Naujausios
Sveikai gyventi – gyventi su saiku
Svajūnas Sabaliauskas, mūsų kraštietis publicistas, rašytojas, dabar gyvenantis Airijoje, laimėjo „Šiaulių krašto“ „Dienos recepto“ konkursą. Jo pasiūlytas kumpio kokakoloje receptas labiausiai patiko skaitytojams spalio mėnesį. Konkurso laimėtojas apdovanotas Andreas Michalsen knyga „Natūropatija“, kurią išleido leidykla „Alma littera“.
S. Sabaliauskas atskleidžia savo virtuvės paslaptis, palygina lietuvių ir airių skonius, įpročius.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Maisto gaminimas – meditacija
S. Sabaliauskas džiaugiasi dovanų gavęs knygą, kuri ir apie maistą, ir apie meditaciją.
„Kas du mėnesius pats vis nusiperku kokią naują kulinarinę knygą, – sako geriausias mėnesio kulinaras. – Patinka jas vartyti, semtis patirties ir eksperimentuoti. Man maisto gaminimas yra savotiškas poilsis ir meditacija. Mėgstu gaminti ilgai.“
Iš ko paveldėjo „kulinarinį geną“, gurmaniškų patiekalų pomėgį?
„Mano giminėje puiki šeimininkė – krikšto mama Zinaida. Skaniai gamina ir mano mama“, – pabrėžia S. Sabaliauskas. O gurmaniški patiekalai tiesiog atėję „iš kažkur“.
Pirmąjį blyną iškepęs gana vėlai – jau buvo baigęs vidurinę mokyklą. Tada tiesiog užėjęs noras paeksperimentuoti. Prisimena, jog tas „pirmasis blynas“ buvo kiaulienos faršas, sumaišytas su ryžiais, o viduje morkos, žalias agurkas ir sūris.
„Tai 1991 metais buvo kulinarijos "klyksmas", – apibūdina savo pirmąją kulinarinę improvizaciją. – Pradėjau mokytis Kaune, užeidavau į vieną kitą restoraną, ten puikūs kepsniai. „Aš galiu pagaminti geriau“, – pagalvojau. Nuo to viskas ir prasidėjo."
„Visko reikia su saiku“
Jo žodžiais, maistas visada buvo svarbus, o dabar – tiesiog jo kultas.
„Airijoje kepa, verda per televizijas, nuo „Labo ryto, Airija“ iki tikrai puikių kulinarinių laidų. Visada stengiuosi pasižiūrėti Rory O‘Connely laidas. Žaviuosi Gary Rhodes ir Anthony Demetre virtuvės meistriškumu“, – pasidalija S. Sabaliauskas.
Jo požiūriu, sveikai gyventi – tai gyventi su saiku.
„Visko reikia su saiku, – teigia kraštietis. – Aš nusiperku ir traškučių, mėgstu kokakolą, airiškas dešreles, rūkytus gaminius ir ukrainietiškus lašinius. Čia yra tokia parduotuvė „Krakiowak“, kurioje yra dieviško skonio ukrainietiškų lašinių. Valgau kada noriu, nemėgstu tik pusryčių.“
Pusryčiauja apie 12 valandą, o vakarienę valgo 9-ą popiet.
„Manęs niekas neįtikins, kad prieš miegą negalima valgyti. Pasižiūrėkit į liūtus, jie paėda ir eina miegoti, pavirškinti. Žodžiu, viską reikia daryti su saiku ir svarbiausia – NEPERSIĖSTI“, – pabrėžia.
O ką mėgsta valgyti?
„Labai mėgstu žuvį, bet Airijoje jos pasirinkimas itin mažas. Nors gyvename saloje – vienoje pusėje Airijos jūra, kitoje – Atlanto vandenynas. Nesu matęs parduodamų upinių žuvų, – stebisi lietuvis. – Tik Škotijoje užauginta lašiša, taip pat užauginta pengasija, vilkešeris, menkės filė, skumbrė – kaip ir viskas. Ačiū Die, dažnai būna puikaus šviežio tuno, bet jo kaina didelė. Ir šiaip žuvies kainos baisiai didelės – menkės filė be kelių centų – 20 eurų. Bet aš moku sulaukti akcijų.“
Saldumynais savęs nelepina, nelabai jie patinka. Išimtis – tik lietuviški saldainiai „Vilnius“ ir „Nomeda“.
