Tarp puodų ir keptuvių – kiekvieną dieną

Tarp puo­dų ir kep­tu­vių – kiek­vie­ną die­ną

Ku­li­na­ri­jos kon­kur­so „Ga­mink ir bal­suok“ lapk­ri­čio mė­ne­sio nu­ga­lė­to­ja ta­pu­si rad­vi­liš­kie­tė Lai­mu­tė KAS­PE­RA­VI­ČIE­NĖ pa­tie­ka­lų ga­my­ba už­sii­ma ir dar­be, ir na­mie. Nors tai – jos kas­die­nė duo­na, tap­ti nu­ga­lė­to­ja pe­da­go­gė ne­si­ti­kė­jo.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

To­bu­lė­ja kar­tu su mo­ki­niais

Rad­vi­liš­kio tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo mo­ky­mo cent­ro pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja Lai­mu­tė Kas­pe­ra­vi­čie­nė vir­tu­vė­je su­ka­si kiek­vie­ną die­ną. Vi­rė­jo pro­fe­si­ją sie­kian­čius įgy­ti mo­ki­nius pe­da­go­gė mo­ko ne tik mais­to ga­mi­ni­mo pa­slap­čių. Mo­ko­ma­si ir sa­va­ran­kiš­kai pa­reng­ti re­cep­tū­ras bei pa­gal jas pa­ga­min­ti pa­tie­ka­lus.

Vi­rė­jos spe­cia­ly­bę tu­rin­čios L. Kas­pe­ra­vi­čie­nės dar­bo biog­ra­fi­ja pra­si­dė­jo tuo­me­ti­nia­me po­pu­lia­ria­me Rad­vi­liš­kio res­to­ra­ne „Gai­va“, ku­ria­me ji dir­bo de­vy­ne­rius me­tus, ta­čiau dau­giau­sia me­tų, net ket­vir­tį am­žiaus, mo­te­ris dir­ba su Tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo mo­ky­mo cent­ro moks­lei­viais.

Šis dar­bas ver­čia to­bu­lin­ti ži­nias ir ją pa­čią, ka­dan­gi kei­čia­si tech­no­lo­gi­niai rei­ka­la­vi­mai, mi­ty­bos ma­dos, ky­la mais­to ga­my­bos kar­te­lė. Pa­sak L. Kas­pe­ra­vi­čie­nės, ap­ker­pė­ti ne­ga­li­ma, nes pa­sta­rai­siais me­tais vis­kas, kas su­si­ję su vi­suo­me­ni­niu mai­ti­ni­mu, la­bai kin­ta, at­si­ran­da nau­jo­vių.

Pa­vyz­džiui, da­bar di­des­nis dė­me­sys krei­pia­mas svei­kes­nei mi­ty­bai, aler­ge­nams, vie­nų pro­duk­tų kei­ti­mui ki­tais, svei­kes­niais, ri­bo­ja­mas drus­kos kie­kis ir pa­na­šiai.

Kad ir kiau­ši­nio bal­ty­mo pa­kei­ti­mas so­jų pie­nu, mil­tų kei­ti­mas kruo­po­mis ar ku­ku­rū­zais. Da­bar at­si­ra­do dau­giau ga­mi­ni­mo lais­vės, ga­li­ma daug dau­giau eks­pe­ri­men­tuo­ti, imp­ro­vi­zuo­ti pa­ren­kant pro­duk­tus, juos de­ri­nant.

Ži­nias cent­ro mo­ki­niai ir dės­ty­to­jai gi­li­na ne tik už­sie­nio ša­ly­se ren­gia­mo­se sta­žuo­tė­se, bet ir įvai­riuo­se mais­to ga­mi­ni­mo kon­kur­suo­se, ku­riuo­se ga­na daž­nai lai­mi­mos pri­zi­nės vie­tos bei ski­na­mi nu­ga­lė­to­jų lau­rai.

Štai ke­lios pa­sku­ti­nės pra­kti­nės sta­žuo­tės Ro­mo­je, Mal­to­je lei­do ge­riau su­si­pa­žin­ti su Vi­dur­že­mio jū­ros ša­lių vir­tu­ve.

„Ten­ka pa­bend­rau­ti ir su ga­na aukš­to ly­gio vir­tu­vės še­fais. Ne vie­nas iš jų mo­kė mū­sų moks­lei­vius, jog vi­rė­jo pro­fe­si­ja ne­reiš­kia, jog vi­sa­da bū­si so­tus.

Anot jų, bū­na at­virkš­čiai: vi­rė­jams nė­ra ka­da pa­val­gy­ti, jie val­go pa­sku­ti­niai, kai vi­si jau yra so­tūs, ne vie­nas iš jų tu­ri įsi­tai­sęs skran­džio opas. Ta­čiau jie jau­čia pa­lai­mą, kai klien­tai yra pa­ten­kin­ti su­val­gę jų su­kur­tą pro­duk­tą“, – gar­sių vi­rė­jų pa­mo­ky­mus pri­si­mi­nė L.Kas­pe­ra­vi­čie­nė.

Na­mų vir­tu­vė­je įmant­ry­bių nė­ra

L. Kas­pe­ra­vi­čie­nės kas­die­nis dar­bas dau­giau­sia su­si­jęs su ku­li­na­ri­ja. Kon­di­te­ri­ja, anot pe­da­go­gės, nė­ra jos ark­liu­kas, ta­čiau ten­ka ga­min­ti ir šių pa­tie­ka­lų.

