Naujausios
Skęsta universiteto titanikas
Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas prieš ketverius metus per įkurtuves skambiai buvo palygintas su „Titaniku“, kuris išplauks. Bet skęsta ir šis laivas. Į dugną jį nutempė skolos ir neatsakingas vadovavimas. Buvęs rektorius Vincas Laurutis dar laikosi. Buvusi Vida Stasiūnaitė laivą paliko.
Rūta JANKUVIENĖ
Parkas liko be galvos
Atsistatydino „Nuklone“ įsikurusiam parkui vadovavusi Vida Stasiūnaitė. Ji tapo Vida Skačkauskaite ir nuo žiniasklaidos atsitvėrė tylos siena. Nors būtent ant jos galvos dabar verčiamos visos bėdos. “Šiaulių krašto“ šaltinių teigimu, V. Stasiūnaitei buvo pasiūlyta atsistatydinti, tikintis, kad pakeitus vadovą, bus sulaukta Ūkio ministerijos paramos parkui.
Ant bankroto ribos parkas atsidūrė dėl 2 milijonų litų skolos statybininkams, kurie renovavo pastatą. Dar du šimtus tūkstančių litų parkas skolingas kitiems kreditoriams. Darbuotojai atlyginimų negauna nuo praėjusio rugsėjo. V. Stasiūnaitės suburta komanda, kurioje buvo ir jos sūnus, taip pat rengiasi bėgti iš parko.
Šios viešosios įstaigos didžiausio dalininko Šiaulių universiteto atstovo profesoriaus Vinco Lauručio siūlymu parkui laikinai vadovauti paskirtas Rimantas Krankalis, buvęs regiono aplinkosaugininkų vadas, o dabar ŠU docentas.
Mantas Stasiūnas, parko Verslo planavimo centro vadovas, „Šiaulių kraštui“ prieš naujametes šventes sakė, jog nuo gruodžio 19 dienos naujojo direktoriaus neranda, kad įteiktų prašymą atleisti iš darbo. Be M. Stasiūno tokį prašymą yra parašęs dar vienas darbuotojas. Paskutinę 2007 metų darbo dieną R. Krankalis pasirodęs darbe, bet prašymų atleisti taip ir nepasirašęs.
Kalta valstybė?
Šiaulių universitetas parkui pagal panaudą skyrė 16 tūkstančių kvadratinių metrų patalpų. Joms renovuoti iš Ūkio ministerijos buvo gauti 3 milijonai litų. Suremontuotos biuro patalpos, dalis gamybinių patalpų. Bet mokslo ir verslo sinteze, naujų technologijų bandymų poligonu parkas netapo. Tolesnei patalpų renovacijai parkas paramos nebesulaukė. Įsileido kelis nuomininkus ir užsiėmė daugiausia konsultacijomis, mokymais.
M. Stasiūno teigimu, sudėtinga situacija susidarė dėl valstybės politikos ir teismų. Per teismus daugiau nei dvejus metus aiškintasi, valstybės ar universiteto nuosavybė yra pastatas, kurį universitetas įsigijo už savo lėšas ir pagal panaudą atidavė naudotis parkui.
Nuspręsta, jog valstybės. Per teisminius ginčus pastatas buvo areštuotas. O kas, pasak M. Stasiūno, duos pinigų investuoti į areštuotą pastatą?
Rizika ar afera
Tačiau statybos darbai buvo pradėti. Darbus atlikusios bendrovės NCC generalinis direktorius Stanislovas Valius „Šiaulių kraštui“ sakė tikįs pinigų sulaukti. Pastato būklė yra pagerinta, ir jeigu ne parkas, tai universitetas ar valstybė turėtų apmokėti išlaidas.
Pasak S. Valiaus, tik dėl buvusios parko vadovės V. Stasiūnaitės ir buvusio Šiaulių universiteto rektoriaus V. Lauručio neatsakingumo ir neprofesionalumo susiklostė tokia situacija. Jie raginę konkursą laimėjusią bendrovę dirbti, tikindami, kad pinigai bus.
Šiaulių miesto savivaldybė yra viena iš parko dalininkų. Miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, ŠU Gamtos fakulteto dekanas Alfredas Lankauskas, mano, jog afera buvo išleisti pinigus, jų neturint.
