Naujausios
Du svarbiausi metų įvykiai
Kaip ir iš ko atsirado „Fotografijos namai“, subūrę fotografijos mėgėjus, vadinamus bildukais?
„Įdomiausia, kad iš nieko atsirado – nebuvo jokio plano kurti kažkokį klubą ar organizuoti, numatyti veiklas“, – šypsosi R. Parafinavičius.
Viskas prasidėjo nuo 2008 metų krizės. Rolandas prisimena: tuo metu dar dirbo spaudoje, daug kas užsidarė, reikėjo kažkaip išgyventi.
„Pasilikau sau tik fotoaparatą, kad turėčiau kaip užsidirbti. Ilgainiui atsirado dar viena veikla – žmonės pradėjo ieškoti, kas Šiauliuose mokytų fotografijos. Surizikavau, nors visada atrodė, kad pats nieko nemoku. Perlipau save, prasidėjo kursai. 2010 metų vasario 2 dieną kursus baigė pirmoji fotografijos mėgėjų grupė, nuo tada skaičiuojame gimtadienį – kitąmet jau bus 15 metų.“
Po pirmųjų kursų veikla nesustojo, kursai tęsėsi ir tęsiasi.
Rolandas pastebėjo: iš pradžių žmonės susirinkdavo nedrąsūs, vienas kito nepažįsta, sėdi užsidarę, o baigiantis kursams šurmuliuoja, šnekasi, dalijasi savo įspūdžiais. Ir tarp jų atsirado tokių, kurie norėjo dar kažką kartu nuveikti, pafotografuoti, pakeliauti. Pirmiausia sueidavo aktyviausiųjų, mėgstančių bendrauti būrelis. Pamažu būrys plėtėsi. Galiausiai pribrendo reikalas oficialiai įforminti veiklą – taip buvo įsteigta asociacija „Fotografijos namai“.
Šiuo metu asociacijos nariais yra per 50 žmonių, o prijaučiančių – dvigubai ar trigubai daugiau. Asociacijos nariai yra ne tik iš Šiaulių, bet ir iš Šeduvos, Akmenės, Prienų, Klaipėdos – geografija vis plečiasi.
Svarbiausios „Fotografijos namų“ šventės yra du didieji metų renginiai – fotostovyklos ir gimtadieniai su nominacijų vakaru.
Gimtadieniai – ypatingi, jungiantys įvairias meno sritis – ne tik fotografiją. Nuo 2010 metų gimtadienio proga bendruomenė kuria vaizdo klipus – įsivažiuoti padėjo dainininkė Laura Remeikienė, visuomet geranoriškai prisijungia Laimontas Dinius, Gintas Gascevičius.
„Atsiranda draugų, kurie su mielu noru padeda realizuoti kūrybines idėjas. Gerai, kad neapsistojame vien ties fotografija. Galvoju, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl fotoklubas neiširo, neskilo į dvi dalis, o kol kas tik didėja. Fotografija yra kaip klijai. Per tuos metus supratau, kad ne fotografija čia yra svarbiausia, o žmogiškasis ryšys. Pas mus yra kuo įvairiausių talentų“, – sako R. Parafinavičius.
Stovykla – ne tik kūrybinis pleneras
Šiemet jau dvyliktą kartą bendruomenė rinkosi į fotostovyklą. Pirmojoje stovykloje buvo apie 20 žmonių, o dvyliktoje – jau apie 120.
Stovyklų idėja, sako R. Parafinavičius, kilo iš tų pačių aktyvių, neramių, smalsių žmonių, kuriems vis kažko reikia. Kelių valandų ar pusdienio išvykos pasidarė per trumpos – reikėjo naujovės.
„Stovykla – ne tik kūrybinis pleneras, bet ir žmonių susibendravimo priemonė. Vakarais prie laužo pasėdi, pasišneka, padainuoja, kartu praleidžia ne porą valandų, o dabar jau tris dienas. Turi galimybę susipažinti, pabūti, pabendrauti, gerai praleisti laiką. Čia jau yra tikra bendruomenės gyvenimo užuomazga, kai sėdi prie laužo ir priimi bet kokį – ar jis už tave 70 metų vyresnis, ar visai kitos profesijos. Kas yra unikalu – žmonės tokie skirtingi! Dauguma yra ne fotografai – medikai, vadybininkai, teisininkai, pedagogai...“ – vardija R. Parafinavičius.
