­li­ma kal­bė­ti apie to­li­mes­nius pro­ce­si­nius veiks­mus“, – tei­gė po­li­ci­jos at­sto­vė.

G. Smag­riū­nie­nės tei­gi­mu, apie iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dar anks­ti kal­bė­ti.

„Ta­čiau mo­ki­nei iki­teis­mi­nis ty­ri­mas ne­ga­li­mas, to­dėl, kad ji yra ne­pil­na­me­tė“, – tei­gė G. Smag­riū­nie­nė.

Įra­šas pa­ša­lin­tas – dis­ku­si­jos tę­sia­si

Nors va­kar pa­vie­šin­tas vaiz­do įra­šas bu­vo pa­ša­lin­tas, ta­čiau dis­ku­si­jos so­cia­li­nia­me tink­le ne­ty­la. Vie­na mo­ki­ne pri­si­sta­čiu­si mer­gi­na ra­šo, kad no­ri pa­pa­sa­ko­ti tie­są, nes „pa­bo­do ma­ty­ti ko­men­ta­rus, ko­kie mes esa­me monst­rai, gy­vu­liai, ir kaip mū­sų kar­ta „tai jau iš­vis nu­deg­ra­dė­ju­si“.

Mer­gai­tės žo­džiais, to­se pa­mo­ko­se „nie­kuo­met ne­trūk­da­vo pro­ble­mų“, „gar­siai lie­da­vo­si įžei­di­nė­ji­mai, o ne­re­tai pa­si­tai­ky­da­vo net smur­to“ ir „ne tik iš mo­ki­nių pu­sės“, pa­sa­ko­jo si­tua­ci­jas, kai iš mo­ky­to­jos esą pa­ty­rę pa­ty­čių.

„Ne vie­ną kar­tą bu­vo įspir­ta, sie­kiant pa­tai­sy­ti mo­ki­nių lai­ky­se­ną, ne sy­kį mo­ki­niai bu­vo jė­ga pa­so­din­ti į suo­lą. Ir dar dau­giau in­ci­den­tų įvy­kę“, – ra­šo mo­ki­nė. Prieš ke­lias sa­vai­tes esą pir­mą­kart apie mo­ky­to­jos el­ge­sį pra­si­ta­rė auk­lė­to­jai. Bu­vo nu­spren­dę „jei dar kar­tą kas nors nu­tiks, bū­ti­nai ei­si­me pas di­rek­to­rių“.

„Šį­kart pra­trū­ko pas mus“

„Suk­rės­ti mo­kyk­lo­je vi­si. Net ir ta­da, kai per nak­tį mo­kyk­la at­si­dū­rė Lie­tu­vos dė­me­sio cent­re, pri­va­lo­me priim­ti pa­sver­tus, pro­tin­gus spren­di­mus“, – va­kar po pie­tų sa­kė nuo va­sa­rio mė­ne­sio šiai mo­kyk­lai va­do­vau­jan­tis il­ga­me­tis pe­da­go­gas.

Di­rek­to­rius po­li­ci­jai ren­kant me­džia­gą su­si­lai­kė nuo konk­re­čių ko­men­ta­rų. Jis už­si­mi­nė, kad mo­kyk­lo­se ap­skri­tai yra la­bai daug įvai­rių so­cia­li­nių, eko­no­mi­nių pro­ble­mų.

„Šian­dien pra­trū­ko pas mus. Ry­toj ga­li pra­trūk­ti ki­tur, jau ir bu­vo pra­trū­kę. Bet šian­dien mes da­ry­si­me iš­va­das. Kal­bė­jau su mo­ki­niais, mo­ky­to­jais – gal­būt ga­li­ma mums bu­vo apie tai pa­kal­bė­ti anks­čiau, vis­ką iš­spręs­ti ne­su­ke­liant vie­šo skan­da­lo. Bet da­bar aiš­ku, kad vi­siš­kai ne­kal­tų dėl to jau ne­bus“, – sa­kė mo­kyk­los va­do­vas.

KO­MEN­TA­RAS

Mo­kyk­lo­je at­si­spin­di skau­džiau­sios vi­suo­me­nės žaiz­dos

„Šiau­lių kraš­tas“ dėl ki­lu­sio in­ci­den­to mo­kyk­lo­je kal­bė­jo­si su Ju­di­ta ŠERT­VY­TIE­NE, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja:

– Vi­sos są­ly­gos to­je mo­kyk­lo­je teik­ti ir so­cia­li­nę, ir psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą yra. Yra ir so­cia­li­nis pe­da­go­gas, ir psi­cho­lo­gas, ir pe­da­go­go pa­dė­jė­jas, bet, kaip pa­ro­dė konk­re­tus at­ve­jis, dar neiš­mok­ta lai­ku pa­ste­bė­ti to­kių in­ci­den­tų pra­džią ir ati­tin­ka­mai rea­guo­ti, su­teik­ti pa­gal­bą. To mums vi­siems la­bai rei­kia mo­ky­tis.

