Prisimenant 1990-uosius – Lietuvos saulėtekio metus

Asmeninio albumo nuotr.
Imtynių treneris Vidmantas Budraitis

1990-aisiais, kai atrodė, kad jau einame teisingu taikos ir šviesos keliu, retkarčiais dar pajusdavome rusų okupantų "pasišakojimus".

1990 m. balandžio pradžioje Alytaus rajone, kelio Alytus–Kaunas 14-ajame kilometre, prasilenkiant su karinės technikos kolona, iš tanketės į mano vairuojamą automobilį buvo mestas sprogmuo. Jis, atsimušęs į automobilio stiklą, sprogo. Tankečių kolona nuvažiavo toliau – Kauno link. Tais metais buvome pirmieji lietuviai nukentėję nuo rusų kareivių. Laimei, apsieita be rimtų sužalojimų.

1991-ųjų pirmosiomis dienomis visa Lietuva budėjo. Vilniuje minios būrėsi prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, televizijos bokšto, kituose miestuose ir miesteliuose žmonės budėjo prie strateginių objektų. Sausio įvykiai ne tik užgrūdino laisvės gynėjus, bet ir pareikalavo taikių žmonių aukų. Tai pažadino Vakarų pasaulio sąžinę. Lietuva atkūrė valstybingumą ir sugrįžo į Europos politinį žemėlapį.

Dabar Ukraina puolama rusų okupantų. Jie žudo, prievartauja žmones, griauna miestus. Negalime ramiai į tai žiūrėti. Kartu su keletu trenerių parašėme laišką Rusijos Ambasadai Vilniuje su kreipimusi į Rusijos vadovą V. Putiną. Viliamės, kad prabus jo sąžinė ir liausis šis beprasmis karas.

Lietuvai minint Sausio 13-ąją noriu visiems palinkėti susitelkimo, meilės Tėvynei, artimui, nuskriaustiesiems. Nepavarkime padėti kenčiantiems nuo karo!