Šių metų stovykla vyko liepos 19–21 dienomis gamtos apsuptyje, prie Telšių, sodyboje „Minavuonė“. Penktadienio vakarą prasidėjusios veiklos sustojo tik išsiskirsčius dalyviams. Rolandas juokiasi, kad ir pats jau nebespėja visko pamatyti – tiek užsiėmimų energetinėse salelėse, kuriose žmonės patys kuria ir dalijasi su kitais!
R. Parafinavičius stovyklose stengiasi viską dokumentuoti, bet pastaraisiais metais susitaikė: nebeįmanoma visko aprėpti, reikia kitų dalyvių pagalbos.
Iniciatyvių žmonių vis daugėja, juos R. Parafinavičius vadina aukso vertės: „Įprastai žmonės būna inertiška masė, susikaustę, nepažįsta kitų, bet kai kažkur sudalyvauja, patiems kyla įvairiausių minčių ir tada jau patys imasi iniciatyvos – tai yra nuostabu, jie dabar ir sukuria atmosferą.“
Trys paros veiksmo
Pirmasis stovyklos vakaras tradiciškai prasideda ne nuo fotografijos. Pernai dalyviai kūrė marškinėlius, anksčiau tapė akmenėlius, o šiemet pynė vainikus. Tai buvo ramybės laikotarpis prieš artėjančias intensyvias dienas.
Viena iš stovyklos veiklų – teorinės paskaitos. Šiemet paskaitą apie fotopasakojimo kūrimą ir dirbtinio intelekto įtaką skaitė Jonas Staselis, Lietuvos menininkų kūrėjų asociacijos prezidentas, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas, LRT tarybos narys. O jau kitą dieną J. Staselis tapo modeliu – Saule fotosesijoje „Baltų mitologija – Dievai ir dievybės“.
Stovyklos tradicija – naktinė fotografija. Pasak R. Parafinavičiaus, ji neįmanoma be šviesų, tad stovykla turi nuolatinį partnerį iš Vilniaus, prekiaujantį apšvietimo įranga. Įmonė jau kelinti metai neatlygintinai atvyksta į stovyklą su visa įranga ir kviečia ja naudotis. Vėlų vakarą tęsė ir naktinis ugnies šou, „lijo“ kibirkščių lietus.
Rytais stovyklos vyturiai bunda anksti – eina fotografuoti saulėtekio arba rūko. „Vieni tuo laiku dar būna nenuėję gultis, o kiti jau keliasi, – juokiasi R. Parafinavičius. – Tai rodo, kad stovykla niekada nemiega.“
Antrąją stovyklos dieną akrojogos užsiėmimus stovyklautojams vedė iš Klaipėdos atvykę Ieva Jokužytė ir Chris Tabaraki. Tolesnė programa – stovyklos atidarymas, bendra nuotrauka, fotorungties burtų traukimas. Fotorungtis – dar viena ilgametė stovyklos tradicija.
Burtų keliu stovyklautojai buvo padalyti į 8 komandas po 7 narius. Prieš pat startą gavusios užduotį, komandos turėjo lygiai valandą sukurti daugiausia dvi fotografijas pagal duotą temą. Šių metų tema buvo „Ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Draudžiami bet kokie redagavimai – būtina kuo geriau nufotografuoti.
Ši užduotis, sako Rolandas, labai azartiška. Šiemet nuotraukas vertino komisija: Ramūnas Danisevičius, Inga Dinga, Sebastian Wivallius ir Erika Daugintė. Nugalėtojams įteikti prizai, kuriuos įsteigė nuolatiniai partneriai, patys susiradę stovyklą. Partneriai kasmet į stovyklą atveža įvairios technikos, šiemet pasiūlė išbandyti daugybę japonų firmos „Sigma“ objektyvų ir fotoaparatų.