To­kie at­ve­jai Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se – ne vie­ne­ti­niai. Mo­kyk­la yra vi­sos vi­suo­me­nės el­ge­sio, ge­nų, pa­vel­dė­ji­mo, gy­ve­ni­mo bū­do, ga­li­my­bių at­spin­dys. Vi­si esa­me įsi­tem­pę dėl to, kad to­kie at­ve­jai įvyks­ta ar ga­li įvyk­ti. Ma­to­me dau­gy­bę chao­so – tai vie­nur, tai ki­tur Lie­tu­vo­je skam­ba skan­da­lai dėl mo­ki­nių, mo­ky­to­jų. Vie­šai nu­tei­sia­mas žmo­gus ir tik ta­da pra­si­de­da ty­ri­mai, kas iš tie­sų kal­tas.

Aki­vaiz­du, kad mo­kyk­lo­se vis dau­gė­ja vai­kų su emo­ci­jų, el­ge­sio su­tri­ki­mais. Bet vi­sa­da ti­kie­si, kad mo­ky­to­jas – suau­gęs žmo­gus, su spe­cia­liu pe­da­go­gi­niu iš­si­la­vi­ni­mu – mo­kės su­val­dy­ti pa­čią ne­ti­kė­čiau­sią si­tua­ci­ją. Ta­čiau ga­li­ma su­pras­ti ir mo­ky­to­ją, ku­ris sto­vi prieš 30 vai­kų kla­sę, at­sa­kin­gas prieš vi­sus ir už vi­sus, ne­be­pas­te­bi, ku­riuo mo­men­tu ir iš kur iš­skri­do ta ki­birkš­tis, ga­lin­ti su­kel­ti di­de­lį konf­lik­tą.

To­kie konf­lik­tai – ža­la ne vie­nam vai­kui, o vi­siems ša­lia esan­tiems, vi­sai kla­sei. Vi­si kla­sės vai­kai to­kio­se si­tua­ci­jo­se taip pat pa­si­jau­čia ne­sau­gūs.

Mo­kyk­lo­se teik­ti vi­są įma­no­mą pa­gal­bą emo­ci­nių, svei­ka­tos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems vai­kams da­ro­si su­dė­tin­ga – trūks­ta lė­šų iš­lai­ky­ti vi­so­se mo­kyk­lo­se psi­cho­lo­gus. Iš tie­sų dau­ge­lis mo­ky­to­jų su­si­du­ria su pro­ble­ma at­pa­žin­ti bręs­tan­tį konf­lik­tą. Sun­ku nu­spė­ti, ko­kia šian­dien yra vai­kų nuo­tai­ka, vai­ko el­ge­sys mo­kyk­lo­je ga­li pri­klau­sy­ti nuo to, kaip vai­kas iš­mie­go­jo, ar jo šei­mo­je vis­kas bu­vo ge­rai, ar ne­si­py­ko, ne­gir­ta­vo tė­vai.

Pe­da­go­gų pa­si­ta­ri­muo­se daž­nai kal­ba­me apie tai, da­li­ja­mės pa­tir­ti­mi. Pe­da­go­gai, pa­ži­no­da­mi šei­mas, ma­to – jei­gu šei­ma de­da dau­giau pa­stan­gų dėl sa­vo vai­ko, įvai­rių nuo­tai­kų prie­puo­lių pa­si­tai­ko žy­miai re­čiau.

– Kas gi­na mo­ky­to­jų, mo­ki­nių tei­ses?

– Šian­dien la­biau yra gi­na­mos mo­ki­nių tei­sės. La­biau pa­ryš­ki­na­mos mo­ki­nių tei­sės, bet ne pa­rei­gos. Dėl to ne­re­tai bi­jo­ma vai­kus net ir su­draus­min­ti, jei­gu jie blo­gai el­gia­si vie­šo­je vie­to­je: prieš ke­le­rius me­tus vie­nos ra­jo­no mo­kyk­los il­ga­me­tis va­do­vas, spor­tiš­kas, sto­tin­gas vy­ras, ga­vo bu­te­liu per gal­vą au­to­bu­se, kai su­stab­dė mo­čiu­tę skriau­džian­tį jau­nuo­lį. Vie­šo­je vie­to­je vi­du­ry­je die­nos! Gy­dė­si dėl sme­ge­nų su­krė­ti­mo.

Mo­ky­to­jo, be Dar­bo ko­dek­so, rea­liai dau­giau jo­kie tei­sės ak­tai ne­gi­na, na dar kaž­kiek mo­ky­to­jus gi­na pro­fsą­jun­gos, bet jos la­biau gi­na so­cia­li­nius klau­si­mus.

Vi­suo­me­nės lū­kes­čiai mo­ky­to­jams yra di­de­li: ati­da­vė vai­ką į mo­kyk­lą ir jis tu­ri bū­ti pa­da­ry­tas de­šim­tu­ki­nin­ku. O tai, kad vai­kas ne­tu­ri kai ku­rių ga­li­my­bių ir yra pil­nas di­džiu­lių psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų – re­čiau su­vo­kia­ma.

Sun­kiai pa­ke­lia­mus psi­cho­lo­gi­nius krū­vius mo­kyk­lo­se ro­do ir tai, kad, pa­vyz­džiui, vien ra­jo­ne yra pa­skelb­ti trys kon­kur­sai į mo­kyk­lų di­rek­to­rius. Nė­ra kan­di­da­tų – nė­ra žmo­nių, ku­rie no­rė­tų pri­siim­ti to­kią di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę, pil­dy­ti to­kius mil­ži­niš­kus rei­ka­la­vi­mus ir tu­rė­ti to­kią nu­li­nę ap­sau­gą.