Skola savam kraštui „atiduota“. Kas toliau?

Sko­la sa­vam kraš­tui „ati­duo­ta“. Kas to­liau?

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Pa­ga­liau pa­si­bai­gė rin­ki­mų ma­ra­to­nas. Prie fi­ni­šo li­ni­jos pir­ma­sis at­bė­go ir nu­ga­lė­to­jų tau­rę „nu­raš­kė“ bū­rys po­li­ti­ko­je ža­lių „vals­tie­čių“.

Pa­si­bai­gė ir vien­man­da­ti­nin­kų ko­va. Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, kaip ir ša­ly­je, ji bai­gė­si „vals­tie­čio“ per­ga­le – Au­ri­mui Gai­džiū­nui ra­jo­no rin­kė­jai sky­rė 67,7 pro­cen­to sa­vo bal­sų.

Kar­tu su „vals­tie­čiu“ į po­li­ti­nį rin­gą li­pęs kon­ser­va­to­rius Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis ga­vo no­kau­tą – už jį bal­sa­vo dvi­gu­bai ma­žiau rin­kė­jų – 29,1 pro­cen­to.

Šį­kart rin­kė­jai Sei­mo na­rio man­da­tą pa­ti­kė­jo ra­jo­no žmo­gui. Ga­li bū­ti, jog la­biau – par­ti­jai, ku­riai jis at­sto­vau­ja. Lai­kas pa­ro­dys, kaip šis sa­viš­kis pa­dės spręs­ti rad­vi­liš­kie­čių pro­ble­mas ir jiems at­sto­vaus.

Ant­ra ver­tus, juk ir kon­ser­va­to­rius V. Juo­za­pai­tis skel­bė­si sa­viš­kiu ir kvie­tė bal­suo­ti už jį kaip už sa­vą žmo­gų. Ne tik jis kvie­tė.

Prieš pat rin­ki­mų sek­ma­die­nį po rad­vi­liš­kie­čių na­mus vaikš­čio­jo šiam kan­di­da­tui lo­ja­lūs as­me­nys ir, pa­kvie­tę bal­suo­ti už kraš­tie­tį, da­li­jo po­li­ti­nės lo­te­ri­jos bi­lie­tus.

Kiek­vie­na­me to­kia­me bi­lie­te – pa­ža­das, jog lai­mė­ji­mus bus ga­li­ma at­siim­ti sek­ma­die­nį, iš kar­to po rin­ki­mų.

Dau­ge­lis lo­te­ri­jos ne­šio­to­jų – Sa­vi­val­dy­bė­je ir jos įstai­go­se dir­ban­tys žmo­nės, ku­rie, aiš­ku, ne­pa­si­sa­kė ir ne­pa­sa­kys, ar šį dar­bą dir­bo ve­di­ni įsi­ti­ki­ni­mų, ar tik dėl to, kad taip rei­kė­jo ra­jo­ną val­dan­tiems kan­di­da­to bend­ra­par­tie­čiams.

Te­ko gir­dė­ti, jog bu­vo ir pa­ti­kė­ju­sių kan­di­da­to pa­ža­dais apie ža­da­mą lo­te­ri­jos pri­zą.

Bet tiek jau to – rin­ki­mai bai­gė­si, o lo­te­ri­jos bi­lie­tai, pa­si­ro­do, bu­vo tuš­tu­tė­liai.

Na, o „sa­vas žmo­gus“ dė­jo į ko­jas, prieš tai man­da­giai in­for­ma­vęs rad­vi­liš­kie­čius rin­kė­jus, kad nuo nau­jo­jo Sei­mo dar­bo pra­džios jo biu­ro Rad­vi­liš­ky­je ne­be­bus. Nors jis pa­ts Sei­me ir sė­dės.

Rad­vi­liš­kio mies­to gar­bės pi­lie­tis dar ir pri­mi­nė sa­vo kraš­tie­čiams: prieš tai bu­vu­sius pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus jis esą sten­gė­si grą­žin­ti sko­lą sa­vo kraš­tui už jam su­teik­tas šak­nis ir bran­dą.

Ma­žų ma­žiau­siai keis­tu pa­si­ro­dė toks „sa­vo žmo­gaus“ poel­gis. Lyg ma­žo vai­ko, ku­ris, ne­ga­vęs no­ri­mo sal­dai­nio, su­si­ren­ka sa­vo žais­lus ir ne­ria ša­lin iš smė­lio dė­žės.

Dar la­biau ne­sup­ran­ta­mas pa­si­ro­dė jo sko­los ter­mi­no su­vo­ki­mas – tai, kad sko­los grą­ži­ni­mą sa­vam kraš­tui jis įtal­pi­no į ket­ve­rius me­tus.

