Naujausios
Šimtametės šeimoje klesti gerumas ir darna
Šimto metų jubiliejų švenčiančia šiauliete Stefanija Pociene nuolat jautriai rūpinasi artimieji. O jų yra nemažas būrys: trys dukros, sūnus,devyni vaikaičiai ir 16 provaikaičių, tad senolei dėmesio ir šilumos niekada netrūksta. Penktadienį jubiliatė sulaukė viešnių ir iš Šiaulių miesto savivaldybės bei SODR-os.
Irena BUDRIENĖ
Svečių sulaukusi senolė nebuvo linkusi daug bendrauti — vis užsnūsdavo. Mamos jubiliejaus proga į Šiaulius pas seserį, kur gyvena senolė, sugužėjusios dar dvi dukros vis bandė ją pažadinti, bet nesėkmingai. Jubiliatė išvakarėse negalėjo užmigti, o kai suvažiavo svečiai — pradėjo marinti miegas.
Kol mama snūduriavo, prisiminimais apie jos nelengvą gyvenimą dalijosi dukros. Beveik visi jubiliatės metai prabėgo Kelmės rajone, tik pastarieji penkeri — Šiauliuose pas dukrą Marytę Bernotienę.
Gimusi ir užaugusi Petrališkės kaime Stefanija gyvenoTamkiuose, vėliau Kražiuose, kur ją iki šiol geru žodžiu mini kaimynai.
Senolei teko daug ir sunkiai dirbti kolūkyje, o atlygis už alinantį trūsą buvęs labai skurdus. „Prisimenu, kai už vienerius darbo kolūkyje metus mama gavo 800 kilogramų nevalytų kviečių“,— pasakojo viena iš dukterų Teresė Lukoševičienė.
Kad mamytė nepailstų, ją nuolat vaduodavo vaikai — ir kolūkio karves ganydavo, ir normas vykdydavo, tik sutemus eidavo rengtis pamokoms, kai visi ruošos darbai jau būdavo atlikti.
„Labai gerai mokėmės, sėsti prie knygų mūsų raginti nereikėjo“,— pasakojo kita duktė Eugenija Norvilienė, daug metų Šilalėje dirbusi mokyklos direktore, o šiuo metu — matematikos mokytoja. Anot jos, visus penkis vaikus tėveliai išleido į mokslus.
Pasak M. Bernotienės, mamytė yra labai geros širdies, maloni aplinkiniams, ypač kantri ir nuolaidi.
„Kai buvom vaikai, mama nė karto mūsų nesubarė, niekada nepykdavo, labai gražiai sutarė ir su tėvuku. Mes juokaudavom, jog mamytė neturi nervų. Gal jos būdo gerumas lėmė ir ilgą amžių,“ — svarstė duktė. Ji pasakojo, kad mama nesipyko nei su marčiomis, nei su žentais, nei su kaimynais. Gražiai tarpusavyje bendrauja ir visi jos vaikai.
Didžiausias sukrėtimas senolei buvo artimųjų netektis. Palaidojo vyrą, su kuriuo išgyveno 56-erius metus, vyriausiąjį sūnų ir vaikaitį. „Gedėjo ilgai — vis braukdavo ašarą“,— prisiminė dukros.
Dabar senolės dienos — ramios ir giedros. „Vasarą gyvename sode, tai mamytė visą laiką būna gryname ore, mėgsta sėdėti po išsikerojusia obelimi. Kadangi mūsų butas yra pirmame aukšte, tai ir žiemą nesunku mamą palydėti į kiemą“,— pasakojo M. Bernotienė.
ŠIMTAMETĖ: Jubiliatę Stefaniją supa artimųjų dėmesys — nuotraukoje drauge su dukromis: (iš kairės) Terese Lukoševičiene, Maryte Bernotiene ir Eugenija Norviliene.
Giedriaus Baranausko nuotr.
