Naujausios
PASKUTINIS VASAROS MĖNUO
Su liaudies dainomis ir šokiais
Šiaulietė Ieva Ivanauskaitė paskutinį vasaros mėnesį leidžia kiek kitaip nei jos bendraamžiai — folkloro vakaronėse ir su liaudies šokiais. Šiuolaikiškus muzikos ritmus jai pakeičia liaudies dainos, kanklių ir skudučių melodijos. Mergina ką tik grįžo iš VII Tarptautinės tradicinių šokių stovyklos.
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ
Estų šokių mokė latviai
Stovykloje Lapainios kaime, Kaišiadorių rajone, Ieva praleido pirmąją rugpjūčio pusę.
„Šokome savo liaudies šokius, mokėmės šokti estų ir latvių, kankliuoti, skudučiuoti, pūtėme ragus, pynėme juostas. Ir, žinoma, visur lydėjo liaudies dainos“, — pasakoja Ieva.
Stovykloje šiemet turėjo dalyvauti ir estai, baltarusiai, tačiau neatvyko: „Savotiškai atsigriebėme: vis tiek išmokome estų liaudies šokių — jų pamokė latviai“.
Ieva su kaimynais latviais kalbėjo jų gimtąja kalba. Jos išmoko šiemet: pagal „Erasmus“ mainų programą pusmetį praleido Rygoje.
Stichijos išbandyta
Ieva pasakojo, kad paskutinį vakarą stovykloje vainikavo gamtos stichija. Nė fejerverkų nereikėjo: „Dangus ir taip blyksėjo, žaibai aplink suko ratais, medžiai lenkėsi mums net iki žemės“. Medžius vėjas rovė su šaknimis. Stovyklautojai slėpėsi kluone, turėjo laikyti jo duris, nes vėjas plėšė lauk.
Ant palapinių griuvo medžiai, į vieną trenkė žaibas. Nelaimės išvengti pavyko. Ieva juokavo, kad paskutinę naktį stovykloje šoko ne tik jie, bet ir visi pagonių dievai: „Ypač Perkūnas“.
Netikėtai sukeltą paniką slopinti bandė muzikantai — siaučiant stichijai jie grojo ir dainavo liaudies dainas. „Kaip “Titanike“, skęstant laivui“, — šypsojosi Ieva.
Gyvenimas — puoselėti tradicijas
Kaip praleis paskutines vasaros savaites? Ieva sako, kad ramiai. Namie su šeima nebuvo ilgiau nei pusmetį, nes pusmetį Latvijoje gilinosi į baltų kultūrą. Prasidėjus vasaros atostogoms keliavo po Lietuvą, Lenkiją.
Ieva nuo trejų metukų Šiauliuose folkloro ansamblyje „Abrūsėlis“ dainavo liaudies dainas ir šoko tradicinius šokius. Neatsitiktinai pasirinktos ir studijos — Vytauto Didžiojo universitete studijuoja etnokultūrą. Kaune Ieva šoka folkloro ansamblyje “Linago“, dalyvauja Baltų klubo veikloje.
Ji sutinka, kad tokia veikla tarp jos amžiaus žmonių nepopuliari. „Galbūt jaunas žmogus skuba teisti: folkloras — seniena, nuobodu, neįdomu, — svarsto Ieva. — Man svarbu pažinti savo tautos kultūrą. Lietuva laisva, įsileidžiame vis daugiau vakarietiškos kultūros. Tačiau visais laikais žmonės gręžiasi atgal į savo šaknis“.
Mergina, aukodama savo laiką tradiciniams šokiams, muzikai, gauna dvasinio peno. Tai jai — didžiausia vertybė.
„Liaudies šokis — ne vien žingsniai pagal tam tikrą muziką. Tai — bendravimas. Galimybė būti bendruomenėje“, — sako Ieva. Folkloro vakarai pritraukia įvairiausių profesijų žmonių. “Pavyzdžiui, fizikai yra geriausi armonininkai“, — šypsosi Ieva.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TAUTIŠKUMAS: Apie meilę tautinėms tradicijoms išduoda ir Ievos apranga — lino drabužiai.
