Naujausios
VISKAS — IT PASAKA: KUO TOLIAU, TUO BAISIAU
Doc. dr. Irena RAMANECKIENĖ
Prologas
P. Balčiūno straipsnis „Fizikos mohikanui parodytos durys“ ir jį lydintys internautų komentarai apnuogino daugybę Universiteto skaudulių: slopinamą pilietiškumą; polinkį naikinti viską, kas parodo šiek tiek kūrybingumo; teisingumo atmetimą; nepagarbą pavaldiniui ir jo darbui ... Visų problemų nė į jaučio odą nesurašysi.
Ką sėjame — tą pjauname
Nors nejauku garsiai tarti, bet per 18 nepriklausomybės metų Lietuvoje įsitvirtino baisi nepagarba vyresnio amžiaus žmogui, liguista nepakanta senatvei. Šalčiu nupurto amoralios, begėdiškos, papročius ignoruojančios atskirų internautų mintys: „nejaugi seni žmonės mano, kad jie nepakeičiami“, “tegu ateina jauni dėstytojai apsigynę mokslinius vardus pasaulyje“, “bet ... pensininkai užėmė vieteles ir neužleidžia jaunimui pasireikšti“, “jeigu patys pensininkai nesusipranta, tai laikas jiems parodyti duris“ (Netoli tas laikas, kai jaunimėlis ne tik svetimus, bet ir savo tėvus tokiais žodžiais varys iš namų) ...
Šių niekingų minčių autoriams noriu priminti, kad po visą pasaulį platinami projektai apie „nutekėjusių protų“ — mokslininkų, potencialių dėstytojų susigrąžinimą į Lietuvą. Vyriausybiniu lygmeniu kuriami pasiūlymai ... Tačiau žinant, kaip LR įstatymai diskriminuoja dėstytojus ir kaip nemoraliai institucijose tvarkomi darbo santykiai (kad ir doc. M. Stakvilevičiaus bei kitų 5 iš studijų programų vienvaldiškai išbrauktų modulių autorių pavyzdys), iš tokių šokamų “viliotinių“ tik graudžiai juoktis norisi.
Vadinasi, derėtų išsiaiškinti aplinkybes ir tik po to ryžtis kalbėti apie jaunimui neva daromą skriaudą... Banalūs minčių štampai, nuvalkioti stereotipai apie pageltusius dėstytojų užrašus, jaunimui neužleidžiamas vietas iki koktumo įgriso — vis tas pats kakariekū! Antra, siūlau paskaityti japonų pasaką „Kalnai, kuriuose paliekami seniai“ ir jos idėją palyginti su įžeidžiais, užgauliais internautų pasisakymais, atidenginčiais rašančiųjų dvasinį skurdą, protinę menkystę.
Be sąžinės ir atsakomybės
Kaip matyti iš straipsnio, dėstytojo ir mokslininko pareigos universitete negarantuoja nei saugumo, nei orumo. Ačiū dabartiniams ir buvusiems M. Stakvilevičiaus studentams už supratingumą ir jautrumą, moralinę paramą.
Skaudžiausia, kai esi nepelnytai juodinamas ir visokiais pramanais žeminamas. Pavyzdys iš mano karčios patirties. Šiaulių universiteto studentų atstovybės (ŠUSA) atstovas po mano laimėto konkurso pareigoms skubiai įteikė raštą rektoriui, prašydamas „sustabdyti terminuotos darbo sutarties pasirašymo su Irena Ramaneckiene klausymo svarstymą bei pakartotinai gražinti ŠU Atestacijos ir konkurso komisijai svarstyti klausimą , nes ŠUSA yra gavusi ŠU studentų nusiskundimų dėl, konkursą laimėjusios, Irenos Ramaneckienės elgesio studentų atžvilgiu“ (Kalba netaisyta. I. R.).
Viename iš Etikos kodekso priežiūros komisijos posėdžių mano elgesiui ŠUSA atstovas įvertinti balsavimui pateikė verdiktą, jog esu pažeidusi „Šiaulių universiteto darbuotojų etikos kodekso“ šiuos punktus:
ü Saugoti universiteto ir savo bei bendruomenės narių nepriekaištingą reputaciją, deramai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis.
ü Fizinis, psichologinis ar emocinis smurtas, seksualinis priekabiavimas asmenų, su kuriais sieja dėstomas kursas, vadovavimas darbui ar kitas tiesioginis ryšys.
Apkaltos faktai: 1) spalio mėn. paprašiau / liepiau studentams pasirinkti kursinių darbų temas ir iki praktikos pradžios (vasario 1-os) parašyti teorinę dalį (apie 10 puslapių);
2) praktikos metu kaip grupinę konsultaciją vedžiau parodomąjį meno terapijos renginį ir aiškinau, kaip tai galėtų pritaikyti darbe su mokiniais;
3) studentės Eglės K. prašiau, kad Medelyno mokykloje, kur atliko praktiką, vestų parodomąjį dinaminės pasakos renginį ir supažindintų grupės draugus su dar mažai Lietuvoje žinoma naujove. Be to, prašyta, kad K. Anderseno pasaką „Sniego karalienė“ sektų, o ne skaitytų iš lapelio (tai studentei pasirodė per sunku). Ir 5 puslapių scenarijaus bei reikalingų priemonių pasiūlymas — taip pat buvo įvardytas kaip nusikaltimas ... Tiesa, Eglė renginio nevedė.
Iki šiol nesuprantu, kur ŠU reputaciją pažeidžiau ar savo pareigų neatlikau, nesitobulinau. Per kadenciją (5 metai) išleista mokymo priemonė, išspausdinti 26 moksliniai straipsniai, atlikta 10 ekspertinių darbų, kuruotos 7 Šiauliuose vykusios respublikinės ir miesto pedagogų konferencijos, aktyviai dalyvauta 3 Šiaulių miesto literatų ir kraštotyrininkų renginiuose, surinkta per 10 pažymėjimų ir sertifikatų apie kvalifikacijos kėlimą.
Antra, jei studentus kalbos kultūros ir mokslinio teksto lingvistikos būčiau mokiusi pasitelkdama fizinį smurtą, be abejonės, prokuratūra būtų susidomėjusi tokiu ugdymo fenomenu. Žinoma, ir kitais man mestais — emocinio smurto, seksualinio priekabiavimo — kaltinimais.
Epilogas
Laikraštyje „Studentų era“ perskaičiau straipsnį “Gerai mokytis neapsimoka“. (Internautai pabrėžė, kad ŠU dėstytojai gražiuoju / piktuoju orientuojami vertinti studentus kuo menkesniais balais; tai pirmieji aukštojo mokslo reformos daigeliai). Perfrazuodama minėtą pavadinimą, sakau: “Kūrybiškai ir intensyviai dirbti ŠU — pavojinga, nes labai skaudžiai nukentėsi. Apšnerkš, apspjaudys, sutrins su purvais, sufabrikuos etikos pažeidimus ir kaip šiukšlę išmes iš darbo“. Įvairaus lygmens administratorių darbo stiliui neretai būdinga pamatinių žmogiškųjų vertybių devalvacija. Nėra politikos, kurį skatintų dėstytoją tobulėti.
