Vietos veiklos grupės nenori būti darbo biržomis

Vietos veiklos grupės nenori būti darbo biržomis

Vietos veiklos grupėms (VVG), per kurias į rajonus ateina didelės lėšos, nerimą sukėlė 2014–2020 metų laikotarpio strategijos gairės, rekomenduojamos Žemės ūkio ministerijos. VVG pagal jas turėtų tapti vos ne darbo biržomis, besirūpinančiomis darbo vietų kūrimo finansavimu, ir kur kas mažiau skirti dėmesio kitoms sritims, iki šiol laikytoms pagrindinėmis.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

70 procentų paramos – verslui

Skaistgiryje (Joniškio rajonas) vykusiame Vietos veiklos grupių iš Mažeikių, Raseinių, Radviliškio, Kelmės, Pakruojo, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonų susitikime buvo aptartos 2014–2020 metų strategijų įgyvendinimo aktualijos.

Strategijas minėtam laikotarpiui artimiausiu metu turės pasitvirtinti kiekvieno rajono VVG, tačiau kol kas Žemės ūkio ministerijos rekomenduojamose gairėse matoma rimtų trūkumų ir perteklinių reikalavimų.

Pasak susitikime dalyvavusio VVG konsultanto, UAB „Verslo strategijos ir projektai“ direktoriaus Vytauto Prano Mickaus, strategijoje pagal gaires ne mažiau kaip 70 procentų biudžeto turėtų būti skiriama verslo projektams, tai yra – iš esmės darbo vietoms kurti.

Tuo tarpu VVG atstovai mano, kad jiems labiau dera kurti patogią gyventojams infrastruktūrą, gerinti aplinką.

Darbo biržos veiklos dubliavimas

Daugumos konferencijos dalyvių nuomone, bendruomenės neturėtų dubliuoti darbo biržos funkcijos, kuri rūpinasi žmonių įdarbinimu.

„Jei darbo birža remia verslo kuriamas darbo vietas, mes galėtume prisidėti rinkdami duomenis, apmokydami žmones“, – sakė Radviliškio rajono VVG valdybos pirmininkas Romas Kalvaitis.

Joniškio VVG asociacijos pirmininkė Nijolė Valuckienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad skirti 70 procentų lėšų verslo projektams yra nerealu dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia, verslininkai turi savo lėšomis įgyvendinti projektą, tik tada ateina parama. Kartais finansiškai naudingiau jiems kreiptis tiesiogiai į Nacionalinę mokėjimų agentūrą (NMA) nei Vietos veiklos grupę. Štai Joniškio VVG verslo projektams galėjo skirti iki 200 tūkstančių litų, o NMA – daugiau kaip 600 tūkstančių litų. Verslininkai saistomi įsipareigojimais 5–7 metams.

Be to, buvo finansuojami tik verslo projektai kaimo teritorijoje, kas taip pat ne visada paranku.

Joniškio rajone keturi verslininkai dėl pasikeitusios situacijos apskritai atsisakė vykdyti jau numatytus projektus. Tokių atvejų buvo ir kituose rajonuose.

Tad strategijoje 70 procentų biudžeto skirti verslui esą nerealu, VVG tinklo atstovai rekomenduotų numatyti ne mažiau kaip 30 procentų.

Jaunimas po studijų – per “senas“

Vietos veiklos grupių valdybose pagal gaires taip pat rekomenduojama turėti ne mažiau kaip 11 narių, iš kurių maždaug trečdalis – jaunimo atstovai.

„Dirbame 8 žmonės valdyboje ir nesusiduriame su problemomis. Nežinau, ar tikslinga jas plėsti. Valdyboje turime vieną žmogų iki 25 metų. Surasti daugiau jaunimo sudėtinga. Žmonės išvyksta mokytis, o baigę studijas jau būna vyresni“, – aiškino Nijolė Valuckienė.

Po diskusijų VVG atstovai apžiūrėjo Skaistgiryje pagal projektus atliktus darbus: sutvarkytas bendruomenės patalpas, naujas Kryžiaus kelių skulptūrėles bažnyčios šventoriuje, estradą Jono Viliūno parke, gaisrinės pastatą.

Autorės nuotr.

NUOMONĖ: Radviliškio rajono VVG valdybos pirmininkas Romas Kalvaitis mano, kad Vietos veiklos grupės neturėtų užsiimti darbo biržos veikla, jos tik galėtų prisidėti rinkdamos duomenis, apmokydamos žmones. Šalia – Skaistgirio bendruomenės pirmininkė Reda Pečkuvienė.

NAUDINGUMAS: Joniškio VVG asociacijos pirmininkė Nijolė Valuckienė sako, kad kartais verslininkams finansiškai naudingiau kreiptis tiesiogiai į Nacionalinę mokėjimų agentūrą (NMA) nei į Vietos veiklos grupę.