Naujausios
Skola savam kraštui „atiduota“. Kas toliau?
Laima AGANAUSKIENĖ
Pagaliau pasibaigė rinkimų maratonas. Prie finišo linijos pirmasis atbėgo ir nugalėtojų taurę „nuraškė“ būrys politikoje žalių „valstiečių“.
Pasibaigė ir vienmandatininkų kova. Radviliškio rajone, kaip ir šalyje, ji baigėsi „valstiečio“ pergale – Aurimui Gaidžiūnui rajono rinkėjai skyrė 67,7 procento savo balsų.
Kartu su „valstiečiu“ į politinį ringą lipęs konservatorius Vytautas Juozapaitis gavo nokautą – už jį balsavo dvigubai mažiau rinkėjų – 29,1 procento.
Šįkart rinkėjai Seimo nario mandatą patikėjo rajono žmogui. Gali būti, jog labiau – partijai, kuriai jis atstovauja. Laikas parodys, kaip šis saviškis padės spręsti radviliškiečių problemas ir jiems atstovaus.
Antra vertus, juk ir konservatorius V. Juozapaitis skelbėsi saviškiu ir kvietė balsuoti už jį kaip už savą žmogų. Ne tik jis kvietė.
Prieš pat rinkimų sekmadienį po radviliškiečių namus vaikščiojo šiam kandidatui lojalūs asmenys ir, pakvietę balsuoti už kraštietį, dalijo politinės loterijos bilietus.
Kiekviename tokiame biliete – pažadas, jog laimėjimus bus galima atsiimti sekmadienį, iš karto po rinkimų.
Daugelis loterijos nešiotojų – Savivaldybėje ir jos įstaigose dirbantys žmonės, kurie, aišku, nepasisakė ir nepasakys, ar šį darbą dirbo vedini įsitikinimų, ar tik dėl to, kad taip reikėjo rajoną valdantiems kandidato bendrapartiečiams.
Teko girdėti, jog buvo ir patikėjusių kandidato pažadais apie žadamą loterijos prizą.
Bet tiek jau to – rinkimai baigėsi, o loterijos bilietai, pasirodo, buvo tuštutėliai.
Na, o „savas žmogus“ dėjo į kojas, prieš tai mandagiai informavęs radviliškiečius rinkėjus, kad nuo naujojo Seimo darbo pradžios jo biuro Radviliškyje nebebus. Nors jis pats Seime ir sėdės.
Radviliškio miesto garbės pilietis dar ir priminė savo kraštiečiams: prieš tai buvusius pastaruosius ketverius metus jis esą stengėsi grąžinti skolą savo kraštui už jam suteiktas šaknis ir brandą.
Mažų mažiausiai keistu pasirodė toks „savo žmogaus“ poelgis. Lyg mažo vaiko, kuris, negavęs norimo saldainio, susirenka savo žaislus ir neria šalin iš smėlio dėžės.
Dar labiau nesuprantamas pasirodė jo skolos termino suvokimas – tai, kad skolos grąžinimą savam kraštui jis įtalpino į ketverius metus.
Tai štai, pasirodo, dėl ko priešrinkiminiu laikotarpiu buvo padažnėję šio kandidato vizitai į Radviliškį: ne iš širdies pasveikinti socialinių darbuotojų su jų profesine diena, mokinių – su rugsėjo 1-ąja, ne išlydėti žygio dalyvių kovų ir pergalių keliais, o tik kuo greičiau baigti grąžinti skolą, nes, sakoma, skola ne rona, neužgis...
O po skolos grąžinimo kas – pamirš kelius į gimtąjį miestą?
Ir tada nejučiomis pagalvoji – nejaugi jų visų, lendančių į valdžios lovį, tik tokie tikslai?
Prie melo detektoriaus kiekvieno kandidato neprijungsi. O vertėtų patikrinti, kokių tikslų vedini prieš rinkimus jie lyg katinai per morčių ima vienas paskui kitą važinėti po renginius, teikti apdovanojimus, žadėti aukso kalnus.
Tada kraštiečiais prisimena esantys net tie, kurie, jei ne rinkimai, nežinotų kuriuo keliu į tą savo kraštą važiuoti.
Betgi ko dėl šiltos kėdės nepadarysi?
Pasirodo, ir konservatoriai su socdemais gali kuo puikiausiai sutarti, kai to reikia valdžios daugumai užtikrinti.
Ir kas, kad konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis neva nemato galimybės dirbti kartu su tokiais socialdemokratais, kokie jie yra šiandien: su Vijūnėlėm, auksiniais šaukštais ir taip toliau.
Puikiausias pavyzdys – valdančiojoje koalicijoje jau ne pirmą kadenciją Tarybos kėdes zulinančios Radviliškio „kregždutės“ ir „raudonosios rožės“.
Radviliškio „rožės“ per rinkimų vajų pareiškė, jog palaikys „kregždučių“ kandidatą iš sostinės.
Įdomu, ką apie tai galėtų pasakyti jaunasis Gabrielius, kuris lyg maro purtosi politinės draugystės su socialdemokratais?
„Et, užteks apie tuos rinkimus – jie jau praeitas etapas: greičiau pradėkit dirbti ir vykdyti savo pažadus“, – pasakys tūlas žmogelis.
Ot ir ne praeitas! Ir ne dėl to, kad Seimo išrinktieji vis dar negali ramiai miegoti, nesudarę koalicijos.
Pasirodo, užbaigus vienus rinkimus, jau prasideda diskusijos, priekaištai ir raginimai ruošiantis kitiems rinkimams – mero.
Buvę šių rinkimų Radviliškio rajono kandidatai socialiniuose tinkluose jau pradeda dėl to vesti debatus.
Vienas ragina dirbti krašto labui ir kurti ateities vizijas.
Kitas kviečia ne kalbėti, o dirbti ir skubina dėl kilusių problemų kreiptis į jį.
Trečias įtarinėja, jog visi šie kvietimai tėra tramplinas atsispirti nuo patiklių radviliškiečių nugarų ir šoktelti į mero sostą.
Oi, ir masinanti ta valdžios skeptro jėga – siekiant ją pajusti, ne tik lekiama iš sostinės į provinciją, organizuojami disputai, bet ir kuriami laikraščiai, steigiamos visuomeninės organizacijos, labdaros fondai...
Kitaip tariant, atiduodama skola savam kraštui.