Tai štai, pa­si­ro­do, dėl ko prieš­rin­ki­mi­niu lai­ko­tar­piu bu­vo pa­daž­nė­ję šio kan­di­da­to vi­zi­tai į Rad­vi­liš­kį: ne iš šir­dies pa­svei­kin­ti so­cia­li­nių dar­buo­to­jų su jų pro­fe­si­ne die­na, mo­ki­nių – su rug­sė­jo 1-ąja, ne iš­ly­dė­ti žy­gio da­ly­vių ko­vų ir per­ga­lių ke­liais, o tik kuo grei­čiau baig­ti grą­žin­ti sko­lą, nes, sa­ko­ma, sko­la ne ro­na, neuž­gis...

O po sko­los grą­ži­ni­mo kas – pa­mirš ke­lius į gim­tą­jį mies­tą?

Ir ta­da ne­ju­čio­mis pa­gal­vo­ji – ne­jau­gi jų vi­sų, ­len­dan­čių į val­džios lo­vį, tik to­kie tiks­lai?

Prie me­lo de­tek­to­riaus kiek­vie­no kan­di­da­to ne­pri­jung­si. O ver­tė­tų pa­tik­rin­ti, ko­kių tiks­lų ve­di­ni prieš rin­ki­mus jie lyg ka­ti­nai per mor­čių ima vie­nas pa­skui ki­tą va­ži­nė­ti po ren­gi­nius, teik­ti ap­do­va­no­ji­mus, ža­dė­ti auk­so kal­nus.

Ta­da kraš­tie­čiais pri­si­me­na esan­tys net tie, ku­rie, jei ne rin­ki­mai, ne­ži­no­tų ku­riuo ke­liu į tą sa­vo kraš­tą va­žiuo­ti.

Bet­gi ko dėl šil­tos kė­dės ne­pa­da­ry­si?

Pa­si­ro­do, ir kon­ser­va­to­riai su soc­de­mais ga­li kuo pui­kiau­siai su­tar­ti, kai to rei­kia val­džios dau­gu­mai už­tik­rin­ti.

Ir kas, kad kon­ser­va­to­rių ved­lys Gab­rie­lius Lands­ber­gis ne­va ne­ma­to ga­li­my­bės dirb­ti kar­tu su tokiais so­cial­de­mok­ra­tais, ko­kie jie yra šian­dien: su Vi­jū­nė­lėm, auk­si­niais šaukš­tais ir taip to­liau.

Pui­kiau­sias pa­vyz­dys – val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je jau ne pir­mą ka­den­ci­ją Ta­ry­bos kė­des zu­li­nan­čios Rad­vi­liš­kio „kregž­du­tės“ ir „rau­do­no­sios ro­žės“.

Rad­vi­liš­kio „ro­žės“ per rin­ki­mų va­jų pa­reiš­kė, jog pa­lai­kys „kregž­du­čių“ kan­di­da­tą iš sos­ti­nės.

Įdo­mu, ką apie tai ga­lė­tų pa­sa­ky­ti jau­na­sis Gab­rie­lius, ku­ris lyg ma­ro pur­to­si po­li­ti­nės drau­gys­tės su so­cial­de­mok­ra­tais?

„Et, už­teks apie tuos rin­ki­mus – jie jau praei­tas eta­pas: grei­čiau pra­dė­kit dirb­ti ir vyk­dy­ti sa­vo pa­ža­dus“, – pa­sa­kys tū­las žmo­ge­lis.

Ot ir ne praei­tas! Ir ne dėl to, kad Sei­mo iš­rink­tie­ji vis dar ne­ga­li ra­miai mie­go­ti, ne­su­da­rę koa­li­ci­jos.

Pa­si­ro­do, už­bai­gus vie­nus rin­ki­mus, jau pra­si­de­da dis­ku­si­jos, prie­kaiš­tai ir ra­gi­ni­mai ruo­šian­tis ki­tiems rin­ki­mams – me­ro.

Bu­vę šių rin­ki­mų Rad­vi­liš­kio ra­jo­no kan­di­da­tai so­cia­li­niuo­se tink­luo­se jau pra­de­da dėl to ves­ti de­ba­tus.

Vie­nas ra­gi­na dirb­ti kraš­to la­bui ir kur­ti atei­ties vi­zi­jas.

Ki­tas kvie­čia ne kal­bė­ti, o dirb­ti ir sku­bi­na dėl ki­lu­sių pro­ble­mų kreip­tis į jį.

Tre­čias įta­ri­nė­ja, jog vi­si šie kvie­ti­mai tė­ra tramp­li­nas at­si­spir­ti nuo pa­tik­lių rad­vi­liš­kie­čių nu­ga­rų ir šok­tel­ti į me­ro sos­tą.

Oi, ir ma­si­nan­ti ta val­džios skept­ro jė­ga – sie­kiant ją pa­jus­ti, ne tik le­kia­ma iš sos­ti­nės į pro­vin­ci­ją, or­ga­ni­zuo­ja­mi dis­pu­tai, bet ir ku­ria­mi laik­raš­čiai, stei­gia­mos vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, lab­da­ros fon­dai...

Ki­taip ta­riant, ati­duo­da­ma sko­la sa­vam kraš­tui.