Svarbus žiemgalių mūšis buvo pamirštas

Svarbus žiemgalių mūšis buvo pamirštas

Svar­bus žiem­ga­lių mū­šis bu­vo pa­mirš­tas

Jo­niš­kio bal­to­jo­je si­na­go­go­je pri­sta­ty­ta is­to­ri­ko To­mo Ba­ra­naus­ko kny­ga „Ga­ruo­zos mū­šis. Šal­ti­niai ir in­terp­re­ta­ci­jos“ į Lie­tu­vos is­to­riog­ra­fi­ją su­grą­ži­na ne­pel­ny­tai už­mirš­tą 1287 me­tais vy­ku­sį Ga­ruo­zos ši­lo mū­šį, ku­ria­me su­si­grū­mė Žiem­ga­los, tai­gi ir da­bar­ti­nės Šiau­rės Lie­tu­vos da­lies, ka­riai su Li­vo­ni­jos or­di­nu. Pa­ra­dok­sas: iš­sa­miau­siai Ei­liuo­to­je Li­vo­ni­jos kro­ni­ko­je ap­ra­šy­ta XIII am­žiaus ko­va iki šiol ne­su­lau­kė Lie­tu­vos is­to­ri­kų dė­me­sio. Tai, anot au­to­riaus, vie­na di­džiau­sių ir ap­mau­džiau­sių „bal­tų dė­mių“ vi­so­je Bal­ti­jos kry­žiaus žy­gių is­to­ri­jo­je.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ga­ruo­zos mū­šis tar­si ig­no­ruo­ja­mas

Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to lek­to­rius, is­to­ri­kas To­mas Ba­ra­naus­kas kny­gos įva­de klau­sia: „Ar Ga­ruo­zos mū­šis is­to­riog­ra­fi­jo­je nu­ver­ti­na­mas ir ig­no­ruo­ja­mas pa­grįs­tai? Gal jam trūks­ta „lem­tin­gu­mo“ – juk is­to­riog­ra­fi­jo­je ne kar­tą bu­vo tei­gia­ma, kad per­ga­lė prie Ga­ruo­zos ne­pa­kei­tė žiem­ga­lių li­ki­mo?“ Ir čia pat at­sa­ko, kad no­rint kal­bė­ti apie mū­šio reikš­mę vi­sų pir­ma reik­tų jį ir pa­sek­mes nuo­sek­liai bei iš­sa­miai iš­nag­ri­nė­ti. O to nie­ka­da ne­bu­vo pa­da­ry­ta, Lie­tu­vos is­to­ri­kų dar­buo­se 1287 me­tų ko­vo 26 die­ną įvy­ku­si ko­va ig­no­ruo­ja­ma.

„Ei­liuo­to­je Li­vo­ni­jos kro­ni­ko­je Ga­ruo­zos mū­šis ap­ra­šy­tas iš­sa­miau­siai, tą epi­zo­dą pa­ts ei­liuo­tai iš­ver­čiau. Daug kas man pa­čiam ra­šant kny­gą ta­po at­ra­di­mu“, – pri­si­pa­ži­no is­to­ri­kas, su­pra­tęs, kad pa­gal tu­ri­mus šal­ti­nius ten­ka ki­taip iš­dė­lio­ti iš­va­das.

Di­džiu­lės Or­di­no ne­tek­tys

1279–1290 me­tai lai­ko­mi pa­sku­ti­niu žiem­ga­lių su­ki­li­mu.

1279 me­tais va­do­vau­jant Na­mei­siui pra­si­dė­ju­sios ko­vos 1281 me­tais lai­ki­nai su­sto­jo su­da­rius pa­liau­bas. T. Ba­ra­naus­kas pri­me­na, kad Na­mei­sis iš­kart pa­si­da­vė ku­ni­gaikš­čio Trai­de­nio glo­bai, tad su Or­di­nu vy­ko ne vien žiem­ga­lių, bet vi­sos tuo­me­ti­nės Lie­tu­vos vals­ty­bės ko­va ir ją jis lin­kęs va­din­ti la­biau ne su­ki­li­mu, bet ka­ru.

Mū­šiai tarp žiem­ga­lių ir Li­vo­ni­jos or­di­no at­si­nau­ji­no 1285 me­tais, kai ma­gist­ras Vi­le­ki­nas vėl pra­dė­jo pul­ti Žiem­ga­lą ir prie Ter­ve­tės pi­lies pa­si­sta­tė Hei­li­gen­ber­go pi­lį. Tai bu­vo le­mia­mas žiem­ga­lių lais­vės ko­vų eta­pas, ka­ro zo­na apė­mė te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je sto­vė­jo Duo­be­lės, Rak­tės (Ža­ga­rės) ir Si­dab­rės pi­lys.

1287 me­tų ko­vo pra­džio­je žiem­ga­lių su­for­muo­ti pul­kai pa­trau­kė į Ry­gą. Nors jos užim­ti ne­pa­vy­ko, bet pa­su­kę de­ši­niuo­ju Dau­gu­vos kran­tu žiem­ga­lių ka­riai ap­gu­lė Ikš­ki­lę. Ten pri­si­plė­šę daug gro­bio jie pa­li­ko mies­tą, sken­din­tį lieps­no­se.

