Naujausios
Po Rygą — su Arvydu Juozaičiu (1)
Rygos maršrutai
Rygoje gyvenantis filosofas, rašytojas, knygos „Ryga — niekieno civilizacija“ autorius Arvydas Juozaitis Rygą skaito tarsi knygą — enciklopediją, derinčia su intriguojančiu romanu. Klaidžiais siužetų vingiais persipinanti istorija, užburianti architektūra, istorinės asmenybės, literatūros ir filmų herojai — viskas telpa nenuspėjamoje, netikėtoje, nepamirštamoje Rygoje.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Ryga įtraukia ilgam
Su A. Juozaičiu kelionę po Rygą pradedame prie vadinamojo Stalino namo — dabartinės Mokslų akademijos pastato. Netoliese — geležinkelio ir autobusų stotys, garsus didysis (esą didžiausias Europoje) Rygos turgus.
Peržingsniavę tramvajaus bėgius, neriame požemine perėja. Čia gatvės muzikantai pučia dūdmaišiais — nauji vėjai, pasklidę po Rygą. „Ačiū už muziką“, — smulkiųjų muzikantams įmeta A. Juozaitis.
Į miestą vėl išneriame Sausio 13 gatvėje. „Lietuviai dažnai pamano, kad taip įamžinta 1991 sausio 13-oji. Iš tiesų ji žymi 1905 metų “Kruvinąjį sekmadienį“, kai per 60 tūkstančių žmonių demonstraciją, susidūrus su policija, žuvo per 70 žmonių“, — paaiškina A. Juozaitis.
Rygoje A. Juozaitis — treti metai, šis miestas — įkvėpimo ir kūrybos oazė. A. Juozaitis mena ir pirmą pasimatymą su Ryga: tuomet trylikametis plaukikas dalyvavo varžybose. Paauglystės Ryga — pilka ir sovietinė, bet su tramvajumi — didingo miesto ženklu.
Kiek paėjėję, grožimės Rygos parkų architekto Georgo Frydricho Kufalto, Rygoje gyvenusio vokiečio, palikimu. Kvepia vandeniu ir žaluma.
Romantiški kanalai, kuriais dabar marširuoja po tilteliais neriantys laiveliai, vingiuoja per žalią miestą. Rygos miesto parkai su kanalo juosta — G. F. Kufalto išmonė, įgyvendinta sumaniai ir išmintingai. Šis architektas, pagal kurio projektus kurti imperatoriškieji parkai Peterburge, Kryme, turi sąsajų su Lietuva: Žagarės parkas — garsiojo Rygos architekto kūrinys.
Jau pirmomis minutėmis suvoki — Ryga įtrauks ilgam.
„Ligo, Riga!“
Rygoje viešėjome prieš Jani, Lygo (Joninių, Rasų) naktį, kurią latviai siekia traukti į UNESCO pasaulinio dvasinio paveldo sąrašą. Miestas iš anksto kvietė pasinerti į iš amžių glūdumos atsklindančią šventę.
„Ligo, Riga!“, — kvietė žali, melsvi vasariški plakatai. Šventiniai renginiai įsibėgėjo nuo birželio 18 dienos.
Šiemet Joninėms latviai pasiekė kulinarinį rekordą: iškepė ilgiausią pasaulyje vištienos šašlyką, kurio ilgis — 149 metrus ir 50 centimetrų.
Joninių išvakarėse ir Joninių dieną Rygos transportas buvo nemokamas, mašinų stovėjimas — taip pat. Į krantinę susirinko apie 30 tūkstančių žmonių.
Paminklas — anglui merui
Į žalumą įsisupę kompozitoriaus Alfredo Kalninio paminklas ir rygiečio Mstislavo Keldyšo, kosmonautikos tėvo, biustas. Netoli stovi pasaulio šachmatų čempiono Michailo Talio biustas.
Žingsniuojame per spynomis nukabinėtą tiltelį (visi Rygos parkų tiltai užkrėsti šia „tradicija“) link Nacionalinės operos. Prie kanalo stabtelime prie paminklo — pasivaikščioti išėjusios trijulės. Gidė turistams plačiai šypsodamasi beria iškilaus anglų kilmės rygiečio Džordžo Armitstedo, nuo 1901 metų tapusio Rygos meru, istoriją.
Dž. Armitstedas, pasakoja A. Juozaitis, 11 metų sumaniai vadovavo miestui. Ryga skleidėsi: G. F. Kufaltas vingiavo kanalus, sodino gėlynus ir parkus; į miestą žengė požeminės komunikacijos, elektrifikacija, išriedėjo elektrinis tramvajus. Rygos centre į dangų kilo įmantrios puošybos namai, karūnavę miestą Baltijos šalių jugendo stiliaus sostine.
1910 metais mieste apsilankęs Rusijos imperatorius Nikolajus II, priblokštas tokios pažangos, sumanymų ir jų įgyvendinimo, pasiūlė Dž. Armitstedui tapti Sankt Peterburgo oberburmistru. Meras liko Rygoje.
Amžinybėn Dž. Armitstedas išėjo 1912 metais. 2007 metais meras simboliškai grįžo į Rygą. Skverelyje prieš operos teatrą Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II atidengė žalvarinį skulptoriaus Andrio Varpos sukurtą paminklą.
Dž. Armitstedas, pasirėmęs skėčiu, šalia — jo žmona, elegantišką skėtį nuo saulės persimetusi per petį, o priekyje — prieraišus ir ištikimas šuo. Mero šeima tebevaikšto po mylimą miestą.