Projektinė veikla žlugo
Šiauliečių parkas vienintelis iš šalies mokslo ir technologijų parkų šiemet negavo nė lito nacionalinės paramos pagal inovacinių paslaugų skatinimo programą. Tikėjosi gauti beveik 400 tūkstančių litų, bet konkurso nelaimėjo.
Ūkio ministerijos Inovacijų ir technologijų skyriaus vedėja Rima Putkienė informavo, jog šiauliečių projektas buvo pripažintas nekokybišku, teiktos nepagrįstos ir nerealios išlaidos. Prašyta projektą patikslinti, bet to nesulaukta.
Nacionalinė parama neskiriama tiesioginei parkų veiklai — tik projektinei. Jeigu projektas nesurenka 51 balo, jis nė nesvarstomas. Šiauliečių projektas buvo įvertintas 51 balu, tačiau tą kartą konkursui teikta daug stiprių projektų, o minimali balų suma, kurią reikėjo surinkti, buvo 60 balų.
„Jie yra sulaukę pinigų tik pagal kitą programą, bet ir tų nesugebėjo įsisavinti ir net atsisakinėjo. Jeigu būtų gavę daugiau, tai gal būtų dar baisiau“,— sakė R. Putkienė.
Tas vienintelis projektas, kuriam įgyvendinti laimėta 30 tūkstančių litų parama, žlugo dėl skolų. Pirmajai paramos daliai — 15 tūkstančių litų įplaukus į sąskaitą, juos nusirašė „Sodra“ dėl nesumokėtų įmokų.
„Mes nei valstybei negalime grąžinti skolos, nei rangovams sumokėti. Ir išeina, kad tuos paramos pinigus ne pagal paskirtį panaudojome, todėl parkas kitais metais negalės gauti nė vieno lito iš ES struktūrinių fondų“, — sako M. Stasiūnas. Jo nuomone, dalininkai galėjo imtis žygių bent jau dėl tų keliolikos tūkstančių litų, bet ir to nepadarė.
Skandina ir nuomininkai
Didžiausias parko plotų nuomininkas bendrovė „Banga elektronics“, kuri įsikūrė apie 8 tūkstančių kvadratinių metrų ploto suremontuotose gamybinėse patalpose, už nuoma nemoka.
M. Stasiūnas aiškina, jog pagal sutartį su universitetu „Banga elektronics“ į patalpų remontą investavo 300 tūkstančių litų ir jai buvo suteiktos labai palankios nuomos sąlygos: po 4— 5 litus už kvadratinį metrą.
„Bet dabar jie tik daro užstatą pagal įdėtas investicijas, nemoka nė tų 4— 5 litų, o mes visus mokesčius turime mokėti, pajamų negauname ir skolos pakibo“, — sako M. Stasiūnas.
Dalininkai nepraranda vilties
Be universiteto ir Savivaldybės parko dalininkai dar yra Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA) ir Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmai. Jų atstovai Alfredas Jonuška, rūmų generalinis direktorius, ir Arūnas Rupšys, ŠPA viceprezidentas ir Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog parko bankroto neketinama inicijuoti. Šiauliams parkas reikalingas.
„Tik jis turėtų būti ne vien patalpų nuomotoju. Dabar praktiškai kitokia veikla neužsiima, — sako A. Jonuška. — Skelbiant bankrotą, būtų suduotas didelis smūgis pačiai idėjai.“
A. Rupšys, taip pat mano, jog „ išsprendus kebeknę dėl turto, teisinius kazusus, pakeitus prioritetus“, parkas galėtų dirbti.
Tik A. Lankauskas „Šiaulių kraštui“ abejojo, ar verslas ir mokslas yra priaugęs naujiems santykiams. Pasak politiko, ne vien parko kaltė, kad jis atsidūrė tokioje situacijoje. Verslas nori “greitų pinigų“, nėra pasirengęs investuoti į tolimesnę perspektyvą, kuriai dirba mokslas. O mokslininkų situacija šiandien yra tokia, kad svarbiausiu moksliniu produktu laikomi išspausdinti moksliniai straipsniai, o ne veikla mokslo technologijų parkuose.
