„ŠIAULIŲ KRAŠTO“ RINKIMAI

„ŠIAULIŲ KRAŠTO“ RINKIMAI

„ŠIAULIŲ KRAŠTO“ RINKIMAI

„Metų iniciatyva — 2010“

Sigita STONKIENĖ

siga@skrastas.lt

Metams baigiantis, „Šiaulių kraštas“ skelbia tradicinius metų rinkimus. Šį kartą siūlome skaitytojams išrinkti praėjusių metų iniciatyvą, pareikštą vieno žmogaus arba grupės bendraminčių.

Metų iniciatyvos nominaciją pasirinkome neatsitiktinai — tarsi akibrokštą šiais metais taip dažnai skambėjusiems žodžiams „krizė“, “nedarbas“, “sunkmetis“.

Nors gyvenimo realybės nepaneigsi — praėję metai buvo tikrai sunkūs: daugybė žmonių neteko darbo, mažėjo atlyginimai, tūkstančiai nusivylusiųjų papildė ir vis gausina emigrantų gretas.

Tokiame fone likusieji arba sukandę dantis laukia geresnių laikų, arba patys imasi iniciatyvos veikti — čia ir dabar. Kad ne kur kitur, o būtent šalia, savame mieste, krašte gyventi būtų geriau, gražiau ir įdomiau.

Juo labiau kad gerai iniciatyvai didelių pinigų nereikia. Reikia sumanumo, darbštumo, ryžto, o labiausiai — skaudamos širdies dėl to, kas gali, privalo būti geriau, bet nėra arba metų metus nejuda iš vietos. Nejuda, nes tie, nuo kurių tie pokyčiai tiesiogiai priklauso, užsikloję frazėmis „nėra pinigų“ dažniausiai miega šiltose valdiškose kėdėse.

Gyvenimas ne kartą parodė: kai yra noro dirbti — atsiranda ir pinigų.

Šiais metais „Šiaulių kraštas“ rašė apie daugelį gražių iniciatyvų, kurias iškėlė studentai, kultūros darbuotojai, menininkai, eiliniai žmonės.

Susipažinkite su mūsų siūlomu kandidatų sąrašu ir balsuokite. Mūsų pateiktų kandidatų sąrašas tikrai nėra galutinis, todėl siūlykite ir savo kandidatų. Papasakokite, kodėl juos pasirinkote.

Savo kandidatus galima siūlyti telefonais: (841) 591559, 591570, laiškais redakcijai budintis@skrastas.lt arba P. Višinskio g. 26, Šiauliai. Taip pat balsuokite už mūsų pateiktus kandidatus. Tos iniciatyvos, kurių autoriai surinks daugiausiai balsų, ir taps laureatais.

Įvertinta mūšio reikšmė

Lapkričio 21— 22 dienomis, minint 91-ąsias kautynių su bermontininkais metines, Radviliškyje, prie senojo malūno, vėl kaleno ginklai, aidėjo karo šūkiai — pirmą kartą atkurtas Nepriklausomybės kovų mūšis.

Mūšio idėja kilo Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės tarptautinio bendradarbiavimo specialistui puskarininkiui Alvydui Tamošiūnui, renkančiam medžiagą apie kovas su bermontininkais.

Visko pradžia buvo A. Tamošiūno rengiamos ekskursijos į vietas, susijusias su kovomis su bermontininkais.

Vėliau kartu su bendraminčiais, Radviliškio kultūros centro darbuotojais, buvo parengtas projektas „Bermontininkai retrospektyvoje“. Baigiamas kurti filmas apie kovas su bermontininkais.

„Paminėkime tinkamai tai, kas yra mūsų kieme, kita vertus, reikia ugdyti patriotizmą, šviesti piliečius“, — sako A. Tamošiūnas.

IDĖJA: Mūšio su bermontininkais svarbą Lietuvos istorijai prikėlė karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės tarptautinio bendradarbiavimo specialistas puskarininkis Alvydas Tamošiūnas. 

Šiauliečių pora priglaudžia benamius šunis

„Nėra graudesnio vaizdo už šuns, kuris tampa niekam nereikalingas“, — sako šiaulietė Adelė Levanienė, kartu su vyru Gintautu Kaminsku globojanti benamius šunis.

Šiaulių miesto pakraštyje, Daubos gatvėje, buvusio statybos tresto teritorijoje, jau dešimtmetį gyvuoja Adelės ir Ginto įkurta šunų prieglauda. Gausią šeimyną išlaikantys žmonės negauna jokios valdiškos paramos, bet šunys sterilizuoti, paskiepyti ir įregistruoti.

BIČIULYSTĖ: Adelė ir Gintas su savo ištikimiausiais augintiniais — Berta ir Nordu. .

Klovainietis kuria ekologiškos energijos sodybą

Klovainių (Pakruojo rajonas) miestelio gyventojo Arūno Daukučio sodyboje praeivių dėmesį traukia kieme stovinti nedidelė savadarbė vėjo jėgainė. Šalia jos atsirado biologinis nuotekų valymo įrenginys. Vandenį šeimininkui šildo saulės baterijos. Auksines rankas turintis klovainietis prisipažįsta savo pavyzdžiu siekiantis paskatinti kitus žmones gyventi kuo ekologiškiau.

