Popietė skirta garbės piliečiui

Po­pie­tė skir­ta gar­bės pi­lie­čiui

Ža­ga­rė­je, Jo­no Avy­žiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos fi­lia­le, pri­si­min­tas ly­giai prieš me­tus spa­lį mi­ręs Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­tis, ža­ga­rie­tis švie­suo­lis, kraš­to­ty­ri­nin­kas Juo­zas Kaz­laus­kas.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Bib­lio­te­ki­nin­kė Auš­ra Jo­nui­ty­tė pri­si­mi­ni­mų po­pie­tė­je „Me­tai be Juo­zo“ sa­kė, kad Juo­zas Kaz­laus­kas bū­da­vo vi­sa­da lau­kia­mas ak­ty­vus skai­ty­to­jas, mė­gęs is­to­ri­nes kny­gas. Dar ir da­bar, kai gau­na nau­jų lei­di­nių, ji pa­gal­vo­jan­ti: „Ši­tą jis tik­rai bū­tų skai­tęs“.

O mo­ky­to­ja Al­ma Kan­čels­kie­nė ren­gi­ny­je da­ly­va­vu­siai J. Kaz­laus­ko žmo­nai Ja­ni­nai Kaz­laus­kie­nei ir duk­rai Sond­rai pa­ža­dė­jo tęs­ti pro­jek­tą „Žy­mūs Žiem­ga­los kraš­to žmo­nės“ ir su­rink­ti vi­są įma­no­mą me­džia­gą apie pa­tį J. Kaz­laus­ką, pa­šne­kin­ti jo va­do­vau­to klu­bo na­rius, ar­ti­muo­sius.

Ka­pe­los „Švė­tė“, ku­rią su­bū­rė J. Kaz­laus­kas, me­no va­do­vė Ro­ma Stan­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad jis bu­vo la­bai at­sa­kin­gas, darbš­tus žmo­gus. Ką pa­ža­dė­da­vo, vi­sa­da bet ko­kia kai­na sten­gė­si iš­te­sė­ti.

„Švė­tės“ ko­lek­ty­vo na­riai at­li­ko ke­le­tą pa­ties Juo­zo Kaz­laus­ko dai­nuo­tų kū­ri­nių, bu­vo žiū­ri­ma jo fil­muo­ta me­džia­ga apie kū­ry­bin­gus kraš­to žmo­nes.

Gar­baus am­žiaus švie­suo­lis J. Kaz­laus­kas už­siė­mė įvai­ria veik­la. Sa­vo jė­go­mis su­rin­ko di­de­lę kraš­to se­no­vi­nių daik­tų eks­po­zi­ci­ją „Ža­ga­rės kraš­to is­to­ri­ja“, ku­ri iš pra­džių bu­vo eks­po­nuo­ja­ma se­niū­ni­jos sa­lė­je, vė­liau, res­tau­ra­vus D. Na­ryš­ki­no dva­ro rū­mus, re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja pa­siū­lė at­ski­ras pa­tal­pas, už­sa­kė ir pa­ga­mi­no spe­cia­lius sten­dus su­rink­tiems se­no­vi­niams daik­tams. Ši eks­po­zi­ci­ja iki šiol su­lau­kia tu­ris­tų dė­me­sio. Jo­je gau­su ama­ti­nin­kų dar­bo įran­kių, se­nų spau­di­nių, bal­dų ir in­dų, dau­gu­ma jų sie­kia XIX am­žių.

J. Kaz­laus­kas dir­bo sa­va­no­riu Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jo­je, sa­vait­ga­liais, per šven­tes priim­da­vo eks­kur­si­jas.

Daug me­tų J. Kaz­laus­kas va­do­va­vo vie­tos pa­gy­ve­nu­sių ir neį­ga­lių žmo­nių klu­bui „Švė­tė“, su­bū­rė ka­pe­lą.

Mi­nė­tos veik­los jam dar ne­pa­ka­ko, tad fo­tog­ra­fuo­da­vo, pra­dė­jo fil­muo­ti. Il­gai­niui šis po­mė­gis ta­po pra­smin­ga veik­la. Vy­ras ne tik už­fik­sa­vo daug Ža­ga­rė­je vyks­tan­čių ren­gi­nių, bet ir su­ren­gė fo­to­pa­ro­das, ku­rių lan­ky­to­jai ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su Ža­ga­rės ar­chi­tek­tū­ra, gam­ta, žmo­nė­mis. Juo­zas Kaz­laus­kas me­džia­gą su­dė­jo į fil­mu­kus apie Ža­ga­rės se­no­lius, tau­ti­nes ma­žu­mas, darbš­čius ir ta­len­tin­gus se­niū­ni­jos žmo­nes, Ža­ga­rės kul­tū­ros cent­rą.

Už Ža­ga­rės is­to­ri­jos rin­ki­mą ir pa­tei­ki­mą jau­ni­mui, ak­ty­vų da­ly­va­vi­mą et­no­kul­tū­ri­nė­je veik­lo­je, bend­ra­dar­bia­vi­mą su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, lie­tu­vių liau­dies pa­pro­čių ir kul­tū­ros plėt­rą, sa­va­no­rys­tę ir ki­tus dar­bus J. Kaz­laus­kui praė­ju­siais me­tais bu­vo su­teik­tas Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­čio var­das.

Pas­ku­ti­nis jo dar­bas – apie 80-me­čio su­lau­ku­sią vie­tos bib­lio­te­ką 2017-ųjų spa­lį jau bu­vo pa­ro­dy­tas be pa­ties kū­rė­jo.

Au­to­rės nuo­tr.

Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­tis Juo­zas Kaz­laus­kas dvi de­šim­tis me­tų pa­sky­rė kraš­to­ty­ri­niams dar­bams, vi­suo­me­ni­nei veik­lai.

„Švė­tės“ ko­lek­ty­vo na­riai su va­do­ve Ro­ma Stan­kie­ne at­li­ko ke­le­tą dai­nų, ku­rias dai­nuo­da­vo ir pa­ts Juo­zas Kaz­laus­kas. De­ši­nė­je – gar­bės pi­lie­čio žmo­na Ja­ni­na Kaz­laus­kie­nė.