Šeštadienį vyko ir pagrindinės stovyklos temos „Baltų mitologija – Dievai ir dievybės“ fotosesijos. Rolandas šypsosi: pats nesuprantąs, iš kur stovyklos dalyviai randa tiek įvairiausių idėjų, medžiagų, taip išmoningai sukuria įvairiausius personažus – juos dažo, tapo, rengia 3–4 valandas, įdeda daugybę darbo.
„Fotosesijos – kaip nori, taip vadink, pramoginės, kičinės, bet jos turi žavesio, kur kitur gausi tokį personažą pafotografuoti!“ – sako R. Parafinavičius.
Po vakarienės stovyklautojai buvo pakviesti į praeitį: į fotostovyklą atvyko Emilija Pliaterytė (šiaulietė rekonstruktorė Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė) su komanda. XIX amžiaus rūbais buvo perrengti ir du stovyklos dalyviai. Fotografai galėjo įamžinti ne tik prašmatnius kostiumus, bet ir šūvius iš parakinio pistoleto.
„Buvo labai įdomu ir pažintine, ir fotografijos prasme“, – apibendrina R. Parafinavičius.
Šeštadienio vakarą pratęsė naktinė fotografija, šešėlių teatrai ir kiti naktiniai darbai.
Sekmadienį, kas kėlėsi anksti, pamatė ir įamžino nuostabų vaizdą – tirštą lyg pienas rūką.
Paskutinė stovyklos diena tradiciškai labiau skiriama fotografavimo atrakcijoms, linksmybėms. Pakrantę juoku ir šūksniais drebino vandens portretų modeliai – vyko fotosesija, modelį perliejant kibiru ežero vandens.
Kiti fotografiniai žaidimai – spalvotų miltų fiesta, šokiai ant batuto, lenktynės su kaktusais. Stovyklautojai dūko, užmiršę amžių, ir fotografavo žaismingas akimirkas, reaguodami į skirtingas aplinkybes, iššūkius, niuansus.
Paskui – maudynės ir tradicinės stovyklos pabaigtuvės žaidžiant, Rolando žodžiais, pasaulyje neegzistuojantį žaidimą – pilną išmonės, humoro, keistenybių. Šių metų žaidimas buvo pramintas „bildatinkliu“.
Po azartiškų rungtynių lieka sunkiausias darbas – susirinkti įrangą ir išsiskirti.
Koks stovyklos fotografijų likimas? „Iš to gimsta gražūs dalykai, vyksta tradicinis konkursas, apimantis penkias temas iš stovyklos. Rudenį susiunčiamos nuotraukos, komisija išrenka nugalėtojus. Išleidžiamas katalogas. Kita kryptis – parodos įvairiose miesto erdvėse“, – pasakoja R. Parafinavičius.
Praturtinta aplinka
„Fotografijos namai“ per 14 veiklos metų išugdė daugybę fotografų ir išpopuliarino mieste fotografijos savanorystės idėją. Bildukai fotografuoja miesto šventes, renginius, aktyviai dalijasi nuotraukomis.
R. Parafinavičius sako, kad visas „Fotografijos namų“ veiklas jau ir atsiminti sunku. Pristatyta per 80 parodų, įdomus projektas buvo su Šiaulių apskrities žydų bendruomene – portretų kūrimas.
Gegužę Šiaulių dailės galerijoje atidarytoje fotografijų parodoje „Résumé“ nuotraukas pristatė net 40 „Fotografijos namų“ bildukų – iš viso parodoje dalyvavo 67 Šiaulių autoriai.
„Vyksta procesai, kurie šiek tiek praturtina mūsų aplinką, juos gal nelengva pastebėti, bet jie yra, vaizdo kultūra, mokėjimas perteikti labai stiprus. Dabar gaunu atgarsių, kad esame stipriausias Lietuvoje fotoklubas. Kad ne fotografija čia pagrindinis dalykas, jau seniai supratau – bet kas, kojinių mezgimas, gali suvienyti žmones. Man įdomus dalykas, kad žmonės pradeda vienas kitą ugdyti, papildyti. Tokia gausybė skirtingumo, kai atrodo, net interesai negali sutapti, ir kartu tas gebėjimas būti, priimti vienas kitą – to išmokstame vienas iš kito“, – sako R. Parafinavičius.