Lyg Sankt Peterburge
Nacionalinės operos skverelis dar žydi pinavijų, pilnavidurių rožių žiedais. Kiek anksčiau čia buvo rododendrų rojus — vasarai įsibėgėjus, žiedai jau nubirę.
Dabartinė Nacionalinė opera duris atvėrė 1862 metais kaip Vokiečių teatras. Šio pastato projektą tvirtino pats Rusijos imperatorius Aleksandras II. Iki pirmojo pasaulinio karo teatras vadintas Pirmuoju Rygos teatru.
Stabtelime prieš Operą: fontano vanduo tykšta per grakštų nimfos kūną. „Pastato kolonos ir orderis labai panašūs į imperatoriškojo Aleksandro teatro fontaną Sankt Peterburge“, — mėgaudamasis vaizdu, — sako A. Juozaitis. Ir beria dar vieną pavardę — skulptorius Augustas Folcas.
Aštuoniasdešimt procentų ikikarinės Rygos puošta šio produktyvaus skulptoriaus kūryba. Jo dirbtuves, kuriose sukosi 40 žmonių, A. Juozaitis vadina tikru akmens ir betono fabriku. A. Folco darbus aptiksime ne tik ant Nacionalinės operos, bet ir Nacionalinio dailės muziejaus, Latvijos banko, Dailės akademijos, Nacionalinio dramos teatro ir kitų pastatų.
Operos teatro skveru judame link Laisvės aikštės. Kairiau — viešbutis „Ryga“: pastatytas po karo, subombarduoto pirmtako, “Romos“ viešbučio, vietoje.
Prie Laisvės gatvės „Laima“ laikrodis skaičiuoja minutes, įsimylėjėlius ir skubančiuosius. Po karo, sako A. Juozaitis, penkios “Laima“ raidės buvo paleistos į kitas penkias — “Miers“ (latviškai — taika). Nuo 1965 grįžo “Laima“. Burnoje — saldus šokolado skonis.
Tėvynei ir laisvei
„Tevzemei un Brivibai“ — Tėvynei ir laisvei. Du pamatiniai rašytojo Karlio Skalbės žodžiai, savyje talpinantys neišsenkančias prasmes, įrašyti ant Laisvės paminklo.
Užvertę galvas žiūrime į tris Laisvės laikomas žvaigždes: Vidžemės, Kuržemės-Žiemgalos ir Latgalos vienybės simbolius.
Laisvės paminklo skulptorius Karlas Zalė — dar viena asmenybė, kurią, būnant Rygoje, būtina įsiminti. Pasaulį Mažeikiuose išvydęs skulptorius, tarpukariu laimėjo du ambicingus jaunos valstybės projektus: Brolių kapų ir Laisvės paminklo.
Laisvės paminklo pergalę konkurse, kuriame dalyvavo 38 projektai, lėmė tik vienas balsas. Pasigirdo niurzgėjimas, pasipylė protestai: negi Latvijos simbolio likimą gali lemti vienas vienintelis balsas?! Visuomenės simpatijos krypo į Teodorą Zalkalnį. Bet protestuotojų balsas Dangaus nepasiekė.
Paminklas iš Suomijos ir Italijos akmens atidengtas 1935 metų lapkričio 18 dieną.
„Dabar baisu pagalvoti, kas būtų nutikę, jei konkursą laisvės paminklui statyti būtų laimėjęs Teodoras Zalkalnis, kuris sukosi kaip apatinė girnapusė, — svarsto A. Juozaitis. Jis nebūtų spėjęs paminklo baigti iki 1940-ųjų“.
Tai svarbiausia valstybės paminklas. Būtent prie jo 1987-ųjų birželio 14 ir rugpjūčio 23 dienomis „Helsinkis-86“ grupės nariai surengė nedideles demonstracijas — pirmuosius nelegalius Latvijos okupacijos paminėjimus.
Dabar prie šio paminklo minimos šventinės ir atmintinos dienos. Kovo 16 dieną čia rikiuojasi ir buvusio latvių legiono Waffen SS paskutinieji kariai ir jų rėmėjai.
Tėvynei ir laisvei...
GIDAS: Rašytojas, filosofas, knygos „Ryga — niekieno civilizacija“ autorius Arvydas Juozaitis — Rygos praeities ir dabarties žinovas.
LAISVĖ: Svarbiausias Latvijos valstybės paminklas — Laisvės paminklas.
MUZIKANTAI: Požeminėje perėjoje — ne tik gitaros, bet ir dūdmaišio garsai.
HARMONIJA: Rygos miesto žalumos ir vandens harmoija — subtilus ir sumanus parkų architekto Georgo Frydricho kūrinys.
MERAS: Paminklas miesto merui Džordžui Armitstedui.
OPERA: Nacionalinė opera ir grakštus „Nimfos“ fontanas.
LAIKRODIS: „Laima“ laikrodis — pasimatymų ir susitikimų vieta.
Jono TAMULIO nuotr.
Ryga iš Šiaulių pasiekiama automobiliu ar autobusu: traukinys į Latvijos sostinę nekursuoja. Miesto centre 1 valandai pastatyti automobilį kainuoja apie 2 latus (beveik 10 litų), bet yra aikštelių, kuriose automobilį 24 valandoms galima palikti už 4 latus.
Toliau nuo centro galima rasti ir nemokamų automobilio stovėjimo vietų (pavyzdžiui, palikus automobilį šiapus Dauguvos, netoli statomos Nacionalinės bibliotekos piramidės, per penkias minutes, perėję Akmens tiltą, jau būsite senamiestyje).