Apie paslaptį
„Jei gaminu šventinius pietus, dažnai nežinau, koks bus galutinis variantas, bet jis visada būna puikus, – patikina S. Sabaliauskas ir atskleidžia skanaus patiekalo gamybos paslaptį. – Kartą viena žurnalistė, kuri gal tik kiaušinį mokėjo išsivirti, manęs paklausė, kaip reikia skaniai iškepti, ar yra kokia paslaptis? Atsakiau, kad reikia pagalvoti: kas tiktų prie vieno ar kito produkto. Nebūtinai vištiena turi būti su ananasais, o sūris drebiamas ant karbonado.
Ir ką manot? Ji dabar mane nustebina savo kulinariniais pasiekimais, bet visada sako: „Gamindama pagalvoju, ką dėtų į šį patiekalą Svajūnas. Pagalvojau, kad būtų skanu pienas su čiliukais.“
Jis nepamena, kad virtuvėje kas būtų nepavykę ar sudegę. Jo žodžiais, geras virėjas visada išgelbės ir „beviltiškiausią“ patiekalą. Ir pataria: „Nereikia pagardų – mano virtuvėje tik druska, pipirai ir "Provanso žolelės".“
Airiai – konservatyvūs
Klausiamas, ar labai skiriasi lietuviška ir airiška virtuvės, teigia, jog „lietuviška keliasdešimt kartų įdomesnė“.
„Airiai dievina sumuštinius, kurių pilna ant kiekvieno kampo. Į sumuštinį deda ir kiaušinį, keptą kumpį, dešreles, sūrį, daržovių, kraujinės dešros – kalnas išeina, – pasakoja. – Greitas maistas jiems geriausias. Vaikai vaikšto su čipsų pakeliais ir energiniais gėrimais ir valgo kebabus.“
Patyręs, jog airiai labai konservatyvūs maistui.
Dvi jo pažįstamos lietuvės merginos Dalia ir Asta atidarė kavinę ir bandė „įmantresnius“ patiekalus gaminti. Bet jau po mėnesio meniu „perairino“ – įtraukė trintą sriubą, lazaniją, burgerius, kelių rūšių karštus sumuštinius. Visą dieną jų kavinėje galima užsisakyti airiškus pusryčius.
„Biznis klesti, nors valgiaraščio nekeičia jau dešimt metų, – pasakoja apie draugių patirtį. – Yra žmonių, kurie dešimt metų kasdien ateina valgyti tų pačių airiškų pusryčių.“
Airiai, jo žodžiais, baugiai žvelgia į kitonišką maistą. Bandė išsiaiškinti, ką airiai valgė prieš keletą dešimtmečių, net nusipirko knygą „Airių paveldo patiekalai“.
„Gera, soti, puiki ir įdomi virtuvė, – pasidalija šios knygos įspūdžiu. – Senieji airiai atsimena, jog rinko miško grybus, o dabar – tik pievagrybiai parduotuvėje. Sakoma, kad viskas pasikeitė, kai airiai pradėjo gerai gyventi ir prasidėjo užkandžių kultūra, nustumdama sočiuosius, geruosius patiekalus, kaip prasto gyvenimo simbolį.
Žinoma, Airijoje yra ir gerų restoranų, su puikiais virtuvės šefais. Pats džiaugiuosi, kad šalia mano namų yra puikaus maisto restoranėlis.“
Pasidžiaugia, kad jo kaimynas Skotas yra atviras idėjoms: „Jis buvo kelis kartus Lietuvoje ir žavisi mūsų cepelinais, net pats bandė virti ir pavyko!“
Konkurso laimėtojas pasidalija ir dar vienu savo firminiu receptu. „Tai paprastas ir skanus keptos vištos receptas“, – sako S. Sabaliauskas.
Mėnesio kulinaro receptas: kepta višta
Vištą įtrinti norimais prieskoniais. Tik be "Vegetos" ir kitų panašių „virtuvės nusikaltimų“.
Vištą įdėti į troškinimo indą (būtinai turi būti dangtis) ir užpilti pienu, kad ji paskęstų. Įkaitinti orkaitę iki 200 laipsnių ir kepti tiek, kiek įprastai. Pienas „dingsta“, susigeria į vištą, likus pusvalandžiui iki kepimo pabaigos atidengti dangtį.
Iškepusi višta kris nuo kaulų.
O garnyras gali būti bet koks. Man prie vištos skaniausia virti burokėliai su pupelėmis, svogūnų laiškai, šie tiek česnako ir pirmo spaudimo rapsų ar alyvuogių aliejaus. Ir, žinoma, bulvių košė, kurioje daug pieno ir sviesto.
Skanaus!
Asmeninė nuotr.
Svajūną Sabaliauską, kuris pelnė mėnesio kulinaro vardą, Airijoje pasiekė „Šiaulių krašto“ dovanota knyga „Natūropatija“.
