Naujausios
SAVAITĖS APŽVALGA
Stuburo demonstruotojai išėjo į areną
Rūta JANKUVIENĖ
Audringai prasidėjo ši savaitė, kai paaiškėjo Seimo rinkimų antrojo turo rezultatai.
Kietą stuburą pirmoji pademonstravo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pareiškė naujos valdžios formuotojui Socialdemokratų partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui, jog nepritars koalicijai ir Vyriausybei, kurioje dalyvaus Darbo partija.
„Vyriausybės formavime, mano nuomone, negali dalyvauti partija, kuri įtariama rinkimuose padariusi daugiausiai šiurkščių pažeidimų, įtariama dėl juodosios buhalterijos ir neskaidrios veiklos ir kurios partijos lyderiai yra kaltinamieji baudžiamojoje byloje“, – pareiškė Prezidentė.
Kas užginčytų, jog Lietuva su teisiamaisiais aukščiausios valdžios postuose atrodytų daugiau negu keistai. Bet tokia galimybė buvo aiški dar prieš rinkimus: Darbo partijos reitingai kilo, nepaisant „juodųjų bylų“ ir kaltinimų populizmu. Pats „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskich neslepia numatęs, jog gali tapti „rakštimi“.
Po Prezidentės pareiškimo V. Uspaskich pademonstravo stuburą: „Į Darbo partiją niekas nesivalys kojų“ ir pagąsdino: „Sakiau partneriams, jog nebūsiu „rakštimi“, bet dabar būsiu Seimo pirmininku.“
Kas vėl išlošė? Tikrai ne „kieta“ Prezidentė, po kurios pareiškimo prezidentūra pritilo. Tuo metu „darbiečių“ lyderis iš televizijos ekranų neišlipo, aiškindamas, kokia „politinė byla“ prieš jį ir partiją kurpiama.
Šešerius metus šioje byloje teismas nesugeba kaltinamųjų nei nuteisti, nei išteisinti. O kai prokurorai, prieš lemiamą rinkimų turą imasi griežtinti kaltinimus, sunku tokio veiksmo nesieti su „politika“.
Prezidentė aiškiai siekia išlaikyti valdžioje dabartinius valdančiuosius. Tačiau reali politinė erdvė yra tokia, kad be Darbo partijos Seime negali būti sudaryta nei kairiųjų, nei dešiniųjų darbinga koalicija.
Trečias variantas – „vaivorykštė“. Ji sunkiai būtų suprantama ir dešiniųjų, ir kairiųjų rinkėjams, bet užtikrintų dabartinių valdančiųjų „darbų tęstinumą“ ir Prezidentės ramybę.
Politologai, kaip niekada vieningai, kalba apie Prezidentės nenorą pripažinti rinkėjų valios, tokios pozicijos grėsmę demokratijos principams ir socialdemokratų stuburo išbandymą.
A. Butkevičius, iš pradžių neketinęs „nuo pirmos dienos konfliktuoti su Prezidente“, greitai atsitokėjo, jog „vaivorykštėje“ socialdemokratai bus „jaunesniaisiais broliais“, o jis pats, tapęs premjeru, – dešiniųjų politikos vykdytoju.
Socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ bando suformuoti monolitinę koaliciją. Jeigu prie jos prisijungs Lenkų rinkimų akcija, Seime sudarytų net Konstitucinę daugumą, kuri galėtų atmesti bet kokį Prezidentės veto.
Bet ar trauksis pati Prezidentė? Sulaukusi politinių partijų skundų dėl rinkimų pažeidimų, ji turi teisę inicijuoti rinkimų rezultatų kvestionavimą. Juoba kad Konstitucinis Teismas išaiškino, jog ir vienetiniai pažeidimai gali būti vertinami kaip sisteminiai.
Politologai rinkimų rezultatų atšaukimą įvardija „juodžiausiu scenarijumi“, bet jis nėra atmestinas.
Naujos valdžios formavimo aistros aprimo tik Vėlinių išvakarėse. Besiformuojančios koalicijos partneriai spėjo patikinti, kad „naktinės“ mokesčių reformos nebus, jog jau nuo sausio didins minimalią algą – iki 1000 ar net 1100 litų.
Būsimos koalicijos partneriai tikina, jog jų rinkimų programas įmanoma suderinti. Bet dar negarsina, kaip sutars dėl progresinių mokesčių, žadėtų mokesčių lengvatų ar energetinių projektų.
Nueinanti valdžia palieka ne tik atominės statybos galvosūkį. Štai per pačius rinkimus, paaiškėjo, jog 4 centais teks mokėti brangiau už dujas – dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Esą tai menkniekis – dujos brangsta tik 1 procentu. O kiek dėl to brangs šildymas?
Žmonėms svarbu žinoti, kas keisis Lietuvos ir jų pačių kasdieniame gyvenime. Tad politiniam elitui nereikėtų valdžios žaidimais ilgai užsižaisti.