Mo­te­ris džiau­gia­si tuo, kad na­muo­se ji nė­ra vie­nin­te­lė mais­to ga­min­to­ja. Pa­sak jos, mais­to ga­my­ba nė­ra sve­ti­ma ir jos vy­rui, ku­ris ne­tgi dau­giau eks­pe­ri­men­tuo­ja su re­cep­tū­ro­mis ne­gu ji.

Vy­ras ir sū­nus ga­na daž­nai tam­pa pir­mai­siais nau­jų re­cep­tū­rų ir kon­kur­si­nių pa­tie­ka­lų ra­gau­to­jais bei ver­tin­to­jais. Ta­čiau kas­dien la­biau­siai mė­gsta­mi ga­min­ti ir val­gy­ti pa­pras­ti ir ne­su­dė­tin­gi pa­tie­ka­lai, daž­niau­siai – iš lie­tu­viš­kos vir­tu­vės.

Po­nia Lai­mu­tė juo­kau­ja, kad vie­nas vy­ras jos šei­mo­je yra la­biau „mil­ti­nin­kas“, o ki­tas – „bul­vi­nu­kas“, bet be mė­sos ir­gi ne­gy­ve­na­ma. Daž­niau­siai tai bū­na kiau­lie­na. Mėgs­ta­ma ir žu­vis, ku­rios pa­gau­na žve­jo­ti mėgs­tan­tis vy­ras.

Šei­ma tu­ri sa­vo so­dą, tad dar­žo­vių pirk­ti be­veik ne­rei­kia. Pa­sak L. Kas­pe­ra­vi­čie­nės, jie sten­gia­si dau­giau val­gy­ti švie­žių dar­žo­vių, nors žie­mai pa­si­da­ro ir ma­ri­nuo­tų asor­ti.

Už­siau­gi­na ir prie­sko­ni­nių žo­le­lių: ba­zi­li­kų, roz­ma­ri­nų, kra­pų, ku­riuos žie­mai už­si­šal­do ir var­to­ja vi­są žie­mą. Šal­do ir svo­gū­nų laiš­kus bei pa­pri­kas.

Ei­da­ma į sve­čius, po­nia Lai­mu­tė iš­ke­pa ko­kį nors sal­dų ke­pi­nį, nors na­muo­se to­kių ke­pi­nių kva­pai sklan­do ne­daž­nai.

Ga­vu­si ži­nią, jog ta­po „Šiau­lių kraš­to“ lapk­ri­čio mė­ne­sio ku­li­na­ri­nio kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja, L. Kas­pe­ra­vi­čie­nė ne­ga­lė­jo tuo pa­ti­kė­ti, bet ap­si­džiau­gė to­kiu įver­ti­ni­mu, nors sa­kė ne­ži­nan­ti, iš ko su­lau­kė to­kio pa­lai­ky­mo.

Ar­tė­jant šven­tėms, Kas­pe­ra­vi­čių šei­mo­je įmant­rių pa­tie­ka­lų ne­bus ga­mi­na­ma, ta­čiau, ko ge­ro, kaip vi­sa­da bus ke­pa­mas aguo­nų tor­tas, ku­rį mėgs­ta šei­mos na­riai. Jo ga­my­bos re­cep­tu pro­fe­sio­na­li vi­rė­ja da­li­ja­si ir su „Šiau­lių kraš­to“ skai­ty­to­jais.

Aguo­nų tor­tas

Jam rei­kės: 10 kiau­ši­nių, 4 stik­li­nių ke­lis kar­tus ge­rai per­mal­tų aguo­nų, 1 stik­li­nės džiū­vė­sė­lių, 4 šaukš­tų cuk­raus, maž­daug lit­ro pie­no, šo­ko­la­do.

Kiau­ši­nį po vie­ną muš­ti į du­be­nį, kas­kart vis įbe­riant po tru­pu­tį aguo­nų, džiū­vė­sių ir cuk­raus. Ma­sę iš­mai­šy­ti ir kep­ti įkai­tin­to­je or­kai­tė­je, kol iš­keps.

Už­vi­rin­ti pie­ną su 4-5 šaukš­tais cuk­raus ir jį už­pil­ti ant iš­ke­pu­sio tor­to. Pie­nas pa­da­rys bisk­vi­tą drėg­ną. Tor­to vir­šų pa­puoš­ti šo­ko­la­di­niu gla­ju­mi, ku­rį ga­li­ma iš­si­vir­ti iš šo­ko­la­do ir tru­pu­čio pie­no ar grie­ti­nė­lės.

Jau­kaus, šil­to ir ke­pi­niais kve­pian­čio šven­ti­nio va­ka­ro su ar­ti­mais žmo­nė­mis!

Lai­mos AGA­NAUS­KIE­NĖS nuo­tr.

Ku­li­na­ri­jos kon­kur­so „Ga­mink ir bal­suok“ lapk­ri­čio mė­ne­sio nu­ga­lė­to­ja ta­pu­si rad­vi­liš­kie­tė Lai­mu­tė Kas­pe­ra­vi­čie­nė su­dė­tin­ges­nius pa­tie­ka­lus ga­mi­na dar­be.