Naujausios
Slapti rinkimai patyrė fiasko
GARBĖS PILIEČIAI PAVIEŠINTI ANKSČIAU
Šiaulių miesto valdžiai galvos skausmą sukėlė vakar „Šiaulių krašto“ paskelbtos būsimų miesto Garbės piliečių pavardės. Jos pirmadienį buvo laisvai prieinamos internetinėje Savivaldybės svetainėje. Ne vienerius metus politikai yra įslaptinę Garbės piliečių atranką. Kodėl?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Yla išlindo iš maišo
Paprastai, kol Garbės piliečių vardų suteikimo klausimas nepasiekia miesto Tarybos posėdžio, kandidatų pavardės neskelbiamos. Viešos diskusijos nevyksta — jos laikomos neetiškomis. Esą pasiūlytieji, bet neišrinktieji jausis nuskriausti.
Šiemet yla iš maišo išlindo prieš laiką. Pirmadienį miesto Savivaldybės tinklalapyje buvo išviešintas ketvirtadienį miesto Tarybai siūlomo svarstyti sprendimo projektas. Jame — miesto Tarybos sudarytos komisijos rugsėjo 4 dieną atrinktų trijų kandidatų į Garbės piliečius pavardės: gamtininko Stasio Gliaudžio, miesto eksmero, bankininko Arvydo Saldos ir Omahos (JAV) lietuvių bendruomenės atstovės Nellie Sudavicius MacCallum.
Valdininkų klaida
Vakar rytą projektas su būsimų Garbės piliečių pavardėmis iš Savivaldybės tinklalapio išnyko. Miesto Tarybos sekretoriato vadovas Vaclovas Vingras „Šiaulių kraštui“ apgailestavo, jog dėl Savivaldybės darbuotojų neapsižiūrėjimo “įvyko klaida“. Projektas turėjęs pasiekti tik 31 Tarybos nario kompiuterius, bet ne Savivaldybės tinklapį.
Šiaulių miesto taryboje iš anksto neviešinti kandidatų pavardžių nuspręsta po to, kai vienais metais politikai per Tarybos posėdį nubalsavo prieš vieną kandidatą. Tuomet, anot V. Vingro, ir kandidatas buvo įžeistas, ir „nejaukiai jautėsi tie, kurie už jį nebalsavo.“ Tąkart dėl politinių motyvų buvo atmesta donoro, savo krauju išgelbėjusio dešimčių žmonių gyvybes, kandidatūra.
Pats V. Vingras abejoja, ar verta komisijos atrinktų kandidatų pavardes slėpti: „Jeigu žino du, tai žino ir visas miestas“.
Meras priverstas prabilti
Po „paslapties“ išviešinimo meras Genadijus Mikšys vakar surengė brifingą ir jau pats žurnalistams įvardijo komisijos atrinktus kandidatus. G. Mikšys prisipažino, jog nebūtų prabilęs, jeigu ne “Šiaulių krašto“ publikacija. Juoba kad komisijos, kuriai vadovauja, narių prašė tylėti iki Tarybos posėdžio.
„Šiaulių krašto“ klausiamas, kodėl taip bijoma viešinti kandidatų pavardes, meras politikų baimes taip pat argumentavo etika, nenoru įžeisti garbių žmonių, kurių kandidatūros gali likti nepatvirtintos. Pats meras mano, jog ne politikai ar komisijos, o miestas turi rinkti garbės piliečius. Tačiau esą niekas nepasiūlo, kaip tai padaryti.
„Dabar kiekvienais metais, kai artėja Garbės piliečių rinkimai, man kyla šiurpuliukai“, — prisipažino G. Mikšys.
Šiemet iš viso pasiūlyta 13 kandidatų į Garbės piliečius. Komisija, miesto Tarybos sudaryta iš 10 narių — politikų ir visuomenės atstovų, turėjo atlikti atranką. Pasak G. Mikšio, buvo nuspręsta, jog kiekvienas komisijos narys gali balsuoti tik už tris kandidatus, o trys, daugiausiai balsų surinkę kandidatai, bus siūlomi tvirtinti miesto Tarybai. Daugiausia komisijos narių balsų per slaptą balsavimą surinko S. Gliaudžio kandidatūra.
