Šiauliai balansuoja ant išlikimo ribos?

KĄ NO­RĖ­JO PA­SA­KY­TI?

Šiau­liai ba­lan­suo­ja ant iš­li­ki­mo ri­bos?

Vals­ty­bės die­nos iš­va­ka­rė­se Šiau­lių mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je svars­tant klau­si­mą dėl vie­ti­nės rink­lia­vos už lei­di­mus ko­mer­ci­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mui, po­li­ti­kams iš tri­bū­nos kal­bė­jęs bu­vęs šiau­lie­tis ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius Re­mi­gi­jus Ruo­kis pa­ra­gi­no po­li­ti­kus ne­priim­ti sku­bo­tų spren­di­mų, nes Šiau­liai – ne Vil­nius, ne Klai­pė­da ir ne Kau­nas, o ba­lan­suo­ja ant iš­li­ki­mo ri­bos.

Klau­sė­me Re­mi­gi­jaus RUO­KIO, ką no­rė­jo pa­sa­ky­ti, teig­da­mas, kad Šiau­liai ba­lan­suo­ja ant iš­li­ki­mo ri­bos?

– Ome­ny­je tu­rė­jau fi­nan­sus, ku­rie Šiau­liuo­se yra ski­ria­mi kul­tū­rai ir ren­gi­niams. Klai­pė­da tu­ri uos­tą ir jo vers­lą, ku­ris re­mia ir au­gi­na kul­tū­ros sri­tį. Vil­nius – sos­ti­nė, į ku­rią su­plau­kia vi­sos Lie­tu­vos pi­ni­gai. Kau­nas tu­ri ge­rą rim­tą va­do­vą ir rim­tus vers­li­nin­kus. Va­do­vas sa­vo ran­ko­se lai­ko sa­vi­val­dos pro­ce­sus. O Šiau­liuo­se ma­žiau­siai fi­nan­suo­ja­mi yra kul­tū­ra ir spor­tas – iš jų leng­viau­sia atim­ti pi­ni­gus.

Mu­gių rink­lia­vos, mo­kes­čių klau­si­mą Šiau­liuo­se tik­rai rei­kia su­konk­re­tin­ti. Iš tų su­rink­tų mo­kes­čių gal­būt ga­lė­tų fi­nan­suo­ti ir kai ku­riuos kul­tū­ros ren­gi­nius, ku­rie pa­tys ne­ga­li už­si­dirb­ti.

Yra ren­gi­nių, ku­rie ga­li už­si­dirb­ti, bet yra ir to­kių, ku­rie ne­ga­li. Vi­sa­da pa­tei­kiu pa­vyz­dį, kaip me­ni­nin­kai mies­tui ga­li rea­liai su­kur­ti pri­dė­ti­nę ver­tę.  Tai  – Užu­pis. Jei­gu ne ten įsi­kū­rę me­ni­nin­kai ir su­kū­rę įdo­mias erd­ves, nie­kam tas Užu­pis bū­tų neį­do­mus, nes ten bu­vo lan­dy­nių ir aso­cia­lų vie­ta. Kai ten pra­dė­jo kur­tis me­ni­nin­kai, Užu­pis ta­po trau­kos zo­na ir bū­tent ten ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos yra dvi­de­šimt kar­tų di­des­nės.

– Bet juk rink­lia­va iš mu­gių, pre­ky­bi­nin­kų su­da­ry­tų vos ke­lis tūks­tan­čius eu­rų?

– Taip. Bet nuo kaž­ko juk rei­kia pra­dė­ti. Rei­kia aiš­kaus me­cha­niz­mo, kaip bū­tų ga­li­ma kaup­ti pi­ni­gus ren­gi­niams, ku­rie pa­tys neuž­si­dir­ba, rem­ti.

Pa­vyz­džiui, mū­sų or­ga­ni­zuo­ja­mos „Šiau­lių nak­tys“ Lie­tu­vos kon­teks­te yra tre­čias tarp VIP'inių pro­jek­tų pa­gal ver­ti­ni­mą. „Šiau­lių nak­tis“ fi­nan­suo­ja Kul­tū­ros ta­ry­ba, mes esa­me rep­re­zen­ta­ci­nis ren­gi­nys Lie­tu­vos mas­tu, o kas mes esa­me Šiau­liams?

Bū­tų ge­rai, kad žmo­nės šiek tiek at­ver­tų akis.

Rei­kė­tų mies­te su­kur­ti sis­te­mą, kad vers­li­nin­kai no­rė­tų rem­ti ren­gi­nius, kad bū­tų su­da­ry­tas ba­zi­nis fon­das – ren­gi­nių ban­kas, su ku­rio fi­nan­si­ne pa­gal­ba bū­tų ga­li­ma reng­ti mies­to ren­gi­nius. Vil­niu­je, Kau­ne da­lis vers­li­nin­kų jau su­pran­ta, kad da­lis pel­no tu­ri ei­ti kul­tū­rai.

Kalbėjosi Rita ŽADEIKYTĖ

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius Re­mi­gi­jus Ruo­kis ma­no, kad rei­kia su­kur­ti aiš­kų me­cha­niz­mą, kaip rem­ti ren­gi­nius Šiau­liuo­se.