Naujausios
KOMENTARAS
Politinis vištakumas
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Šiauliečiai politikai savo nesugebėjimu susivokti situacijoje ir realybėje verčia pritūpti iš nuostabos. Politinis ketvirto Lietuvos miesto elitas demonstruoja politinį vištakumą.
Socialdemokratė Virginija Račienė aštuonerius metus dirbo miesto Taryboje. Penkiolika metų – partinė. Ilgametė Seimo nario Edvardo Žakario padėjėja ir vairuotoja.
Tačiau prieš kelias savaites išlindo faktas, kad ji – beveik regą praradusi moteris, gaunanti už tai solidžią pašalpą kas mėnesį jau bemaž ketverius metus. Tik kai visa tai iškilo viešumon, politikė kiek praregėjo ir su žiniasklaida jau kalbėjosi iš už patamsintų akinių stiklų.
Bet politiškai vis tiek ne iš karto pamatė, ką reikia daryti, jeigu politiką užklumpa įtarimai? Kaip reikia elgtis, ką kalbėti ir kaip įrodinėti?
Ką rinkėjai matė šioje situacijoje? Neaiškius, nesolidžius politikės pasisakymus, gynimąsi be faktų ir įrodymų, kad įtarimai iš piršto laužti.
Kloji faktus ant stalo ir išeini nugalėtoju. To nebuvo. Juk negalia visiškai netrukdo dirbti politikoje, būti ne tik į miesto Tarybą, bet ir į Seimą išrinktam, ką įrodo Seimo nario E. Žakario patirtis.
Politikoje trukdo visai kas kita ir tai V. Račienė – dviejų kadencijų miesto Taryboje dirbanti – politikė turėtų žinoti.
Kai žmonių įtarimus kaitino tai, kaip gali būti, kad beveik aklas žmogus dirba socialiniu pedagogu, vairuoja automobilį ir skaito be akinių, V. Račienė iš politinės reklamos dar žvelgė visai žvaliomis akimis ir iš rinkimų kampanijos neketino trauktis.
Žmonėms akis badė klausimas, kaip politikė jau kelerius metus turi tokį aukštą neįgalumo laipsnį, o skaito be akinių, vairuoja automobilį, dirba net kelis darbus?
Žmonės, turintys negalią, puikiai žino, ką reikia patirti, kad būtų pripažintas neįgalumo lygis. Kiek kartų matytos žmonių ašaros, kad be kojos ar be rankos, sunkiai judantis, sunkiai sergantis žmogus pripažįstamas galintis dirbti, o ne gauti pašalpą tokią, iš kurios galėtų pragyventi.
Juk dar nepamirštas ir Šiauliuose kilęs skandalas neįgalumo nustatymo komisijoje, kai negalios laipsnius dalijantys daktarai iš kabinetų buvo išvesti su antrankiais, nes kišenėse buvo rasta šlamančių, kurie gydytojams „padėjo“ geriau apsispręsti, kokį neįgalumo laipsnį nustatyti.
Susiprotėti V. Račienei atvėrė tik STT, kai Šiaulių valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Tik tada politikės veidas dingo iš rinkimų reklamų. Tik tada regėjimo negalios klampinama Šiaulių tarybos narė Virginija Račienė nutarė nebedalyvauti savivaldos rinkimuose. Ji sustabdė ir narystę partijoje, kol baigsis ikiteisminis tyrimas. Tačiau, akivaizdu, partijai bus pakenkta. Kiek labai – parodys rinkimų rezultatai.
Šiauliuose rinktas Seimo narys Arvydas Mockus demonstravo savo politinį „aklumą“ dėl kanceliarinių lėšų bei savo ryšių su sutuoktine. Tiksliau – cirką už 14 tūkstančių litų valstybės biudžeto pinigų.
Iš pradžių buvo aiškinama, kad A. Mockus už parlamentines lėšas išsinuomojo automobilį. Esą buvę nebepatogu taupyti parlamentines lėšas. Automobilį kaip tik turėjo buvusi parlamentaro įmonė, kurią už simbolinę kainą parlamentaras yra perrašęs savo sutuoktinei.
Tiesa, niekaip su politiku nepavyko išsiaiškinti, ar sutuoktinė esama, ar buvusi. Iš pradžių parlamentaras teigia, kad su sutuoktine išsiskyręs, o vėliau pareiškia, kad su žmona jis gyvena ir žmona juo rūpinasi, arbatą verda.
Jeigu – žmona ne žmona, bet vis dėlto lyg ir žmona – tada jis ne tik išsinuomojo buvusios savo įmonės automobilį, o dar tam automobiliui nupirko ir naujas padangas po 1200 litų. O tada dar automobilio „remončiukas“. Taip per kelis mėnesius – švyst 14 tūkstančių litų.
Ir supaistyk dabar – savo žmonai taip atsilygino, ar svetimai.
Ir pagal tą žmonos ne žmonos abrakadabros logiką nuomota lyg iš savos įmonės ir automobilis remontuotas lyg savas.
Susipainiojo ponas Mockus – primakandencinis Seimo narys.
Negraži istorija ir kvepia neskaniai.
Šiaulių miesto tarybos narys konservatorius Aurimas Nausėda privertė iš nuostabos akis išsprogdinti net ir ne konsrevatorius.
A. Nausėda protegavo ir karštai pasisakė už tai, kad Šiauliuose būtų ant kojų užkeltas sovietų armijos bombonešis, turėjęs tapti „Šiaulių miesto istorijos sąsaja su Lietuvos aviacijos raida, Šiaulių karinio tarptautinio aerodromo svarba“.
Štai kokia politiškai moksliška formuluotė, kurią A.Nausėda pateikė Tarybos Švietimo ir kultūros komitetui. Norėta, kad Savivaldybė sovietinės armijos atgyveną panaudotų „miesto reprezentacijos tikslams“, „gyventojų bendros kultūros ugdymui“.
Tokiems siūlymams nepritarta, Nausėdos iniciatyva nebuvo pateikta Tarybos posėdžiui. Taip išvengta dar vieno apsikvailinimo ir pajuokos.
Štai tokie trys politinio vištakumo pavyzdžiai. Jų būta dar daugiau, ir, patikėkite, greitu laiku sulauksime kaip grybų po šilto lietaus.
Geras patarimas: jeigu prieblandoje nematai – pasiimk prožektorių.