Šiemet iš 13 kandidatų atrinkti net du Šiaulių universiteto pasiūlyti žmonės. Komisijoje dirba net keli su Šiaulių universitetu susiję nariai. Tačiau meras neigė, jog atranka galėjo būti šališka.
Skelbti — neskelbti
Miesto Tarybos narys Justinas Sartauskas įsitikinęs, jog visuomenė turi žinoti, kas yra siūlomas Garbės piliečiu.
„Komisija priima verdiktą ir jis iš karto turi būti skelbiamas, — sako J. Sartauskas. — Galbūt nereikia viešinti tik tų kandidatūrų, kurios nepraėjo komisijos atrankos.“
J. Sartausko nuomone, Tarybai komisija galėjo pasiūlyti ir daugiau kandidatų. Politikas neslepia abejonių dėl už borto likusio garbaus sporto patriarcho: „Gal taip atsitiko dėl to, kad komisijoje nėra sporto atstovų, tokiam žmogui anksčiau ar vėliau suteiksime šį vardą, tai kodėl ne šiemet? Juk garbingą vardą galime suteikti ir daugiau nei trims miestui nusipelniusiems žmonėms.“
Tuo tarpu Juozas Pabrėža, miesto Tarybos narys ir Garbės piliečių kandidatūrų atrankos komisijos narys, mano, jog nereikia iš anksto viešinti kandidatų pavardžių. Esą visuomenei užtenka sužinoti galutinį miesto Tarybos sprendimą.
REGALIJOS: Į Garbės piliečių regalijas šiemet pretendavo 13 kandidatų, iš jų trys siūlomi skelbti Garbės piliečiais — gamtininkas Stasys Gliaudys, bankininkas Arvydas Salda ir JAV Omahos lietuvių bendruomenės atstovė Nellie Sudavičius MacCallum.
GALVOSŪKIS: Šiaulių meras Genadijus Mikšys mano, jog Garbės piliečius turi rinkti miestas, bet nežino, kaip tokius rinkimus surengti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kandidatai į Šiaulių garbės piliečius
Stasys GLIAUDYS — kandidatūrą teikė Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetas. Rekomendavo Šiaulių universiteto botanikos sodo darbuotojas doc.dr. Kęstutis Kazimieras Vilkonis ir Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“.
Stasys Gliaudys buvo vienas iš klubo „Aukuras“ įkūrėjų ir aktyviausių dalyvių, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Šiaulių botanikos sodo įkūrėjas, intensyviai dirbo mokslinį tiriamąjį darbą. Šiuo metu yra Šiaulių universiteto gamtos muziejaus, kurį pats ir įkūrė, direktorius.
Arvydas SALDA — kandidatūrą teikė Šiaulių pramonininkų asociacija, rekomendacijas — Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacija, Šiaulių Rotary klubas.
Arvydas Salda 1991 metais buvo išrinktas Šiaulių meru, dalyvavo Šiaulių savivaldos formavime. Intensyviai dirbo, kad išliktų oro uostas — vienas strateginių miesto plėtros objektų. 1999 metais — AB Šiaulių banko stebėtojų tarybos pirmininkas. Yra Šiaulių universiteto tarybos narys, aktyvus humanitarinių projektų organizatorius Rotary klube.
Nellie SUDAVIČIUS MACCALLUM — kandidatūrą teikė Šiaulių universitetas, rekomendacijas — Omahos susigiminiavusių miestų asociacija, Nebraskos universiteto tarptautinių programų direktorė Merry Ellen Turner, Savivaldybės Tarptautinių ryšių skyrius, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.
Nellie Sudavičius MacCallum yra Omahos draugystės su Šiauliais idėjos autorė, viena aktyviausių narių plėtojant Šiaulių miesto ir universiteto bei Omahos lietuvių bendruomenės bendradarbiavimą. Ilga laiką vadovavo Omahos susigiminiavusių miestų asociacijos lietuvių komitetui. Jos veikla padėjo plėtoti Šiaulių ligoninės ir Omahos universitetinės ligoninės partnerystę, taip pat Šiaulių ir Nebraskos universitetų draugystės ryšius.