Neliko Uspaskich, neliko milijonų
Profesorius Vincas Laurutis ( nuotr. Laurutis Vincas ŠU dėst 02), Šiaulių universiteto atstovas parko dalininkų taryboje, šiandien yra tas žmogus, kuriam tenka srėbti karčią košę. Jam atrodo, jog dar ne viskas prarasta.
— Kaip atsitiko, kad parkas atsidūrė ant bankroto ribos?
— Pirmi trys metai buvo geri, po to padarytas neatsargus žingsnis. Leista toliau vykdyti statybos darbus, neturint garantijų, kad bus apmokėtos lėšos.
— Kieno iniciatyva leista?
— Parko. V. Stasiūnaitės sprendimu, ji tikėjosi, jog parkas laimės europinį projektą, ir Uspaskichas (Viktoras Uspaskich tuomet dirbo ūkio ministru ir tvirtindavo paramos skyrimą projektams ) buvo pažadėjęs, jog parems. O dalininkų nelabai klausė.
— Kodėl sužlugo tas europinis projektas?
— Tiesiog konkurso nelaimėjo. Pretendavo į 6— 8 milijonus litų. Neliko Uspaskicho ir neliko milijonų. Direktorė rizikavo ir rizika nepasiteisino.
— O kaip su teismais išėjo?
— Teismai baigti taikos sutartimi. Parkas tebeturi pastatą pagal panaudą, kol Vyriausybė priims kitą sprendimą. Kadangi dabar nebeužtenka universiteto sprendimo perduoti pagal panaudą, kadangi pastatas dabar valstybės nuosavybė, tik patikėjimo teise perduotas valdyti universitetui, reikia Vyriausybės sprendimo. Švietimo ir mokslo ministerija rengia projektą ir sako kliūčių nebus. Dvi trys savaitės liko, ir viskas išsispręs.
Mes pasirašėme taikos sutartį ta intencija, kad valstybė, perimdama pastatą, sumokės įsiskolinimus. Perima pastatą, kuris kainuoja 6 milijonus, tai gali padengti du milijonus, kurie įdėti jam pagerinti.
— Kiek realios kalbos, kad Vincas Laurutis gali vadovauti parkui?
— Aš tik tokiu atveju imsiuosi vadovauti parkui, jeigu jis išbris iš savo bėdų. Ir jeigu veiklos perspektyva atsivers.
— Matote Šiauliuose tokio parko perspektyvą?
— Be abejo. Valstybė parkus remia, jie įrašyti į Mokslo ir studijų įstatymą. Viskas yra gerai. Tik buvo rizika, kuri nepasiteisino. Versle taip tūkstančius kartų gali atsitikti, nereikia daryti tragedijų. Nuo Vyriausybės dabar viskas priklauso. Yra Ūkio ministerija, su ja buvo derėtasi. Arba remia tą parką, arba kuria kitą. Jeigu neremia, darome iš to pastato sporto salę.
— Jūs idėjos iniciatorius, ar apgailestaujate dėl to?
— Aišku, nes iš dešimties didžiausių mano pasiekimų, šitas yra sunkios būsenos.
Citata
Afera buvo išleisti pinigus, jų neturint.
KĄSNIS: Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas didžiulius buvusios „Nuklono“ gamyklos plotus tikėjosi paversti naujų technologijų bandymų poligonu, bet apžiotas kąsnis pasirodė per didelis.
NUOMININKĖ: Atnaujintame gamybiniame ceche dirba bendrovė „Banga elektroniks“ — pagal sutartį su universitetu į patalpų remontus ji investavo ir savo lėšų, todėl realiai nuomos nemoka.
KRIKŠTATĖVIAI: 2004 metų pavasarį per parko atidarymą atnaujintose patalpose simbolinę juostelę išsidalijo tuometiniai vadovai (iš kairės) Šiaulių universiteto rektorius Vincas Laurutis, parko direktorė Vida Satasiūnaitė, meras Vytautas Juškus, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. Šalia ministro (iš dešinės) — Socialinių mokslų fakulteto dekanas Teodoras Tamošiūnas
Jono TAMULIO nuotr.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DARBUOTOJAI: Iš parke likusių šešių darbuotojų du — Linas Karickas (kairėje) ir Mantas Stasiūnas jau parašė pareiškimus išeiti iš darbo. Dar viena ketina tai padaryti, dvi yra ilgalaikėse motinystės atostogose.
Jono TAMULIO nuotr.