MEISTRAS: Energetikas Arūnas Daukutis miniatiūrinę vėjo jėgainę sumeistravo pats.

Atidarė „blusų“ turgų

Vasarą Šiaulių Kaštonų alėjoje atidarytas „blusų“ turgus. “Blusų“ turgaus Šiauliuose  iniciatorės — studentė Guoda Svirskytė su drauge Kristina Šapyte. Pačios namuose atsispausdino skelbimus, į turgų pakvietė ir per internetą.

Nors kiti kritikavo, neva toks turgus dar ne „blusų“, Kaštonų alėja iškart pagyvėjo: kiekvieną trečiadienį čia vietos rasdavo karo atributikos kolekcininkai ir bukinistai, senais žaislais ir kompiuteriniais žaidimais prekiaujantys vaikai, turguje buvo galima nusipirkti ir sagų, ir senų lygintuvų, ir spynų.

INICIATORĖS: Studentė Guoda Svirskytė su drauge Kristina Šapyte pasinaudojo gera kitų pasaulio didmiesčių patirtimi.

Apleistas skveras galėtų tapti Šviesos skveru

Šiaulių universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros docentas Stasys Šimaitis pasiūlė idėją — apleistą ir asocialių žmonių pamėgtą skverelį prie universiteto Tęstinių studijų instituto skirti mokslininkui Teodorui fon Grothusui ir Šviesai įprasminti. Suformavus sklypą, galima pagalvoti ir apie paminklą.

SKVERAS: Docentas Stasys Šimaitis mano, kad baltos spalvos XIX amžiaus pastatas būtų puikus fonas T.fon Grothusui įamžinti.

Stoginė Lietuvai

Keturi šiauliečiai: skulptorius Gintautas Lukošaitis, muzikantai Gintautas ir Kęstutis Gascevičiai ir aktorius Rolandas Dovydaitis susibūrė į iniciatyvinę grupę Balandiškių sodybai (Radviliškio rajonas) išsaugoti. Joje 1949-ųjų vasario 16 dieną Lietuvos partizanų vadai pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją. Paskelbusi pilietinę akciją, grupė pakvietė aukoti lėšų ir pastatė stoginę.

STOGINĖ: Istorinis, bet neprižiūrimas ir sugriūti bebaigiantis pastatas Balandiškio kaime Vasario 16-ąją pasitiko jau po stogine.

Įamžintas Zubovų vardas

Senąjį miesto parką grafų Zubovų palikuonys dovanojo miestui, tačiau miestas iki šiol neįvykdė grafų keltos sąlygos — parką pavadinti Nikolajaus ir Aleksandros Zubovų parku. Iniciatyvos ėmėsi Šiaulių Aušros muziejus ir iš dalies savo tikslą pasiekė — miesto Taryba parką pavadino Zubovų vardu.

PARKAS: Senasis miesto parkas Aušros muziejaus iniciatyva pavadintas Zubovų vardu.

Skulptūros pagyvintų miestą

Šiaulietis bibliotekininkas Sergėjus Peršinas pasiūlė mažosiomis skulptūromis prie Šiaulių savivaldybės bibliotekų įamžinti literatūros herojus. Pavyzdžiui, prie bibliotekos iš pamatų lenda velniūkštis Pinčiukas, ant kitos bibliotekos balkonėlio įsikuria Karlsonas, ant dar kitos — senas Brisius, gulintis ant spalių krūvos.

S. Peršino, nuomone, tai būtų ir bibliotekos atpažinimo ženklas, ir miesto įvaizdis, nes niekas Lietuvoje to neturi.

INICIATORIUS: Bibliotekininkas Sergėjus Peršinas kelia idėją papuošti Savivaldybės bibliotekos filialus literatūrinių herojų skulptūrėlėmis, o pradėti siūlo nuo Pinčiuko.

„Saulėtosios naktys“ — akibrokštas pinigų kultui

Vasarą Vilniuje gyvenantis joniškietis Saulius Bagdonavičius nuosavoje sodyboje Gataučiuose (Joniškio rajonas) savo ir draugų lėšomis trečią kartą surengė festivalį „Saulėtosios naktys“ jaunimui. Jame skambėjo įvairių žanrų muzika, buvo minkomas molis, žaidžiamas purvo ir stalo futbolas, kepamos picos molinėje lauko krosnyje, vyko daugybė kitų įdomių pramogų.

„Festivalio tikslas yra saviraiška, galimybė žmonėms parodyti sugebėjimus,“ — apie renginio prasmę pasakojo S. Bagdonavičius. Iš Lietuvos ir užsienio atvažiavęs jaunimas sodyboje praleido kelias dienas.

SUVOKIMAS: Saulius Bagdonavičius, su bendraminčiais trejus metus rengiantis nekomercinį festivalį, stebisi, kad Lietuvoje vis labiau įsigali pinigų kultas.

Redakcijos archyvo nuotr.