Li­vo­ni­jos kraš­to ma­gist­ras Vi­le­ki­nas, iš­klau­sęs pa­siun­ti­nio nau­jie­nas, pa­sku­bo­mis su­komp­lek­ta­vo ka­riuo­me­nę ir su­ren­gė at­sa­ko­mą­jį žy­gį. 1287 me­tų ko­vo 26 die­ną miš­ke prie ne­di­de­lio upe­lio įvy­ko Ga­ruo­zos mū­šis, ku­ria­me žiem­ga­liai su­mu­šė Li­vo­ni­jos kraš­to ka­riuo­me­nę. Mū­šy­je žu­vo ir ma­gist­ras Vi­le­ki­nas, 33 or­di­no bro­liai, gau­sy­bė ki­tų aukš­tų or­di­no žmo­nių, tad pa­gal Or­di­no ne­tek­tis is­to­ri­kas T. Ba­ra­naus­kas jį pri­ly­gi­na Sau­lės mū­šiui.

Mū­šio tiks­las ir pa­sek­mės

Ga­ruo­zos mū­šio tiks­las bu­vo pa­siek­ti, kad vo­kie­čiai pa­si­trauk­tų iš 1286 me­tais pa­sta­ty­tos Hei­li­gen­ber­go pi­lies ir ta­da su­ki­lu­sio­je Žiem­ga­los da­ly­je ne­be­lik­tų nė vie­nos Or­di­no kont­ro­liuo­ja­mos pi­lies. Tai žiem­ga­liams pa­vy­ko. Ir tik dau­giau kaip po tri­jų de­šimt­me­čių 1321 me­tais Li­vo­ni­jos or­di­no eks­pan­si­ja vėl pra­si­de­da.

Taip pat il­gai ne­su­vok­tas fak­tas, kad bū­tent Ga­ruo­zos mū­šio pa­sek­mė, jog pu­sė Žiem­ga­los li­ko Lie­tu­vos vals­ty­bės su­dė­ty­je. Žiem­ga­la įsi­vaiz­duo­tos tos že­mės, ku­rios bu­vo nu­ka­riau­tos vo­kie­čių or­di­no ir vė­liau ta­po Lat­vi­jos da­li­mi. Be­je, Lat­vi­jo­je iš­li­kę se­nie­ji re­gio­nų – Kur­šo, Žiem­ga­los, Sė­los – pa­va­di­ni­mai. Lie­tu­vo­je vis­kas „pa­kiš­ta“ po Aukš­tai­ti­jos ir Že­mai­ti­jos pa­va­di­ni­mais, Žiem­ga­los re­gio­no ne­lie­ka. Tik da­bar jis at­gai­vi­na­mas vie­tos gy­ven­to­jų są­mo­nė­je.

Kny­gą ra­šy­ti pa­ska­ti­no vi­suo­me­ni­nin­kas

Prie Ga­ruo­zos mū­šio at­mi­ni­mo ska­ti­ni­mo itin pri­si­de­da vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja Žie­mių pra­das „Sim­ka­la“, ku­ri su Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­ju­mi ke­le­rius me­tus or­ga­ni­za­vo ka­ro lau­ko sto­vyk­las, mū­šio ins­ce­ni­za­ci­jas, kon­fe­ren­ci­jas, iš­lei­do at­mi­ni­mo me­da­lį ir pa­što ženk­lą. O 2017-aisiais, pa­sak mu­zie­ji­nin­ko Da­riaus Vi­čo, cik­lą ren­gi­nių vai­ni­ka­vo To­mo Ba­ra­naus­ko kny­ga. Ga­ruo­zos mū­šiui skir­tą kny­gą pa­ra­šy­ti is­to­ri­ką pa­ska­ti­no bū­tent „Sim­ka­los“ va­do­vas And­rius Bi­tai­tis.

Ren­gi­nį dūd­mai­šio ir kank­lių me­lo­di­jo­mis bei dai­no­mis pa­pil­dė se­ną­ja is­to­ri­ja be­si­do­min­tys at­li­kė­jai iš Lat­vi­jos ir Aly­taus, bu­vo eks­po­nuo­ja­mi dai­li­nin­ko Ar­tū­ro Slap­šio ta­py­ti pa­veiks­lai – Ga­ruo­zos mū­šio vaiz­dai ir ne­ži­no­mo žiem­ga­lių kar­ve­džio po­rtre­tas. O kraš­tie­čio tau­to­dai­li­nin­ko Vik­to­ro Ži­lins­ko pa­veiks­lą su Lat­vi­jo­je te­kan­čiu Ga­ruo­zos upe­liu Jo­niš­kio Žiemgalos–Aukštaičių drau­gi­jos pir­mi­nin­kė Dzint­ra El­ga Ir­by­tė ir or­ga­ni­za­ci­jos na­rys Jo­nas Iva­naus­kas įtei­kė kny­gos au­to­riui T. Ba­ra­naus­kui.

Au­to­rės nuo­tr.

Is­to­ri­nė kny­ga lei­džia su­vok­ti, kad Ga­ruo­zos mū­šis bu­vo vie­nas reikš­min­giau­sių Bal­ti­jos kry­žiaus žy­gių mū­šių.

Pa­sak is­to­ri­ko To­mo Ba­ra­naus­ko, Ga­ruo­zos mū­šio tiks­lą, kad vo­kie­čiai pa­si­trauk­tų iš 1286 me­tais pa­sta­ty­tos Hei­li­gen­ber­go pi­lies ir ta­da su­ki­lu­sio­je Žiem­ga­los da­ly­je ne­be­lik­tų nė vie­nos Or­di­no kont­ro­liuo­ja­mos pi­lies, žiem­ga­liams pa­vy­ko pa­siek­ti.

Se­ną­ja is­to­ri­ja be­si­do­min­tis To­mas Sut­kai­tis at­li­ko ke­le­tą dai­nų. Jam už nu­ga­ros – Ar­tū­ro Slap­šio ta­py­ti pa­veiks­lai su Ga­ruo­zos mū­šio vaiz­dais ir žiem­ga­lių kar­žy­gio po­rtre­tas.