Naujausios
Komentaras
Skandalo uždanga slepia nepadarytus darbus
Rūta JANKUVIENĖ
Pusantro mėnesio valdantieji yra įsikibę vienas kitam į atlapus. Formaliai – dėl teisingumo, dėl atleistųjų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadų, realiai – dėl įtakos zonų ir bandymo peržaisti rinkėjų simpatijomis.
Valdžios krizę įsiūbavo patys valdantieji. Situacija, kai premjerui nepaklūsta ministras, sunkiai būtų įsivaizduojama bet kurioje normalioje valstybėje. Bet Lietuva – „vadovėlinė“ šalis: mūsų premjeras gali sublizgėti ne tik „krizės suvaldymu“ ekonomikoje.
Pagal sąmokslo teoriją būtent konservatoriams ir jų premjerui Andriui Kubiliui buvo naudinga įsiūbuoti šį paskutinį skandalą. Tėvynės sąjunga bet kuriuo atveju turėtų išpešti didžiausią naudą.
Pirmiausia konservatoriai tampa teisingumo gynėjais – stoja mūru už atleistus iš darbo FNTT vadovus. Lietuvoje nuskriaustųjų gynimas – šventas reikalas.
Antra, ta proga galima įspirti net pačiai Prezidentei. Juoba, kad ji nesiteikė visuomenei paaiškinti, kodėl stojo ministro Raimundo Palaičio, atleidusio FNTT vadus, pusėn.
Jos garsioji frazė, jog „R. Palaitis ne prie ko“, sukėlė tik spėliones, jog galbūt Prezidentė „turi daugiau informacijos“. Kokios? Visuomenei nebūtina žinoti? Lietuvoje įprasta skandalus apauginti „valstybės paslaptimis“.
Trečia, konservatoriai nė neslepia, jog FNTT reformą darys, kad grąžintų pareigūnus į darbą. Politine valia sodins į kėdes „savus“ ar laikysis įstatymų, skelbs konkursus?
Ištaisyti norima ir „koalicinę klaidą“ – nebeleisti liberalcentristų prie Vidaus reikalų ministerijos vairo ir į ministro kėdę pasodinti savo žmogų. Teisingumui atkurti ar prieš rinkimus „pasitvarkyti“?
Praleidžiantis progas patylėti Arūnas Valinskas, pavyzdžiui, garsina, kad net du konservatorių ministrai negali būti ramūs, nes apie juos teisėsaugininkai turintys „informacijos“.
O svarbiausia, kad skandalu yra užkloti koalicijos pažadėti strateginiai darbai.
Ką koalicija gali parodyti po trejų su puse metų veiklos? Ar emigracija sustabdyta? Pernai vėl daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų išvažiavo iš Lietuvos.
O gal kainų kilimas įveiktas, monopolijos sutramdytos?
Tuoj esą Seimui bus pateikta koncesijos sutartis su investuotoju dėl Visagino atominės projekto įgyvendinimo. Praeitą savaitę A. Kubilius tik „užsiminė“, jog naujoji atominė kainuosianti 17 milijardų litų, iš jų 6 milijardus litų reikės pakloti Lietuvai, teks ir skolintis.
Latvija ir Estija atominės projekto kratosi, o apie Lenkijos prisidėjimą iš viso nebekalbama.
Gyventojus pasiekė rekordiniai šildymo mokesčiai, o iš premjero išgirdome, jog „šildymo perspektyvos yra neblogos, orai šyla, pavasaris ateina.“
Daugiabučių renovacija iš vietos nė nepajudėjo. Su Šilumos ūkio įstatymo pakeitimais tik dar daugiau galvos skausmo žmonėms prisidėjo, nes niekaip neišspręstas šilumos punktų perdavimas.
Skandalas neuždengė tik prasidėjusios aršios priešrinkiminės kovos.
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai jau pradėjo skinti pirmuosius šios kovos vaisius. Jų reitingai kovo mėnesį palyginti su vasario mėnesiu šoko aukštyn.
Išgyvens ar ne koalicija, ne tiek ir svarbu. Jeigu kuris paršelis, anot Mindaugo Stakvilevičiaus, ir bus nustumtas nuo valdžios lovio, jį pakeis kitas.
Liberalcentristų neliktų, Darbo partija jau pasirengusi paramstyti koaliciją.
Tik liberalcentristai prie to lovio taip įstrigę, kad nereaguoja net išvadinti „politiniais banditais“, „sėbrų šutve“.
Tokiais epitetais juos apdalijo didžiųjų partnerių konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis. Jis tiesiai šviesiai įvardijo, jog koalicijos jau nebėra.
Konservatoriams šiuo metu būtų naudingiausia dirbti mažumos vyriausybėje. Opozicija į valdžią prieš rinkimus nesiveržia, bet žada paramą strateginiams projektams.
Jeigu mažumos vyriausybei ir nepasiseks „tikslų įgyvendinti“, galima bus apkaltinti „aplinką": partneriai buvo ne kokie, opozicija kaišiojo pagalius ir panašiai.
